Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-407-459/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: e2S-407-459/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00608-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „UODERĖ“

Civilinė byla Nr. e2S-407-459/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00608-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UODERĖ“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „NORDCROS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,UODERĖ“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NORDCROS“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 13 430,27 Eur skolos, 6 procentų procesinių palūkanų bei 176 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „UODERĖ“.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m sausio 31 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „UODERĖ“ 13 430,27 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 430,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 31 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 76 Eur žyminio mokesčio ir 100 Eur už teisines paslaugas kreditorei UAB „NORDCROSS“. Skolininkė pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė. Kreditorė per nustatytą terminą pateikė ieškinį dėl skolos išieškojimo iš UAB „UODERĖ“. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino minėtą 2022 m. sausio 31 d. išduotą teismo įsakymą ir priėmė ieškovės UAB „NORDCROS“ ieškinį atsakovei UAB ,,UODERĖ“ dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ieškovei 13 430,27 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 902 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. 2022 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas kreditorės UAB „NORDCROSS“ prašymas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „NORDCROS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė kreditorės UAB „NORDCROS“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei „UODERĖ“ priklausantį turtą, esantį pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. teismo įsakymu išieškomos skolos ribose – 13 606,27 Eur, o areštavus skolininkės pinigines lėšas kredito įstaigose, su jomis leisti atlikti tik įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus, įskaitant darbo užmokestį, taip pat atsiskaityti su kreditore. Teismas nutarties vykdymą pavedė kreditorės pasirinktam antstoliui. Paskyrė areštuoto turto savininkę UAB „UODERĖ“ areštuoto turto saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Išaiškino skolininkei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Nurodė nutartį vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus kreditorės pareiškimą buvo išduotas 2022 m. sausio 31 d. teismo įsakymas. Teismo įsakymu išieškotina suma yra didelė. Kreditorė nurodė, kad skolininkė vengia atsiskaityti jau ilgą laiką. Nors kreditorė informavo skolininkę apie pradėtą civilinį procesą, tačiau iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo duomenų matyti, kad skolininkei nepavyksta įteikti procesinių dokumentų UAB „UODERĖ“ veiklos adresu.

4.2. Teismo vertinimu šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad skolininkė sąmoningai vengia ne tik atsiskaitinėti su kreditore pagal jai išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, tačiau ir siekia sudaryti situaciją dėl kurios nebus užtikrintas tinkamas kreditorės interesų gynimas. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „UODERĖ“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Esminiai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes kreditorė nepateikė nė vieno įrodymo deklaratyviems teiginiams pagrįsti ir nuslėpė nuo teismo informaciją apie susirašinėjimą su skolininke, ir tai, kad reikalaujama priteisti skolą už medžiagas, kurios net nebuvo pateiktos. Nutarties priėmimo metu nebuvo išklausyta skolininkės nuomonė ir pozicija.

5.2. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkė buvo informuota apie pradėtą civilinį procesą, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais grindžia tokią išvadą. Kreditorė skolininkės jokia forma neinformavo apie pradėtą civilinį procesą (iškeltą civilinę bylą).

5.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkė sąmoningai vengia ne tik atsiskaitinėti su kreditore pagal jai išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, bet siekia sudaryti situaciją dėl kurios nebus užtikrintas tinkamas kreditorės interesų gynimas. Pirma, kreditorė nuo teismo nuslėpė susirašinėjimą su skolininke, kuriuo skolininkė nepripažįsta visos skolos, nes pateiktos ne visos medžiagos, o ir toms, kurios buvo pateiktos, nebuvo pateikti kokybės sertifikatai. Skolininkė šį susirašinėjimą pateikė kartu su prieštaravimais teismo įsakymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti naudojamas kaip teismo taikoma prievartos priemonė priversti kitą ginčo šalį pripažinti piniginę prievolę kai yra ginčas dėl darbų kiekio ir kokybės.

5.4. Dėl procesinių dokumentų įteikimo. Nurodo, kad teismo įsakymas priimtas 2022 m. sausio 31 d. Skolininkė nepraėjus net 20 dienų nuo teismo įsakymo išdavimo 2022 m. vasario 18 d. pateikė motyvuotus prieštaravimus teismo įsakymui. Informuoja, kad skolininkė veikia adresu Birutės g. 8, Klaipėdoje, tačiau nurodytu adresu iš pašto nėra gavusi jokio pranešimo. Ant teismui pateiktos pažymos yra nurodyta, jog pranešimas skolininkei išsiųstas 2021 m. sausio 31 d. per E. pristatymo sistemą. Patvirtina, kad pranešimą apie priimtą teismo įsakymą skolininkė gavo elektroniniu paštu ir nesislapstydama, nepraleisdama termino į jį sureagavo, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog skolininkė siekia sudaryti situaciją dėl kurios nebus užtikrintas tinkamas kreditorės interesų gynimas. Ant voko padarytas įrašas, kad netikslus adresas. Pažymi, kad ant voko adresas net nėra nurodytas, todėl neaišku, kokiu adresu buvo siunčiama korespondencija, jeigu ji buvo siunčiama. Šiuo atveju neįrodytas skolininkės vengimas priimti korespondenciją.

5.5. Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė elgėsi nesąžiningai ar mėgino turtą slėpti, ar ėmėsi kitų veiksmų būsimo teismo sprendimo vykdymui apsunkinti. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl spręsdamas prašymą nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Skolininkė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais sumažintų turto masę ar blogintų savo turtinę padėtį. Tai, kad skolininkė turi ir kitų įsipareigojimų, kuriuos viešai deklaruoja, dar nereiškia, kad skolininkė gali slėpti turtą ar imtis veiksmų teismo sprendimo vykdymui apsunkinti. Kreditorė kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų manyti, kad skolininkė pripažįsta piniginę prievolę, tačiau vengia ją vykdyti. Priešingai kreditorė nuslėpė informaciją, kad iš skolininkės yra gavusi net 2 pretenzijas dėl darbų kiekio neatitikimo ir medžiagų sertifikatų nepateikimo ir šių pretenzijose nurodytų aplinkybių kreditorė net neneigia. Išvardytos naujos faktinės aplinkybės Klaipėdos apylinkės teismui nebuvo žinomos skundžiamos nutarties priėmimo metu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „NORDCROSS“ prašo atsakovės UAB „UODERĖ“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

6.1. Šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, leidžiančios daryti tikėtiną išvadą apie skolininkės siekį išvengti kreditorei palankaus sprendimo vykdymo. Kaip nurodė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorė, jos turimais duomenimis kiekvienais metais UAB „UODERĖ“ nuosavas kapitalas mažėja, ji jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore. Atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie skolos nepripažinimą reikia traktuoti kaip dar vieną būdą išvengti atsiskaitymo su kreditore.

6.2. 2021 m. spalio 27 d. kreditorė žodiniu susitarimu, pasirašydama tik prekių perdavimo–priėmimo aktą BG 001 perdavė skolininkei akte nurodytas prekes, kurių bendra vertė 13 430,27 Eur ir 2021 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą NC Nr. 21-035. Skolininkė, atstovaudama direktoriaus, priėmė šias prekes, tačiau iki šiol neatsiskaitė su kreditore pagal jai išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą. Skolininkė, nesutikdama su teismo įsakymu pateikė prieštaravimus.

6.3. Atskirajame skunde skolininkė mini pretenzijas kreditorei dėl nepagrįstai išrašytos 2021 m. lapkričio 29 d. sąskaitos–faktūros serija NC Nr. 21-035 ir atliktų rangos darbų, kuriose paaiškino jos pačios išgalvotas aplinkybes dėl neteisingai nurodomo atliktų darbų kiekio ir panaudotų medžiagų trūkumų. Šiose pretenzijose kreditorė taip pat paprašė surašyti faktiškai atliktų darbų aktą, kuriame galėtų pateikti pastabas dėl faktiškai atliktų darbų kiekio ir panaudotų medžiagų kokybės nurodyti teisingus darbų kiekius, pateikti panaudotų medžiagų kokybės sertifikatus, tačiau šiuos skolininkės teiginius akivaizdžiai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

6.4. Iš akto turinio matyti, jog atsakovei buvo pateiktos prekės, kurios šalių buvo įvertintos 13 430,27 Eur. Aktą pasirašė UAB „UODERĖ“ direktorius V. S.. Akte nėra jokių pastabų dėl pateiktų prekių kokybės, kiekio, jų kainos. Akto pagrindu buvo perduotos naudotos prekės (medžiagos) ir ši aplinkybė buvo aiškiai suprantama ir žinoma UAB „UODERĖ“ vadovui, kuris priėmė prekes ir nepareiškė jokių pastabų dėl to. Dėl to, kad aktu buvo perduotos panaudotos prekės, kreditorė negalėjo ir negali pateikti medžiagų kokybės sertifikatų, nes naudotoms prekėms jokie kokybės sertifikatai neišduodami, todėl toks skolininkės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.

6.5. Kreditorė su skolininke nėra sudariusios jokios rangos sutarties, pagal kurią kreditorė galėtų surašyti atliktų darbų aktą ir jį pateikti skolininkei pastaboms dėl atliktų darbų išdėstymui. Iš tikrųjų tarp kreditorės ir skolininkės vyko derybos dėl darbų atlikimo skolininkės objektuose kreditorės medžiagomis ir priemonėmis, tačiau skolininkei neparengus jokios darbų atlikimo (rangos) sutarties projekto, kreditorė atsisakė atlikti bet kokius darbus skolininkės objektuose ir jokia sutartis pasirašyta nebuvo. Todėl svarbiausia yra tai, kad kreditorė reikalauja skolos sumokėjimo ne pagal neegzistuojančią rangos sutartį, apie kurią kalba skolininkė, o pagal konkrečią PVM sąskaitą–faktūrą ir aktą, kurį pasirašė atsakovė, atstovaujama direktoriaus. Kreditorė nereikalauja iš skolininkės patirtų išlaidų atlyginimo už atliktus darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ar kituose atsakovės objektuose.

6.6. Šios aplinkybės, kartu su teismo nurodytomis skundžiamoje nutartyje, leidžia daryti išvadą, jog skolininkė sąmoningai vengia atsiskaitinėti su kreditore pagal jai išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą ir siekia sudarytį situaciją dėl kurios nebus užtikrintas tinkamas kreditorės interesų gynimas, o tai reiškia, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria UAB „UODERĖ“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi priėmus ieškovės UAB „NORDCROSS“ ieškinį atsakovei UAB „UODERĖ“ dėl nuostolių atlyginimo buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. išduotas įsakymas, kurio įvykdymui užtikrinti 2022 m. vasario 18 d. skundžiama nutartimi UAB „UODERĖ“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad šioje byloje išnyko pagrindas atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškiniu prašoma priteisti 13 606,27 Eur suma visiškai sutampa su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. išduotu įsakymu nurodyta išieškoti iš skolininkės UAB „UODERĖ“ skola, o skundžiamoje nutartyje teismo nustatytos aplinkybės, kurios lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei, iš esmės nėra pasikeitusios ar išnykusios, jos tebėra aktualios šioje byloje.

12. Atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą civilinį procesą ir neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės ir pozicijos skundžiamos nutarties priėmimo metu. Pažymėtina, kad ieškovė neprivalėjo atsakovės iš anksto informuoti apie tai, kad kreipsis į apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos informuoti UAB „UODERĖ“ apie tai, kad bus sprendžiamas teismo įsakymo išdavimo klausimas. Tuo tarpu bylos medžiaga ir LITEKO duomenys patvirtina, jog teismo įsakymo išdavimo dieną (2022 m. sausio 31 d.) Klaipėdos apylinkės teismas pranešimu informavo UAB „UODERĖ“ apie minėto teismo įsakymo išdavimą ir galimybę pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo, taip pat pranešime buvo nurodyta, kad išduodamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Nors apeliantė teigia, kad teismas ant jai siunčiamų dokumentų apskritai nebuvo užrašęs įmonės adreso, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Iš byloje esančios 2022 m. sausio 31 d. pažymos matyti, jog minėtą dieną Klaipėdos apylinkės teismas registruota pašto siunta išsiuntė dokumentus (pareiškimą, teismo pranešimą ir teismo įsakymą) UAB „UODERĖ“ adresu Priešpilio g. 2, Klaipėda, LT-91240. Pažymėtina, kad būtent toks apeliantės adresas yra nurodomas viešojoje valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, toks pat adresas yra deklaruotas ir patikrinus šio juridinio asmens registro duomenis LITEKO bei elektroniniame portale www.rekvizitai.lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pranešimas apie Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. įsakymo išdavimą atsakovei buvo išsiųstas ir per E. pristatymo sistemą, taip pat nurodo, kad UAB „UODERĖ“ jį gavo ir nepraleisdama nurodyto termino pateikė prieštaravimus kreditorės pareikštam reikalavimui. Nors apeliantė teigia, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti priimant skundžiamą nutartį, tačiau pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad skolininkei nepraneština apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nes yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Apeliantė apie skundžiamos nutarties priėmimą buvo informuota ir dėl jos padavė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas.

13. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryta kokių nors civilinio proceso pažeidimų, kurie būtų apeliantei sutrukdę pasinaudoti jos teisėmis – atsakovė buvo tinkamai informuota tiek apie pradėtą civilinį procesą (išduotą teismo įsakymą), tiek apie jos atžvilgiu priimtą skundžiamą nutartį, taip pat neabejotinai turėjo galimybę pasinaudoti ir pasinaudojo tiek savo teise pareikšti prieštaravimus kreditorės pareikštiems reikalavimams, tiek ir apeliacijos teise dėl nutarties, kuria jai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).

15. Apeliantė nurodo, jog UAB „NORDCROSS“ kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų manyti, kad skolininkė pripažįsta piniginę prievolę, tačiau vengia ją vykdyti, be to, kreditorė nuslėpė informaciją, kad iš skolininkės yra gavusi net 2 pretenzijas dėl darbų kiekio neatitikimo ir medžiagų sertifikatų nepateikimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

17. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės teisės iš atsakovės atgauti skolą, ieškovės sąžiningumo, šios skolos dydžio pagrįstumo, atsakovės pretenzijų skolininkei ir pan., akivaizdžiai yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – ieškovės ir atsakovės pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu, nes išduodamas teismo įsakymą pirmosios instancijos teismas netikrino kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumo (to daryti ir neprivalėjo), o šiuo metu minėtas teismo įsakymas jau yra panaikintas ir ginčas tarp šalių nagrinėjamas ieškinio teisena, todėl šias aplinkybes išnagrinės bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme yra tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje ieškovė pareiškimu išduoti teismo įsakymą, o vėliau ieškiniu atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, pareiškė reikalavimą, kurio suma yra 13 606,27 Eur, be to, ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su prašymu išduoti teismo įsakymą, o vėliau ir su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas.

18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2006; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

19. Kitas aspektas tas, kad svarstant klausimą dėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (ieškinio tenkinimo atveju) pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

20. Apeliantė nurodo, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ar mėgino turtą slėpti ar ėmėsi kitų veiksmų būsimo teismo sprendimo vykdymui apsunkinti. Skolininkė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais sumažintų turto masę ar blogintų savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas. Tai, kad skolininkė turi ir kitų įsipareigojimų, kuriuos viešai deklaruoja, dar nereiškia, kad skolininkė gali slėpti turtą ar imtis veiksmų teismo sprendimo vykdymui apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais negali sutikti.

21. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-888-643/2022).

22. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo įsakymu išieškotina suma yra didelė, o iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu ieškiniu yra prašoma iš atsakovės priteisti analogiško dydžio sumą, tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vis dėlto, pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis – vienas iš kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).

23. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į apelianto finansines galimybes. Pažymėtina, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-85-178/2016).

24. Taigi, finansinė padėtis yra vienas iš kriterijų, kurie vertinami sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ankstesnėje teismų praktikoje esant didelei ieškinio sumai būdavo preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymo rizika gali padidėti, tuo tarpu aktualioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų, reikšmingų vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Apeliantė atskirajame skunde, turėdama įrodinėjimo pareigą, nenurodė jokių priešingų aplinkybių, kad jos finansinė padėtis yra stabili ir gera, ir kad išduotu teismo įsakymu iš jos išieškotina (o šiuo metu ieškiniu prašoma iš jos priteisti) 13 606,27 Eur suma jai nėra didelė ir ji būtų pajėgi tokią sumą sumokėti, taigi, nepaneigė pirmosios instancijos padarytų išvadų apie tai, kad tokia suma jai yra didelė, priešingai, pati apeliantė nurodė, jog turi ir kitų įsipareigojimų, kuriuos viešai deklaruoja (CPK 178 straipsnis). Be to, iš elektroniniame portale www.rekvizitai.lt viešai prieinamų duomenų apie UAB „UODERĖ“ finansinę būklę matyti, kad įmonės darbuotojų skaičius per pastaruosius dvejus metus yra perpus sumažėjęs, įmonė turi didelius finansinius įsipareigojimus ir patiria didelius nuostolius, jos turtas taip pat yra labai sumažėjęs, o tai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog 13 606,27 Eur suma atsakovei yra didelė.

25. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs ne tik atsakovei didelę išieškotiną sumą. Teismas pagrįstai įvertino ir atsakovės elgesį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apie asmens nesąžiningumą galima spręsti ir iš jo elgesio prieš bylos iškėlimą ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais ir bylos medžiaga nėra pagrindo teigti, kad nutartis priimta neįvertinus ar neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsakovės elgesį. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė jau pakankamai ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove, skolos nepripažįsta. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė į bylą pateikė objektyvius rašytinius įrodymus, kurie preliminariai pagrindžia jos nurodomą aplinkybę, kad atsakovė, priėmusi ieškovės jai pateiktas prekes, iki šiol neatsiskaitė su kreditore pagal jai išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė teigia, jog ant voko, kuriame jai buvo siunčiami šios nutarties 12 punkte aptarti teismo procesiniai dokumentai, buvo nurodyta, kad UAB „UODERĖ“ adresas Priešpilio g. 2, Klaipėda, yra „netikslus“, tačiau minėtoje pažymoje yra užfiksuoti duomenys, jog Lietuvos paštas 2022 m. vasario 11 d. nurodė, jog šios siuntos grąžinimo priežastis yra ne netikslus adresas (ši grafa nėra pažymėta), o tai, kad atsakovė teismo jai siųstos registruotos pašto siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, atsakovės deklaruojamas adresas yra Priešpilio g. 2, Klaipėda, būtent šiuo adresu jai buvo siunčiami teismo dokumentai, o apie tai, kad jos veiklos adresas būtų Birutės g. 8, Klaipėda, duomenų nėra nei byloje, nei viešai prieinamuose interneto šaltiniuose. Tai, kad atsakovė laiku elektroniniu paštu pareiškė prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo, savaime negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybės, kad ji galėjo vengti atsiimti jai siųstus procesinius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).

26. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama procese išlaikyti status quo padėtį, tokia padėtis nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

28. Nors atsakovė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos byloje neišklausius atsakovės nuomonės, tačiau CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, ar pranešti atsakovui dėl gauto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priklauso teismo diskrecijai. Kaip jau minėta, atsakovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, ji detaliai išdėstė savo poziciją ir nesutikimo argumentus atskirajame skunde.

29. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Manytina, kad šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovei taikomos laikinosios apsaugos priemonės vertintinos kaip padedančios išlaikyti faktiškai jau susiklosčiusią padėtį bei išvengti teisinių santykių pokyčio ar naujų ginčytinų situacijų atsiradimo, kurios neabejotinai apsunkintų tiek sprendimo priėmimą, tiek jo įvykdymą, jų taikymo pagrindas nėra išnykęs. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių poreikį sieja ne tik su būsimo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumu, bet ir su galimu jo vykdymo pasunkėjimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

30. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos, be to, šių išlaidų atlyginti ji neprašė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, o duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė