Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. S. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 ir 130 straipsnių nustatyta tvarka.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikta išvada prieštaravimų ieškovės S. S. reikalavimams dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. S. ir atsakovas E. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro parapijoje. Šalių santuoka (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 137). Šalys turi nepilnametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai nuolat gyvena su ieškove S. S.. Šalys nuo 2024 m. vasario mėn. gyvena skyrium.

Dėl santuokos nutraukimo

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškovės paaiškinimus, matyti, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2024 m. vasario mėn. gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka tarp šalių iširo dėl bendro intereso gyventi kartu praradimo bei nenoro kompromiso būdu išspręsti kylančius nesutarimus, tai yra abiem sutuoktiniams pažeidus CK 3 knygoje įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu smurtavo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pagrindo byloje nėra, atsakovas dėl ieškovės siūlomo santuokos nutraukimo pagrindo atsikirtimų nepateikė. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti ir santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – M, atsakovui – dabartinė pavardė S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsikirtimų į šį ieškovės reikalavimą nepateikė, tokio reikalavimo, kurį pareiškė ieškovė, teisme nereiškia. Institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove atsakovas neprieštarauja, ginčo dėl to nėra.

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina neabejotina išvada, kad aptariamu atveju geriausius vaiko interesus atitiks šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tuo iš tėvų, kuris kasdien rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, tai yra su jo motina. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikas faktiškai nuolat gyvena su ieškove. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte konstatuota, kad ieškovė su vaiku gyvena ieškovė motinai priklausančiame gyvenamajame name, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, teikia jam nuolatinį išlaikymą, sudarė tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovę, byloje nėra. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu geriau atitiktų vaiko interesus. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas, kitas reikšmingas aplinkybes, charakterizuojančias atsakovą kaip tėvą, į bylą nepateikta. Prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atsakovas nepateikė. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) S. S. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Ieškovė S. S. pareikštu ieškiniu neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kliūčių atsakovui susitikti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ji nedaro. Pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad dėl vaiko bendravimo tvarkos šalys sutaria ir ginčo dėl to nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko pakankama, kad šalys tarpusavio sutarimu nusistatys tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis atsakovas galės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Iškilus ginčui ateityje, ši tvarka pagal ieškovės ar atsakovo ieškinį gali būti nustatytina teisme (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaikio išlaikymo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra nepilnametis, todėl jam turi būti užtikrinta parama bei turi būti sudarytos palankios sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Byloje stinga duomenų, kad vaiko tėvas E. S. savo pareigą išlaikyti sūnų vykdo geranoriškai ir nepertraukiamai, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą jų sūnui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, įvertintina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra nepilnametis, jo poreikiai nuolat auga. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, todėl būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, kurių iš esmės nereikia įrodinėti (išlaidos mastui, aprangai, sveikatos palaikymui, gyvenamajam būstui išlaikyti), bet ir išlaidos vaiko laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams.

Sodros duomenimis, šalys nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotos. Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingos ar turėtų kitų išlaikytinų asmenų. Taigi, darytina išvada, kad šalys yra analogiškoje finansinėje padėtyje. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovas dirba neoficialiai ir sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Šalyje prekių ir paslaugų kainos yra ženkliai padidėjusios ir linkusios tik didėti, kas lemia ir ieškovės didesnes išlaidas vaiko išlaikymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas, iš atsakovo E. S. priteisiamas nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-10-24) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo.

Ieškovė nurodė, jog santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Ieškovė nurodė, kad išlaikymo ar kompensacijos iš atsakovo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teikiant jai antrinę teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 110 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 81 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso 191 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-02-17 pažymą sudaro 425 Eur, todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi ir ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro parapijoje, apskaitos įrašą, (duomenys neskelbtini) atliktą Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 137), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. S. palikti ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui E. S. – S.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 (trys šimtus) Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-10-24) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 191 (vieną šimtą devyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, 425 (keturis šimtus dvidešimt penkis Eur 00 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 31,72 (trisdešimt vieną Eur 72 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.