- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-254-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58582-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. O.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio Toyota) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio VW Passat) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio VW Polo) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir A. O. paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) metai laisvės atėmimo.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, A. O. paskiriant 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą teismas nutarė skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio priėmimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 9d. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.
Procesas dėl nukentėjusiosios O. R. pareikšto civilinio ieškinio byloje nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. R. bei A. J., tačiau nuosprendis šioje dalyje nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. O. nuteistas už tai, kad jis, A. J. ir R. R., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val., kartu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Ozo g. 14, Vilniuje. A. J. stebėjo aplinką iš automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o A. O. ir R. R. panaudoję turėtus perprogramuotus nuotolinio valdymo pultelius, skirtus atrakinti automobiliams, atrakino ir tokiu būdu įsibrovė į AB „T“ priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš vidaus pagrobė įmonei priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP Elitebook 820G3“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 882,38 eurų vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais įsibrovę į automobilį pagrobė 882,38 eurų vertės svetimą turtą. Šiais veiksmais A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
A. O. nuteistas ir už tai, kad jis, A. J., ir R. R., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 18.40 val. iki 20.20 val. kartu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Ozo g. 14, Vilniuje, A. J. stebėjo aplinką iš automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o A. O. ir R. R. panaudoję turėtus perprogramuotus nuotolinio valdymo pultelius, skirtus atrakinti automobiliams, atrakino ir tokiu būdu įsibrovė į UAB „M“ priklausantį automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš automobilio bagažinės pagrobė įmonei priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP EliteBook 840 G2“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 533,12 eurų vertės, su kompiuterio krepšiu, kuriame buvo nukentėjusiajai K. J. priklausantys daiktai – užrašų knygutė, 20 eurų vertės ir parkeris „WaterMan Paris“, 87,13 eurų vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais įsibrovę į automobilį pagrobė 640,25 eurų vertęs svetimą turtą. Šiais veiksmais A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis, A. O. ir R. R., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 18.00 val. iki 20.30 val. kartu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Ozo g. 14, Vilniuje, A. J. stebėjo aplinką iš automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. O. buvo netoliese automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o R. R. panaudojo turėtą perprogramuotą nuotolinio valdymo pultelį, skirtą atrakinti automobiliams, atrakino ir tokiu būdu abu įsibrovė į O. R. priklausantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi nukentėjusioji O. R., bei iš vidaus pagrobė kompiuterio krepšį „Targus“ su jame buvusiais jai priklausančiais daiktais – nešiojamu kompiuteriu „Sony Vaio“ ir jo įkrovikliu, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 552,23 eurų vertės, planšete „Lenovo Yoga Tablet3 8.0“, IMEI (duomenys neskelbtini), 204 eurų vertės, dviem išoriniais atminties diskais, kurio vieno vieneto vertė 20 eurų, beleidę kompiuterio pelę, 5 eurų vertės, dviem USB, kurio vieneto vertė 10 eurų, po ko minėtus daiktus R. R. paliko automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo A. J., tokiu būdu bendrais veiksmais įsibrovę į automobilį pagrobė 821,23 eurų vertės svetimą turtą. Šiais veiksmais A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu prokurorė teigia, jog A. O. buvo neteisingai paskirta bausmė. Prokurorės vertinimu, galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė A. O. yra proporcinga ir adekvati bausmė, tačiau jo atžvilgiu atidėti bausmės vykdymo nėra pagrindo. Pateikdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos taikant BK 75 straipsnio nuostatas analizę, prokurorė nurodo, kad A. O. net 14 kartų teistas (12 kartų Lietuvoje, 2 kartus užsienyje), jo padarytos veikos neapsiriboja vien turtinėmis nusikalstamomis veikomis – jis teistas ir už sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų; nepaisant to, kad tik 2017 m. vasario 7 d. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė bei padarė tris naujus nusikaltimus. Visa tai rodo aiškų nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų socialinių normų, elgtis ne pagal įstatymus. Prokurorės įsitikinimu, A. O. skyrus ne realią laisvės atėmimo bausmę – daugkart teistam asmeniui, nuolat darančiam nusikaltimus būtų formuojamos nebaudžiamumo, nepagarbos įstatymui nuotaikos bei ignoruojami nukentėjusiųjų interesai, kas iš esmės paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. O. padaromos nusikalstamos veikos yra vis pavojingesnės ir sudėtingesnės, joms iš anksto ruošiamasi, nusikaltimai yra tapę pagrindiniu jo pajamų šaltiniu. Šios aplinkybės, prokurorės įsitikinimu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. O. atžvilgiu siekiant užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, būtina skirti realų laisvės atėmimą. Taigi nuosprendis dalyje dėl neteisingai nuteistajam A. O. paskirtos bausmės yra keistinas.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės pozicija, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, A. O. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Šioje byloje nėra kilęs ginčas dėl A. O. padarytos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, dėl jam paskirtos ir tuo pačiu atidėtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, taigi toliau pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl A. O. paskirtos bausmės.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. O. atitinka – jis nuteistas už 3 apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą bei jam skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė (šioje dalyje nuosprendis neginčijamas, tiek paskirtos švelnesnės arba artimos vidurkiui bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinta bausmė, yra teisingos ir ne per griežtos). Visgi būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
LAT yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.)
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. praeityje yra net 14 kartų teistas – 12 kartų Lietuvos Respublikoje, 2 kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje (abu kartus už vagystes). Didesnę dalį iš minėtų nusikalstamų veikų sudaro turtinės nusikalstamos veikos, tačiau tarp vėliausiai padarytų veikų yra ir smurtinių nusikaltimų, pvz. sunkus sveikatos sutrikdymas veikiant iš chuliganiškų paskatų (t. 3, b. l. 4-28). A. O. praeityje baustas ir administracine tvarka – už kelių eismo taisyklių pažeidimus, alkoholio vartojimą viešoje vietoje ir keletą kartų už nedidelį chuliganizmą (t. 3, b. l. 29-31). Pabrėžtina ir tai, kad SODROS informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad A. O. praeityje dirbo (t. 3, b. l. 32). Iš to darytina išvada, kad A. O. pelnosi ir iš neteisėtos veiklos, be to, jog jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių – apie tai byloja teistumai pagal BK 284 straipsnį ir baustumai administracine tvarka už chuliganizmą. Šių aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog minėto A. O. elgesio modelio nepakeitė ir jo atžvilgiu taikytos griežtos baudžiamojo poveikio teisinės priemonės. Pastarojo atžvilgiu ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės (2 kartus jos dydis siekė 4 metus laisvės atėmimo), tačiau tai neatgrasė nuteistojo nuo tolimesnio neteisėto veikimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. 2 kartus buvo suteiktas teismo pasitikėjimas ir jis buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Visgi net ir po lygtinio paleidimo, abiem atvejais sekė naujos nusikalstamos veikos – pažymėtina, jog ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus A. O. padarė nepraėjus nė metams po to, kai 2017m. vasario 7 d. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Kitaip tariant A. O. valstybės suteikto pasitikėjimo nepateisino ne vieną kartą ir toliau veikė neteisėtu būdu.
Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytų veikų aplinkybės (vėl padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimai) ir šioje nutartyje nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik A. O. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad A. O. kelis kartus nepateisino valstybės suteikto pasitikėjimo ir toliau veikė nusikalstamai, neleidžia tikėtis, jog šį kartą būdamas laisvėje jis veiks tik teisėtu būdu.
Apygardos teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas A. O. atžvilgiu šioje situacijoje išties formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Kitaip tariant gali susiformuoti įspūdis, jog nepaisant nuolat laužomo valstybės pasitikėjimo bei visuomenės interesus pažeidžiančių veikų, asmuo BK 75 straipsnio pagrindu gali nuolat išvengti griežtesnės teisinės atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo yra objektyvus ir gali būti rezultatyvus, o A. O. atveju to tikėtis nėra objektyvaus pagrindo.
Teisėjų kolegija negali sutikti su teismo posėdyje gynėjos išsakytais argumentais, jog visų šioje byloje nuteistų asmenų teisinė padėtis turi būti identiška, nes sprendžiant dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą konkrečiam nuteistajam, esminę reikšmę turi šio konkretaus asmens padarytos veikos ir jo asmenybės analizė. Šioje byloje kiti nuteisti asmenys anksčiau buvo teisti keliskart (atitinkamai 3 ir 4 kartus), o A. O. net 14 kartų, taigi jų situacijos nėra identiškos ir leidžia daryti išvadą, jog sistemingas A. O. nusikalstamas veikimas ir jo atžvilgiu taikytų ankstesnių poveikių priemonių neefektyvumas lemia būtinybę šį asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Dėl šių argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. O. paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo naikintina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
A. O. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) numatytų nusikaltimų padarymą paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.