- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- AN2-41-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01052-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. N. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo P. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu P. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., Bendrovė, turėdama piniginių lėšų, todėl turėdama galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, nors ir būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų tiekėjais ar kitais žemesnės eilės kreditoriais nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. N. atstovas advokatas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną P. N. atžvilgiu nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir administracinės nuobaudos P. N. neskirti.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nutarimas, kuriuo P. N. paskirta administracinė nuobauda, buvo priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių, įskaitant ir nurodytų 2022 m. lapkričio 22 d. prašyme dėl administracinės nuobaudos neskyrimo, neištyrus pateiktų rašytinių įrodymų ir paties P. N. paaiškinimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, apsiribodamas tik CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo konstatavimu, nepagrįstai nustatė, kad visi bylos duomenys patvirtina, kad P. N. veikė tyčia ir dėl to jam kyla atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl jokių P. N. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, o tik formaliai nurodė, kad tokios aplinkybės, kaip P. N. žinojimas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, apie tai, kad turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams įvykdyti, tai, kad tik simboliškai sumažinta nepriemoka valstybės biudžetui, patvirtina, kad P. N. veikė tyčia.
2.2. Tuo tarpu skunde teigiama, kad, sprendžiant Bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, teismas neturėtų apsiriboti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet turėtų vertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-744/2022 atsižvelgė į dėl Covid-19 pandemijos pasunkėjusią įmonės finansinę padėtį ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog įmonės direktorius kreditorių eiliškumą pažeidė tyčią ir sąmoningai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat paaiškino, kad dėl karo Ukrainoje kilus ekonominei krizei ir dėl to labai pabrangus kurui, P. N. vadovaujama transporto bendrovė 2022 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais susidūrė su mokėjimo sunkumais. Bendrovės vadovas dėjo visas pastangas užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą ir gyvybingumą bei stengėsi išvengti veiklos stabdymo. Skunde pabrėžiama ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada stengėsi vykdyti mokestines prievoles valstybei ir socialinio draudimo fondo biudžetui laiku, tuo tarpu būtent nagrinėjamu laikotarpiu susidariusią nepriemoką lėmė PVM mokestis, kuris per finansinį krizinį laikotarpį ženkliai padidėjo dėl net du kartus išaugusių degalų kainų. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad Bendrovė ne kartą kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino išdėstymo. P. N. pagrįstai tikėjosi, kad, kilus ekonominei krizei, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas bus išdėstytas. Esant šioms aplinkybėms, P. N. net neabejojo, kad iš gaunamų Bendrovės pajamų gali padengti būtinas Bendrovės išlaidas, siekiant išvengti įmonės veiklos sustabdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visiškai nevertino, priėmė nepagrįstą ir neobjektyvų, savo turiniu šališką teismo nutarimą.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad dėl P. N. atliekamų mokėjimų neprieštaravo ir Bendrovės apskaitą tvarkanti buhalterė, nurodžiusi, kad teikia prašymus VMI dėl mokestinės nepriemokos termino išdėstymo, kurie turėtų būti patenkinti, todėl atsiskaitymams trukdžių nėra. P. N., neturėdamas didelės patirties Bendrovės valdymo klausimuose, visiškai pasitikėjo buhaltere, atliko nurodytus mokėjimus net neįtardamas, kad gali būti kokie nors mokėjimų eiliškumo pažeidimai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo stengėsi išlaikyti bendrovės veiklą, atsiskaityti su kuro tiekėjais, transporto priemonių nuomininkais, apmokėti kitas būtinas prievoles, nes šios paslaugos buvo būtinos užtikrinti tolesnį Bendrovės mokumą.
2.4. Skundo autoriaus teigimu, P. N. tik susipažinęs su VMI pareiškimu teismui suprato, jog vykdyti atsiskaitymai pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtiną atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. P. N. nežinojo, jog atsiskaitymas už jo vadovaujamos transporto Bendrovės perkamus degalus ir nuomojamas transporto priemones, prieš tai nesumokėjus visų mokesčių, kai dėl jų išdėstymo yra kreipiamasi į VMI, yra pažeidimas, nes tikėjosi, jog, teikiant prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino išdėstymo ir mokestinės paskolos sudarymo, jis gali atsiskaityti su Bendrovės tiekėjais ir darbuotojais, kurių paslaugos yra gyvybiškai svarbios veiklos tęstinumui. Tačiau teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė, nevertino pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl jų nutarime nepasisakė.
2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per pareiškime nurodomą laiką tinkamai ir savalaikiai mokėjo gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą. P. N. sąžiningumą ir kaltės nebuvimą patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau sąžiningai vykdo prievoles valstybės biudžetui ir atsiskaito su Valstybine mokesčių inspekcija, 2022 m. gruodžio 20 d. yra sumažinusi Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui nuo 81 400,41 Eur iki 66 665,76 Eur.
2.6. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tuo pagrindu neskirti administracinės nuobaudos. Teismas į visas P. N. nurodytas aplinkybes atsižvelgė formaliai, jų netyrė ir dėl jų nepasisakė, tik nurodė, kad sunki finansinė padėtis ir asmeniniai poreikiai nėra išimtinės aplinkybės. Tuo tarpu teismų praktikoje konstatuota, kad nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės vadovo veiksmai, kuomet nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eilės, o atsiskaitoma su klientais ir tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklauso įmonės veikla, nėra laikoma piktybiniais. Nagrinėjamu atveju teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad dėl karo Ukrainoje stipriai išaugus kuro kainai, transporto verslas atsidūrė itin nepalankioje situacijoje, todėl mažos Bendrovės vadovas turėjo imtis sprendimų ir pastangų išlaikyti įmonę. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad P. N. yra pradedantis savo verslą jauno amžiaus asmuo, įmonei vadovauja nuo 2020 m., administracinis nusižengimas padarytas objektyviai dėl sunkios Bendrovės materialinės būklės, kilusios staiga ir neturint patirties kaip tokiose situacijose elgtis. Pats nusižengimas iš esmės padarytas dėl būtinojo reikalingumo. Be to, padarytas pažeidimas yra visiškai formalus, padarytas dėl patirties neturėjimo, visiškai netyčia ir vien administracinės bylos iškėlimas P. N. yra didelis poveikis, o piniginės baudos paskyrimas tik ženkliai pablogintų jo asmeninę finansinę padėtį. Šiomis aplinkybėmis teismas turėjo vykdyti teisingumo, taikyti proporcingumo ir teisingumo principus ir administracinės nuobaudos P. N. visiškai neskirti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. N. atstovo advokato M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo
2. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu P. N. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad P. N. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.
3. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kauno apylinkės teismo nutarimu P. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
4. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 5 d. duomenis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 81 400,41 Eur. Tuo tarpu pagal pateiktą Bendrovės banko sąskaitos išrašą matyti, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pavedimų už 68 681,80 Eur, iš kurių Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pravesta tik 3 690,39 Eur. Pažymėtina, kad Bendrovė 2022 m. liepos 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. VMI teikė prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau mokesčių administratoriaus sprendimais šie prašymai buvo atmesti. Net ir priėmus sprendimus netenkinti Bendrovės prašymų, pirmenybė toliau buvo teikiama kitiems kreditoriams. Šios aplinkybės rodo, kad Bendrovės atsakingiems asmenims neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pažymėtina ir tai, kad, išanalizavus Bendrovės atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., nustatyta, kad į sąskaitą buvo gauta 43 147,83 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 43 039,83 Eur, iš kurių į valstybės biudžetą buvo sumokėta 8,57 procento įplaukų. Taigi, Bendrovė atlygino gana mažą dalį turimo įsiskolinimo, tačiau nežiūrint to, bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms bendrovėms ir asmenims. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad Bendrovės direktorius, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, taip pat 2022 m. liepos 8 d. kreipęsis dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir šią nepriemoką atsisakius išdėstyti, turėdamas galimybę ją jei ne visiškai pašalinti tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Apelianto argumentai, kad tokiais veiksmais Bendrovės direktorius P. N. siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-12628/2019). Net jei ir tokiais veiksmais P. N. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina pareiškėją veikus tyčia – P. N., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o sąmoningai atsiskaitė su kitais kreditoriais ir neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apelianto padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skunde teigiama, kad P. N. neturėjo didelės patirties Bendrovės valdyme ir pasitikėjo buhaltere, kuri leido atlikti mokėjimus. Visgi, šis apeliantų teiginys nepagrįstas. Dar kartą pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl P. N. neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).
7. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl karo Ukrainoje yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi apeliantas nenurodo, kaip konkrečiai nurodytos aplinkybės sutrukdė P. N. kaip juridinio asmens vadovui laikytis įstatymų keliamų reikalavimų, be kita ko, Bendrovei ir karo Ukrainoje laikotarpiu gaunant pajamų, pažeisti nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, todėl šiuo atveju minėtos aplinkybės nepateisina jo veiksmų (neveikimo), ir nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad VMI rašte „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog mokestinė nepriemoka atsirado Bendrovei 2022 m. liepos 1 d. pateikus patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už ankstesniu laikotarpius nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., t. y. dar iki prasidedant karui.
8. P. N. atstovas advokatas M. Š. savo apeliaciniame skunde taip pat cituoja Šaulių apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-744/2022, kurioje administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, jog nesilaikymas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, šalyje esant sudėtingai verslo padėčiai koronaviruso situacijoje, negali būti laikomi piktybiškais. Visgi, vadovautis šia Šaulių apygardos teismo nutartimi analizuojamoje byloje pagrindo taipogi nėra. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Atstovo skunde minimos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nustatytoms šioje byloje. Pažymėtina, kad skunde minimoje byloje buvo analizuojamos įmonės, užsiimančios viešojo maitinimo paslaugomis ir renginių organizavimu, kreditorių interesų eiliškumo pažeidimai. Akivaizdu, kad koronoviruso pandemija šios srities įmones paveikė labiausiai, kadangi tokia įmonės veikla apskritai buvo draudžiama. Nagrinėjamu atveju P. N. valdoma Bendrovė toliau tęsė savo veiklą, gaudavo pajamas, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI, tuo labiau įvertinus tai, kad dalis mokestinės nepriemokos buvo atsiradusi dar iki karo Ukrainoje. Dėl tokių P. N. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tokiu būdu, nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismai tenkino administracinėn atsakomybėn patruktų asmenų apeliacinius skundus, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
Dėl administracinės nuobaudos
9. Apeliaciniame skunde tai pat nesutinkama ir su P. N. paskirta nuobauda, teigiama, kad ji prieštarauja proporcingumo, teisingumo principams, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
10. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
11. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
12. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
13. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.
14. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
15. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad P. N. savo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad P. N. nėra baustas administracine tvarka, šiuo metu nebeužima vadovo pareigų Bendrovėje, savo elgesį vertina kritiškai, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. N. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.
16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta), apylinkės teismo išvadai dėl apeliantui paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl apeliacinio skundo prašymas skirti mažesnę baudą, netenkinamas. Įvertinus P. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą, įvykdymo aplinkybes, apelianto asmenybę bei kitas tinkamam administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog jokių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Vien tai, kad P. N. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kur jo prašymas buvo atmestas, kad atsiskaitant su žemesnės eilės kreditoriais, buvo siekiama įmonės veiklos tęstinumo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme nemenkina, kadangi jų egzistavimas nepaneigia fakto, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo dengiamas, kaip to reikalauja CK 6.930¹ straipsnio nuostatos. Be to, į šias aplinkybes, skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė ir paskyrė nuobaudą, kurios dydis yra lygus sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Tuo tarpu vien P. N. materialinė padėtis negali būti pripažįstama aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, P. N. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. N. atstovo advokato M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.