Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-892-725/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
A6.-892-725/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01052-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
P. N.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Šimonis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-892-725/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01052-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 7.11; 21.9.9; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. N. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Šimoniui,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. bendrovė turėdama piniginių lėšų, todėl turėdama galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau nors ir būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų tiekėjais ar kitais žemesnės eilės kreditoriais nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM)

Mokesčių inspekcijos pateiktame pareiškime nurodyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 5 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 81 400,41 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Kartu su prašymu buvo pateikti banko sąskaitų išrašai, kasos knygos ir atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščių išrašai. Išnagrinėjus Bendrovės prašymus nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per banko sąskaitą buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Bendrovė nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. atliko pavedimų už 68 681,80 Eur, iš kurią VMI prie FM buvo pervesta tik 3 690,39 Eur. Taigi, Bendrovė vadovas P. N. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių P. N. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas P. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., nustatyta, kad P. N. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (1 t., b. l. 1–3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nemokumas prasidėjo kai pakilo kuro kainos, turėjo nemažai įsipareigojimų ir stengėsi mokėti kam privalėjo, kad užtikrinti veiklos tęstinumą. Prašė VMI prie FM, kad išdėstytų skolos mokėjimą dalimis. Pirmą kartą kreipėsi liepos mėnesį. Sutinka su VMI prie FM pareiškime nurodytomis sumomis ir laikotarpiu. Prašo sumažinti nuobaudą arba jos neskirti visai. Nežinojo dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos su kreditoriais, kad gali būti skirta administracinė bauda už atsiskaitymų eiliškumo pažeidimus, gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, tiesiog stengėsi išlaikyti įmonę. Tai, kad jo atžvilgiu buvo iškelta administracinė byla, buvo viena iš priežasčių, kodėl norėjo perduoti įmonės vadovavimą kitam žmogui. Įmonės vadovu buvo nuo 2020 m. pradžios. Mokėjimai buvo daromi veiklos tęstinumui užtikrinti, t. y. lizingai už transporto priemones, kurios skirtos šiai veiklai vykdyti, atsiskaitymai už kurą ir darbuotojų atlyginimai. Prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjo kilti kuro kainos, bet įmonės paslaugų įkainiai kilti nepradėjo ir susidarė „mokestinė duobė“. Jeigu įmonė nebūtų atsiskaičiusi su kitais kreditoriais, būtų reikėję skelbti įmonės bankrotą. Įmonės buhalterė minėjo, kad VMI prie FM tikrai turi išdėstyti mokėjimus dalimis, nes tai yra normali praktika, kad bus galima sudaryti paskolos sutartį su VMI prie FM ir nebus jokių problemų. Būdamas įmonės vadovu uždirbo apie 200 Eur per mėnesį, nes stengėsi, kad įmonė patirtų kuo mažesnes išlaidas. Tuo metu dirbo dar kitoje įmonėje vadybininku, uždirbo apie 500 Eur per mėnesį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mindaugas Šimonis teismo posėdžio metu nurodė, kad P. N. vadovavo labai smulkiai transporto bendrovei, kuri turi nuomojamas transporto priemones ir užsiima pervežimu. Užkilus kuro kainoms įmonėje atsirado atsiskaitymo sutrikimai, buvo sprendžiamas klausimas, kaip pasielgti, ir P. N., kaip jaunas vadovas, pasitikėjo buhaltere, buvo patikintas, kad VMI prie FM lanksčiai sprendžia klausimus dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo per tam tikrą laikotarpį. Pats vadovas rūpinosi klientų paieška, materialinio turto užtikrinimu, bet atsiskaitymų klausimą buvo pavedęs buhalterei, pasitikėjo ja, kad su VMI prie FM bus suderinta dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo ir manė, kad jis gali atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais. P. N. net nesuvokė, kad jis daro kažką neteisėto. Kaltės forma šiuo atveju yra neatsargi. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nenulėmė neigiamų padarinių, kadangi šiai dienai įmonė yra veikianti, įmonėje yra 7 darbuotojai, kuriems buvo laiku mokamas darbo užmokestis. P. N. nesiekė nemokėti mokesčių, siekė, kad visi mokesčiai būtų sumokėti pagal susitarimą, tačiau susitarimas su VMI prie FM liko nepasiektas, kadangi visą komunikaciją vykdė buhalterė. P. N. nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, prašo atsižvelgti į P. N. asmenybę, finansinę padėtį ir neskirti administracinės nuobaudos, pripažinti, kad vien tik administracinės bylos iškėlimas P. N. padarė didelį poveikį.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi skolą valstybės biudžetui, 2022 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei atsiskaitymo eilė į valstybės biudžetą ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrovė VMI prie FM sumokėjo tik 160,00 Eur, o išleista pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – 46 136,02 Eur. Panaši situacija ir kitais mėnesiais: laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. Bendrovė VMI prie FM sumokėjo 150,00 Eur, o išleista pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – 40 469,71 Eur. Birželio mėnesį Bendrovė VMI prie FM sumokėjo 870,00 Eur, o išleista pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – 36 227,48 Eur. Liepos mėnesį Bendrovė VMI prie FM sumokėjo 1 218,16 Eur, išleista pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – 34 576,07 Eur. Rugpjūčio mėnesį VMI prie FM sumokėta 1 370,00 Eur, o išleista pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – 27 821,82 Eur. Taigi darytina išvada, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sumažinta tik simboliškai.

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo P. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokiais veiksmais siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą. Tačiau tokie P. N. argumentai atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad P. N. veikė tyčia, kadangi jis, kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM, kad turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kaip minėta, ją sumažino tik simboliškai, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi, P. N., turėdamas galimybę mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui sumažinti, to nepadarė. Jis sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. N. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Šimonis nurodė, kad net 5 kartus kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinio nepriemokos sumokėjimo termino išdėstymo pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį, tačiau VMI prie FM priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (1 t., b. l. 36–39), savo sprendimą pagrįsdama argumentais, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui. Taip pat P. N. nurodė, kad Bendrovės buhalterė jį patikino, kad teikiami prašymai dėl nepriemokos termino išdėstymo turėtų būti patenkinti, todėl jis neabejojo, kad iš gaunamų bendrovės pajamų gali padengti būtinas Bendrovės išlaidas. Tačiau šie P. N. argumentai nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas įmonės vadovu, buvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, visi mokėjimai kreditoriams turėjo vykti su jo žinia. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. N. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Šimonis prašė teismo arba sumažinti nuobaudą, arba neskirti jos visai, kadangi jis yra jauno amžiaus savo verslą pradedantis asmuo, piniginės baudos paskyrimas pablogintų ir taip sunkią jo materialinę padėtį. P. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą VMI prie FM siūlo skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 Eur baudą.

Teismas, išnagrinėjęs visas P. N. apibūdinančias, charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tuo pagrindu neskirti administracinės nuobaudos sąlygų nėra. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pažeidėjo sunki finansinė padėtis, asmeniniai poreikiai nėra išimtinės aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo nurodytos aplinkybės, kad P. N. stengėsi išlaikyti bendrovės veiklą, kad galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo paties ribotos pajamos – nėra pagrindas daryti išvadą, kad jo padarytas nusižengimas šioje byloje yra mažiau pavojingas.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į P. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad P. N. nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo nuo 2020 m. sausio 8 d., savo elgesį vertina kritiškai, šiuo metu nebeužima vadovo pareigų šioje Bendrovėje, kadangi, kaip pats nurodė, pritrūko kompetencijos eiti šias pareigas, daro išvadą, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 1400 Eur dydžio nuobauda, kuri, teismo vertinimu, yra pakankamai reikšmingo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Teismas mano, kad tokiu būdu nebus pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą kriterijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė