Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundą dėl 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-162 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo pakeisti 2023 m. sausio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam A. O. taikyti lygtinį paleidimą, ir nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti. Prokurorė savo skundą grindžia šiais argumentais:

1) priminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021-08-27, jo metu nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių tyrimų metu, paskutinis jų 2022-12-23, nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra nežymiai mažėjanti. Nuo pirminio vertinimo, tai yra per daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė. Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jeigu ir yra, tai ji yra minimali ir neapčiuopiama. Nuteistasis turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki žemos ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius;

2) A. O. teistas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą. Administracine tvarka baustas 8 kartus, baudų nemoka. Akivaizdu, kai administracinių nuobaudų skyrimas, teistumų skaičius, tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą, rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir nebenusikalsti;

3) nuteistasis darbinės patirties praktiškai neturi. Šiuo metu laisvės atėmimo įstaigoje nedirba. Nuteistasis neturi jokios motyvacijos dirbti ir laisvėje. Jo įsitikinimu, ji gali pragyventi ir nedirbdamas oficialaus darbo. Specialybės neturi, šiuo metu mokosi dažytojo-tinkuotojo padėjėjo specialybės. Nuteistasis yra pilnai priklausomas nuo artimųjų ir draugų finansinės paramos. Nuteistasis turi priteistų finansinių įsipareigojimų, taip pat yra nesumokėjęs ir administracinių baudų. Nors dalis priteistų ieškinių sumokėta, tačiau savanoriškai pats nuteistasis priteistų ieškinių ir baudų nemoka. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sietinos su finansinės naudos siekimu, kas rodo, jog nuteistasis negeba dirbti, gyventi iš oficialiai gaunamų pajamų, neturi pakankamų įgūdžių tvarkyti savo lėšas, todėl lėšų tvarkymas ir pajamos išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu nulemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą;

4) nuteistasis pataisos įstaigoje yra linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas. Iš teistumų istorijos galima daryti išvadą, jog gyvendamas laisvėje, nuolat pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Per daug svarbi draugų nuomonė. Pripažįsta turintis problemų, išsako jų sprendimo planus, tačiau nepastebi, jog problemos vis dar egzistuoja, turi silpnus problemų sprendimo įgūdžius, kartoja tas pačias klaidas, negeba apgalvoti visų savo elgesio pasekmių. Nuteistasis rodo daug neapykantos teisinei sistemai ir ją vykdantiems organams. Atsižvelgiant į tokį nuteistojo požiūrį, tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje; 5)

atėm atėm: įstaig Proki nuteistasis teistas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 5 mėnesių ir 17 dienų (paskirta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo). Tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Komisijos nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nuo atvykimo į pataisos namus, jis deda visas pastangas, kad sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Po priminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, buvo sudarytas planas, kurio pagalba jis galėjo mažinti minėt riziką. Įvykdė visas plane numatytas sąlygas. Po kiekvieno pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vėl buvo sudaryti planai, kuriuos jis vykdė visa apimtimi. Lankė psichologines ir socialines programas, pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų. Išnaudojo visas jam prieinamas galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jeigu nuteistasis neturi darbo įgūdžių ir specialybės, praktiškai neįmanoma gauti darbą pataisos namuose. Būtent dėl perspektyvos gauti darbą, jis pradėjo mokytis profesinėje mokykloje. Yra įsitikinęs, kad darbas jam būtų naudingas. Iš turimų 1 509,7 Eur skolų, jų likutis yra 262,70 Eur. Tai rodo, kad jis atsakingai žiūri į turimus finansinius įsipareigojimus ir yra padengęs apie 80 procentų savo skolų.

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog A. O. teistas 2021-05-06 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2020-10-29, bausmės pabaiga – 2024-06-29, neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 5 mėnesiai 17 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistais bausmės atlikimo laikotarpiu nėra baustas drausmine tvarka, 3 kartus skatintas. Dalyvavo šiose elgesio programose – „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „KITOKS“, „Kompiuterinis raštingumas“. Palaiko ryšiu su artimaisiais. Nuteistojo žmona sutinka, kad jis grįžtų gyventi į savo deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Šiuo metu nuteistasis pataisos namuose mokosi dažytojo-tinkuotojo padėjėjo profesijos. Nuteistasis teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų turi 1 509,17 Eur sumai, nesumokėtas likutis – 262,7 Eur. Komisijai buvo pristatomas trečią kartą. Paskutinio svarstymo metu Komisija rekomendavo šias nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimus; dalyvauti programoje „Socialinių įgūdžių lavinimo programa“. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, šiame atidėjimo laikotarpyje, gerai elgėsi, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Kaip buvo rekomenduota, nuteistasis dalyvauja „Socialinių įgūdžių programoje“, tačiau dar jos nėra užbaigęs, lanko ją iki šiol. Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises. Būryje konfliktuojantis su kitais nuteistaisiais nepastebėtas. Su administracijos darbuotojais mandagus ir taktiškas. 2021-08-27 nuteistajam buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio įvertinimas taikant OAsys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių tyrimų metu 2021-12-28, 2022-06-08 ir 2022-12-23, atsižvelgiant į objektyvius su nuteistojo nusikalstamo kriminalinius elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigose, nustatyta nežymiai mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika ir nustatyta vidutinė rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: turės gyvenamąją vietą; geri socialiniai ryšiai su artimaisiais. Komisija nurodė, jog už padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir nurodo, kad priminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021-08-27, jo metu nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių tyrimų metu, paskutinis jų 2022-12-23, nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra nežymiai mažėjanti. Nuo pirminio vertinimo, tai yra per daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė. Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jeigu ir yra, tai ji yra minimali ir neapčiuopiama. Nuteistasis turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki žemos ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Teismas pažymi, jog nuteistajam pirminio vertinimo metu (2021-08-27) nustatyta, vidutinė – 85 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog pakartotinių vertinimų metu (2021-12-28, 2022-06-08 ir 2022-12-23) metu nustatyta nežymiai mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio dinamika ir vidutinė rizika. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbu paminėti ir tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, net 6 kriminogeniniai veiksniai: teistumų skaičius ir sunkėjantys nusikaltimai, netinkamas gyvenimo stilius ir draugai, oficialios darbinės patirties stoka, profesinės kvalifikacijos ir pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas, mąstymas, elgesys, nuostatos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Nustatytas tik du apsauginiai veiksniai rizikai pakartotinai nusikalsti, kurie neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.

Skunde nurodoma, jog A. O. teistas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą. Administracine tvarka baustas 8 kartus, baudų nemoka. Akivaizdu, kai administracinių nuobaudų skyrimas, teistumų skaičius, tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą, rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir nebenusikalsti.

Teismas pritaria nurodytam prokurorės teiginiui, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir nebenusikalsti. Teismo vertinimu, ankstesni teistumai bei taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Pažymima ir tai, kad nuteistasis 2020-04-30 m buvo paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę, o jau 2020-10-29 įvykdė sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis darbinės patirties praktiškai neturi. Šiuo metu laisvės atėmimo įstaigoje nedirba. Nuteistasis neturi jokios motyvacijos dirbti ir laisvėje. Jo įsitikinimu, ji gali pragyventi ir nedirbdamas oficialaus darbo. Specialybės neturi, šiuo metu mokosi dažytojo-tinkuotojo padėjėjo specialybės. Nuteistasis yra pilnai priklausomas nuo artimųjų ir draugų finansinės paramos. Nuteistasis turi priteistų finansinių įsipareigojimų, taip pat yra nesumokėjęs ir administracinių baudų. Nors dalis priteistų ieškinių sumokėta, tačiau savanoriškai pats nuteistasis priteistų ieškinių ir baudų nemoka. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sietinos su finansinės naudos siekimu, kas rodo, jog nuteistasis negeba dirbti, gyventi iš oficialiai gaunamų pajamų, neturi pakankamų įgūdžių tvarkyti savo lėšas, todėl lėšų tvarkymas ir pajamos išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu nulemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą.

Teismas pažymi, jog aukščiau nurodytos prokurorės aplinkybės taip pat yra svarbios svarstant nuteistojo lygtinį paleidimą ir leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis pataisos įstaigoje yra linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas. Iš teistumų istorijos galima daryti išvadą, jog gyvendamas laisvėje, nuolat pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Per daug svarbi draugų nuomonė. Pripažįsta turintis problemų, išsako jų sprendimo planus, tačiau nepastebi, jog problemos vis dar egzistuoja, turi silpnus problemų sprendimo įgūdžius, kartoja tas pačias klaidas, negeba apgalvoti visų savo elgesio pasekmių. Nuteistasis rodo daug neapykantos teisinei sistemai ir ją vykdantiems organams.

Teismo vertinimu, aukščiau paminėtos skunde nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Prokurorė nesutinka su nuteistojo lygtiniu paleidimu ir dėl to, kad jis

atėm atėm: įstaig Proki teistas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 5 mėnesių ir 17 dienų (paskirta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo). Tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismas pritaria prokurorės pozicijai, kad likusi bausmės dalis šiuo metu dar yra pakankamai didelė. Pažymima, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 84 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prokurorės D. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. RV-20-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. O. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.