Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-25-365/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2018-04-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-06Vilniaus apygardos teismas
  3. T-1104-1100/2023Nutartis · 2023-07-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
1S-25-365/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58582-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
A. O.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-25-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58582-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.14; 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties dėl sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo pagal Europos arešto orderį užsienio valstybėje į Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. O. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio Toyota), BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio VW Passat), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio VW Polo), pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, NK 64¹ straipsnį – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

2. Nuteistasis A. O. pateikė apylinkės teismui prašymą įskaityti į Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę Jungtinėje Karalystėje taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką pagal Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. birželio 15 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistojo A. O. prašymas tenkintas iš dalies. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas išbūtas suėmime ir kardomajame kalinime Jungtinėje Karalystėje, susijęs su EAO, neįskaitant laiko, kurį nuteistasis Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas dėl Jungtinėje Karalystėje padarytų nusikalstamų veikų, t. y. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. kovo 2 d. ir nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 19 d. (BK 66 straipsnio 1 dalis).

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu A. O. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį ir įskaitytiną laikotarpį perskaičiuoti iš naujo. Nurodo, kad išdavus Europos arešto orderį, jis Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas du kartus: 2021 m. lapkričio 17 d. (skunde klaidingai nurodoma 2021 m. lapkričio 16 d.) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš kurių reikėjo atlikti 3 mėnesius iki 2022 m. vasario 15 d., ir 2022 m. liepos 7 d. – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią reikėjo atlikti iki 2022 m. rugsėjo 5 d., tačiau jis 2022 m. liepos 19 d. buvo perduotas Lietuvai, nes Anglijos teisingumas nestabdė suėmimo laiko pagal EAO. Pateikė Jungtinės Karalystės išduotus Pranešimus apie paleidimą iš kalėjimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su A. O. skundu, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį, įvertinęs apylinkės teismo ir skundo argumentus, byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, jog žemesnysis teismas spręsdamas klausimą dėl sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo pagal EAO užsienio valstybėje į Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Remiantis nuteistojo skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

7. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jis prašydamas peržiūrėti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prašo subendrinti Jungtinės Karalystės teismų 2021 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžius ir į laisvės atėmimo bausmės laiką, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu), įskaityti atliktų bausmių laiką pagal šiuos Jungtinės Karalystės teismų nuosprendžius. Tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, jog tam pagrindo nėra.

8. Pažymėtina, kad BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos formuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, tačiau yra ir tokių teisinių situacijų, kuomet tas pats nuteistasis yra nuteistas ir Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir užsienio šalies teismo nuosprendžiu. BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu.

9. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, pagrindas subendrinti kitos valstybės nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios kitos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvos Respubliką dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Pasisakant dėl bausmių bendrinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo šiuo atveju, visų pirma, pažymima, kad Įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės suderinimą su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Taigi teismas, tik išsprendęs klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo, turi teisę ir pareigą išspręsti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, vadovaudamasis bausmių bendrinimą reglamentuojančiomis BK 63, 64 straipsnių nuostatomis, po ko, esant pagrindui, į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo faktiškai atliktą bausmę.

10. Šiuo atveju bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. O. nuo bausmės atlikimo pasislėpė, išvyko iš Lietuvos. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį dėl A. O. perdavimo Lietuvai laisvės atėmimo bausmei atlikti (bylos Nr. ES1-17-935/2019). Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. PN/7715/078/LT/16 dėl A. O. perėmimo nurodyta, kad A. O. Lietuvai perduotas 2022 m. liepos 20 d. (b.l. 28). Iš Jungtinės Karalystės pranešimo apie sulaikymo terminus matyti, kad A. O. buvo suimtas 2020 m. lapkričio 7 d., perduotas kardomajam kalinimui nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 19 d. Be to, iš šio pranešimo taip pat matyti, kad ne visas terminas susijęs tik su EAO, nes A. O. buvo padaręs nusikalstamų veikų Jungtinėje karalystėje ir dėl jų padarymo sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. vasario 15 d., o vėliau dar kartą nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. liepos 7 d. (b.l. 35-37; 43-44), ką patvirtina ir nuteistojo prie skundo pateikti Jungtinės Karalystės išduoti Pranešimai apie jo paleidimą iš kalėjimo pagal Jungtinės Karalystės teismų 2021 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžius (b.l. 71,72). Nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jų nepateikė bei nenurodė ir pats nuteistasis A. O., kad skunde jo nurodomi Jungtinės Karalystės teismų nuosprendžiai buvo pripažinti ir suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.

11. Taigi, žemesnysis teismas pagrįstai į bausmės laiką įskaitė tik laiką, išbūtą suėmime ir kardomajame kalinime Jungtinėje Karalystėje, susijusį su EAO, t.y. laikotarpius: nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.; nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. kovo 2 d.; ir nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 19 d., vadovaudamasis BK 66 straipsnio 1 dalimi, neįskaitant laiko, kurį A. O. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas dėl Jungtinėje Karalystėje padarytų nusikalstamų veikų, nes jo (A. O.) sulaikymą nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. vasario 15 d. ir nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. liepos 7 d. nulėmė ne Lietuvos Respublikos teisėsaugos atlikti veiksmai (t.y. Europos arešto orderio išdavimas), bet paties nuteistojo užsienio valstybėje padaryta (ir su Lietuvos Respublika niekaip nesusijusi) nusikalstama veika ir šioje valstybėje vykdomas baudžiamasis procesas. Taigi minėtas kalinimo laikotarpis Lietuvos Respublikoje vykdytam baudžiamajam procesui nėra aktualus, kaip ir nėra pagrindo į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu) paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką jį įskaityti. Išaiškinimą, kad nėra galimybės bausmės, paskirtos Lietuvos Respublikoje priimtu nuosprendžiu, subendrinti su užsienio valstybės nuosprendžiu paskirta bausme, jei tas nuosprendis nėra pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, pakartojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-113-489/2021, Nr. BIK-551/2021 bei Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse Nr. 1S-307-1020/2021;1S-218-478/2022 ir kt.

12. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisinga ir pagrįsta. Žemesnysis teismas tinkamai pritaikė aktualias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nenukrypo nuo šiai bylai aktualios teismų praktikos, laikėsi aktualių teisės principų reikalavimų, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

atmesti A. O. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis