- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-1028-955/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19305-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- S. T., V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjų reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjai S. T. ir V. T. (toliau – pareiškėjai) prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo patalpas, esančias name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 1-1; 1-2; 1-3; 1-4,1-5; 1-6; 1-7; 1-8; R-5; o V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo patalpas, kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 2-1; 2-2; 2-3; 2-4, 2-5; 2-6; 2-7; 2-8; 2-9; 2-10; 2-11; R-2; R-4; R- 7; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įgijo patalpas, esančias name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: R-l; R-3; R-8; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įgijo kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, jog 1967 m. lapkričio 10 d. K. Š. (pareiškėjų seneliui) ir V. T. (pareiškėjų tėvui) buvo išduotas leidimas Nr. 165/67 (šio dokumento dublikatas buvo išduotas 1977 m. balandžio 14 d.). Leidimu buvo suteikta teisė K. Š. ir V. T. pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą (savavalinės statybos įteisinimas vietoje). Taigi, šio dokumento pagrindu K. Š. ir V. T. įgijo nuosavybės teisę į statinius, kurie buvo pastatyti adresu: (duomenys neskelbtini). 1974 m. rugpjūčio 7 d. K. Š. ir V. T. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), statys bendromis jėgomis bei kooperuodami finansinius išteklius, kas iš esmės ir buvo padaryta. Šia sutartimi šalys taip pat susitarė ir kokia tvarka bei dalimis bus įteisinta namo ir priklausinių nuosavybės teisė. Nors K. Š. ir V. T. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kad įteisinti atliktus statybos darbus - tai nebuvo atlikta ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nėra įregistruotos iki šiol.
3. (duomenys neskelbtini) K. Š. mirė, po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, tačiau būtent pareiškėjai pradėjo valdyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. naudojantis statiniais atliko einamojo remonto ir rekonstrukcijos darbus, rūpinosi statinių būkle, gyvenamajame name gyveno ir gyvena iki šiol, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius. Taigi, nors pareiškėjai nėra daikto savininkai, bet yra sąžiningai įgiję daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas (šiuo atveju - V. T. ir K. Š. turto paveldėtojai) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
4. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje atspindėta faktinė valdymo situacija, t. y. kad S. T. valdo patalpas, esančias name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 1-1; 1-2; 1-3; 1-4,1-5; 1-6; 1-7; 1-8; R-5, o V. T. - patalpas, esančias name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 2-1; 2-2; 2-3; 2- 4, 2-5; 2-6; 2-7; 2-8; 2-9; 2-10; 2-11; R-2; R-4; R-7. Rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-l; R-3; R-8 yra bendrai naudojamos abiejų pareiškėjų, tai yra bendro naudojimo patalpos.
5. 2021 m. rugsėjo 6 d. taip pat buvo atliktas pastato dalių apskaičiavimas, iš kurio matyti, kad K. Š. buvo apskaičiuota pastato dalis sudaranti 1478/10000, o V. T. - 8522/10000.
6. 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas S. T. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kad įregistruoti savo turtines teises į nurodytą turtą, tačiau jo prašymas buvo atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu.
7. Pareiškėjai teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad namą statė jų tėvas ir senelis (mamos tėvas). Pareiškėjų tėvams išsituokus, jų tėvas pradėjo nebesutarti su seneliu, todėl namas taip ir liko neįregistruotas. Abu pareiškėjai nuo gimimo gyvena šiame name, jų tėvas dabar jau yra prastos sveikatos ir nebeturi jėgų pats ką nors tvarkyti, todėl neprieštarauja, kad sūnūs susitvarkytų namo dokumentus savo vardu.
8. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų prašymas atitinka visus 8 kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, kad pareiškėjams įgyjamosios senaties pagrindu priklauso šie pastatai, todėl jų prašymas turi būti patenkintas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjams nepavyko gauti jų giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, vienintelis įrodymas yra pareiškėjų pateiktoje namų knygoje esantis įrašas apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruotus asmenis – K. Š., gimusį 1917 m., M. Š., gimusią 1915 m., ir Veroniką D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini).
II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai ir argumentai
9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai, siekdami įsigyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), turėtų įrodyti, kad statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, pateikti tai įrodančius dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra du pareiškėjai: V. T. ir S. T., kurie siekia įrodyti, kad jie turi teisę įgyti nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu, kas reiškia, kad jie kiekvienas atskirai privalo įrodyti savo teises į nekilnojamąjį turtą, bei dalį į kurią pretenduojama. Be to, K. Š. mirė (duomenys neskelbtini) po jo mirties niekas nepriėmė palikimo, nekilnojamasis turtas yra įregistruotas K. Š. vardu, o CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas įgyjama senatimi įgyti viešajame registre įregistruotus daiktus kito asmens vardu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismui nustačius, jog yra civiliniame kodekse nustatytas daikto nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgijimo sąlygų visetas bei nustačius, kad nėra teisės aktų pažeidimų, taip pat nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad būtų nustatytas faktas, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgytų nuosavybės teisę į prašomas statinių dalis, esančias (duomenys neskelbtini).
11. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčo turtas nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, Kauno miesto savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas. Kadangi ginčo turtas nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, prašo dėl pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise galėtų būti taikomos, jeigu byloje būtų galimybė konstatuoti, kad nekilnojamasis daiktas, šiuo atveju, statiniai – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, buvo sukurti ir pastatyti pagal statybos metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali įgyvendinti statytojo teisių dėl to, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai pastatyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Žemės sklypo (registre nėra registruoto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)) nei pareiškėjai, nei suinteresuotas asmuo V. T. nevaldo jokiais teisėtais pagrindais (duomenų, kad žemės sklypas buvo skirtas statinių statybai į bylą nėra pateikta taip pat), atitinkamai, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, statiniai negalėjo būti sukurti teisėtu būdu, nes byloje rašytiniais įrodymais nėra įrodyta, kad K. Š. ir V. T. statybas vykdė jiems suteiktame, ar išskirtame žemės sklype. Be to, Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų užsakymu 2021 metais yra parengta gyvenamojo namo ir kitų statinių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas), taip pat unikalaus numerio suteikimas šiame etape, nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir kad daiktas besąlygiškai bus įregistruotas registre. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Be to, pareiškėjai rašytiniais įrodymais neįrodo giminystės ryšių su asmenimis, kuriems buvo išduotas leidimas Nr. 165/67. Inspekcija taip pat nurodė, kad remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), pagal pareiškėjų vardus ir pavardes, nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį siekiamų pripažinti gyvenamojo namo ir kiemo statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypas K. Š. ar suinteresuotam asmeniui V. T., kaip statytojams, buvo suteiktas teisėtam naudojimui, o taip pat, esant gyvam vienam iš statytojų – V. T., gyvenamajam namui ir kiemo statiniams nuosavybės teisė gali būti nustatyta kitu būdu nei pagal įgyjamąją senatį, todėl suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Suinteresuotas asmuo V. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teisme iškeltą bylą bei posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškimas atmetamas.
14. Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 20/59247) yra registruoti statiniai: Pastatas – gyvenamasis namas (toliau – gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), žymėjimas plane 1A1pž, statybos pabaigos metai 1971, baigtumo procentas 100 %, bendras plotas 220,26 kv. m., naudingas plotas 142,19 kv. m., gyvenamasis plotas 94,28 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data 1987-08-26; kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (toliau – kiti statiniai), priklausanti dalis: 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), (aprašymas / pastabos: (tvora, šulinys, rūkykla, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, statybos pabaigos metai 1975, kadastro duomenų nustatymo data 1987-08-26. Daiktinės teisės į šiuos statinius nėra įregistruotos, tačiau nurodyta, kad naudotojas yra K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
15. Pareiškėjai į bylą pateikė UAB „Homo Novus“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad ant nesuformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas), žymėjimas plane 1A1p, statybos pradžios metai 1971 m., pabaigos metai – 1987 m., baigtumo proc. 100, aukštų skaičius – 1, tūris – 320 kub. m.; rūsys, žymėjimas plane R, statybos pradžios metai – 1971 m., pabaigos – 1971 m.; mansarda, žymėjimas plane M, statybos pradžios metai – 1976 m., pabaigos – 1976 m., baigtumo proc. – 100; priestatas, žymėjimas plane 1a1ž(p), statybos pradžios metai – 1987 m., pabaigos – 1987 m., baigtumo proc. – 100, aukštų skaičius – 1, tūris – 25 kub. m.; garažas, žymėjimas plane 511p, statybos pradžios metai – 1980 m., pabaigos – 1980 m., baigtumo proc. – 100, aukštų skaičius – 1, tūris – 245 kub. m.; rūsys, žymėjimas plane R, statybos pradžios metai – 1980 m., pabaigos – 1970 m., baigtumo proc. – 100. Taip pat pagal pareiškėjo V. T. užsakymą UAB „Homo Novus“ 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė pastato dalių apskaičiavimo projektą, pagal kurį nurodyta, kad V. T. naudojasi patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 2-1, 2-2, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10, 2-11, iš viso 182,63 kv. m. ploto, paskaičiuota dalis – 8522/10000; K. Š. valdoma dalis buvo patalpos 1-4, 2-3 ir 2-4, iš viso 31,68 kv. m., paskaičiuota dalis – 1478/10000.
16. 2021 m. rugsėjo 23 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu buvo atmestas pareiškėjo V. T. prašymas Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 20/59247, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti V. T. nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad pastatus statė du bendraturčiai - V. T. ir K. Š., todėl 2021 m. rugsėjo 6 d. pastato dalių apskaičiavimo projektas nėra pakankamas dokumentas nuosavybės teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, kadangi turi būti pateiktas rašytinis bendraturčių susitarimas dėl gyvenamojo namo ir garažo nuosavybės dalių pasidalijimo.
17. Pareiškėjai S. T. ir V. T. siekia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teises į jų senelio K. Š. ir tėvo V. T. statytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
19. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).
20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
21. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektais, tokiu atveju laikoma, kad nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
22. Būtent pareiškėjams tenka pareiga įrodyti visų sąlygų įgyjamosios senaties taikymui egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjai, įrodinėdami, kad daiktas yra sukurtas statybos būdu, pareiškėjai yra teisėti, sąžiningi statinių valdytojai, visų pirma turi pareigą pateikti įrodymus, kad daiktas, į kurį ketinama įgyti nuosavybės teisę, buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Iš pareiškėjų, jų atstovų paaiškinimų bei byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1974 m. rugpjūčio 16 d. Š. K., J. ir T. V., A. sudarė jungtinės veiklos sutartį (notarinio registro Nr. I-481L), kuria darbinės savitarpio pagalbos tvarka susibūrė į namų statybos kolektyvą, tikslu pagal atitinkama tvarka patvirtintą projektą pasistatydinti mūrinį/mišrios konstrukcijos vieno aukšto su salka gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) ir kartu šiuos pastatus eksploatuoti ir valdyti. Šios sutarties 8 punkte nurodyta, jog įvykdžius statybą ir pastatytus pastatus atitinkama tvarka priėmus eksploatacijai, nuosavybės teisę įgyja: Š. K., J. į izoliuotą butą Nr. 1 iš dviejų kambarių ir virtuvės, pirmame aukšte namo pietų-rytų dalyje ir į visą ūkio pastatą, o T. V., A. – į izoliuotą butą Nr. 2 iš penkių kambarių ir virtuvės, gyvenamojo namo pirmame aukšte, namo šiaurės-vakarų dalyje ir salkoje. 1987 m. rugsėjo 3 d. T. V., A. Kauno tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras išdavė pažymėjimą, skirtą pateikti valstybinei notarų kontorai, Liaudies Teismui sutarčiai įforminti. Šiame pažymėjime nurodoma, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), inventorizuotas Š. K., J. ir T. V., A. vardu, nuosavybės teisės nepripažintos.
24. Į bylą pateiktame 1967 m. lapkričio 10 d. leidimo Nr. 165/67 dublikate nurodyta, kad Kauno miesto Statybos Kontrolės skyrius leidžia piliečiams Š. K., J. ir T. V., A., kolektyviai pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą (savavalinės statybos įteisinimas vietoje). Leidime nurodyta pastaba, kad T. V.A. kolektyviniu statytoju įrašytas remiantis Kauno m. VK 1975 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimu Nr. 373 ir 1976 m. gruodžio 30 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 2-5673. Pareiškėjai į bylą pateikė ir minėtus dokumentus. 1975 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų vykdomojo komiteto sprendime Nr. 373 nurodyta, kad dalinai pakeičiami Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimų punktai, kartu pratęsiant galiojimo laiką iki 1976 m. gruodžio 31 d., nurodant kad 1966 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 300 punktą I-10, kuriuo Š. K., J. skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bendro ploto 600 kv.m., skaitant skirtu žemės sklypu Š. K., J. ir T. V., A. kolektyvinei statybai. 1976 m. gruodžio 30 d. sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai sutartimi (notarinio registro Nr. 2-5673), Kauno miesto vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba, atstovaujama inž. K. I., K, remdamasi Kauno m. Vykdomojo komiteto 1975 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimu Nr. 373, statytojams Š. K., J. ir T. V., A., kolektyvinei statybai neterminuotam naudojimui suteikė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 600 kv. m. ploto, vieno aukšto su salka 5 kambarių, 83,10 kv. m. gyvenamojo ploto mūrinio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bei 39,30 kv. m. naudingo negyvenamojo ploto garažo statybai pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto 1976 m. gruodžio 30 d. patvirtintą projektą. Pareiškėjai teismui taip pat pateikė ir minėtą projektą.
25. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai įrodė, jog nekilnojamasis turtas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu – byloje pateiktas sprendimas, kuriuo namo statybai buvo suteiktas žemės sklypas, statybos leidimas, vyriausiojo architekto patvirtintas namo projektas, pastačius namą buvo išduotas techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas, skirtas pateikti valstybinei notarų kontorai, Liaudies Teismui sutarčiai įforminti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos taip pat patvirtino, kad remiantis jų dokumentų valdymo informacine sistema „Avilys“, buvo atlikta paieška pagal adresą (Erdvės g. 36, Kaunas), pagal pareiškėjų vardus ir pavardes ir nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį siekiamų pripažinti gyvenamojo namo ir kiemo statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Taigi, per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas. Be to, nekilnojamasis turtas yra registruotas VĮ Registrų centre, jam yra suteikti unikalūs numeriai, tik neįregistruotos daiktinės teisės.
26. Kaip jau buvo minėta, tam kad būtų konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas privalo būti nustatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visetas. Viena iš šių sąlygų yra ta, kad asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
27. Teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė, kad jie teisėtai įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. neįrodė savo giminystės ryšių su vienu iš namo statytojų - K. Š.. Pareiškėjams teismo posėdyje buvo išaiškinta pareiga tokius įrodymus pateikti, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos tokie įrodymai pateikti nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta namų knyga, kurioje yra įrašas apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruotus asmenis – K. Š., gimusį 1917 m., M. Š., gimusią 1915 m., ir Veroniką D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) nelaikytinas pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti pareiškėjų ir K. Š. giminystės ryšį.
28. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
29. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015).
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai visą laiką žinojo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti jų senelio K. Š. ir V. T., tik iki galo dokumentai nesutvarkyti ir neįregistruotos daiktinės teisės į pastatus. Nors K. Š. yra miręs, tačiau jo teises gali perimti jo paveldėtojai, o V. T. (pareiškėjų tėvas) yra gyvas ir pats gali įgyvendinti savo teises bei įregistruoti nuosavybės teises į ginčo objektą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai, visą laiką žinodami, jog jų tėvas taip pat turi teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, kadangi būtent jis kartu su savo uošviu ir pastatė namą, negali būti pripažinti sąžiningais valdytojais ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jiems nuosavybės teisę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju, tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį. Toks asmens elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-567-755/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-372/2022).
31. Teismas pažymi, kad nesant pagrindo pripažinti pareiškėjams nuosavybės teisę į ginčo pastatus įgyjamosios senaties būdu, nes byloje nenustatyta nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinų sąlygų visuma, pareiškėjai galėtų ginti savo civilines teises kitais teisių gynimo būdais (pvz., kreipdamiesi į teismą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jie po K. Š. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu ar kt.). Kitaip tariant, pareiškimo, pareikšto ypatingosios teises tvarka, dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi atmetimas šiuo konkrečiu atveju ir teismo teisės peržengti pareikšto reikalavimo ribas (bylos dalyką ir pagrindą) nebuvimas neatima iš pareiškėjų teisės kreiptis į teismą kita tvarka ir reikšti atitinkamus reikalavimus, kurių patenkinimas suteiktų pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę bent į dalį ginčo turto teismo sprendimo pagrindu.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų S. T. ir V. T. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.