Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AV3” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-8020-1012/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trimekta” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AV3” dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau - UAB) „Trimekta“ pareiškė ieškinį priteisti iš atsakovės UAB „AV3” 309,47 Eur skolos, 43,00 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji suteikė atsakovei automobilio BMW remonto paslaugas. Atliktų automobilio remonto darbų pagrindu 2013 m. gegužės 10 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002632, 3768,55 Lt sumai, pateikė ją apmokėti atsakovei. Atsakovė išrašytą sąskaitą priėmė, pasirašė, pretenzijų dėl suteiktų darbų nereiškė bei 2013 m. gegužės 10 d. sumokėjo ieškovei 1000 Lt, 2013 m. gegužės 30 d. sumokėjo 1700 Lt, o likusios sąskaitos dalies, kurią sudaro 1068,55 Lt (309,47 Eur) suma, atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi. 2013 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino skolą, tačiau iki šiol prisiimtų įsipareigojimų ieškovei neįvykdo. Papildomai teismui paaiškino, kad ieškovė atliko atsakovei jos užsakytus automobilio remonto darbus, atsakovė priėmė ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus, patvirtino turimą skolą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, tačiau ginčyti neva nekokybiškai ieškovės atliktus darbus pradėjo tik bylą nagrinėjant teisme, nepateikdama teismui jokių konkrečių įrodymų dėl netinkamai atliktų remonto darbų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės minimas nekokybiškas automobilio žibintas, iš tiesų buvo tas pats žibintas, kuris buvo keičiamas ieškovės darbuotojų atsakovės automobilio remonto metu ir tai, kad ieškovės sumontuotas žibintas iš tiesų buvo nekokybiškas. Pats atsakovės automobiliui keičiamas žibintas buvo nenaujas, dėvėtas, tačiau kokybiškas ir tinkamai funkcionuojantis, su tuo atsakovės atstovas sutiko pildydamas užsakymą dėl paslaugų suteikimo, nes naujo tokio žibinto kaina yra dvigubai brangesnė.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus remonto darbus, įrodymo vertinimo, teismo priimtų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas yra dėl automobilio remonto darbų – priekinio dešiniojo žibinto pakeitimo kokybės. Ieškovės teigimu ginčo automobilio remonto darbai buvo atlikti tinkamai, su atsakove suderinus kad bus naudojamos naudotos keičiamos detalė, iš atsakovės pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo gauta. Atsakovės vertinimu remonto metu ginčo automobilio priekinis dešinysis žibintas buvo pakeistas netinkamos kokybės žibintu, kuris rasojo iš vidaus, todėl atsakovė buvo priversta jį pakeisti ir netinkamos kokybės žibintą grąžino paštu ieškovei, dėl to jokios skolos ieškovei už atliktus darbus neturi. Tarp šalių yra ginčas, ar atsakovė paštu grąžino ieškovei būtent jos sumontuotą žibintą.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. atsakovė UAB „AV3” pateikė ieškovei UAB „Trimekta” automobilio remontų darbų užsakymą, kuriuo prašė ieškovės atlikti automobilio BMW 750, v.n (duomenys neskelbtini) remonto darbus: priekinių dalių atstatymą be dažymo darbų, paslaugų teikėjui užsakyme pažymint, kad keičiamos automobilio dalys bus dėvėtos (2 t., b. l. 5). Ieškovė atliko atsakovei automobilio BMW remonto darbus bei už atliktus darbus 2013 m. gegužės 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serijos TRI Nr. 0002632 - 3768,55 Lt sumai, kurią atsakovės vyr. buhalterė priėmė (1 t., b. l. 5, 27). Atsakovė, pagal jai pateiktą sąskaitą atliko du mokėjimus: 2013 m. gegužės 10 d. atsakovė sumokėjo 1000 Lt, o 2013 m. gegužės 30 d. sumokėjo 1700 Lt sumą, iš viso 2700 Lt (1 t., b. l. 45-46). Likusi neapmokėtos sąskaitos suma sudaro 1068,55 Lt (309,47 Eur). 2013m. gruodžio 11 d. ieškovės ir atsakovės buhalteriai sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo nustatė pagal 2013m. gegužės 10 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą galutinį atsakovės UAB „AV3“ skolos likutį – 1068,56 Lt (309,47 Eur) sumą, patvirtinant, jog 2700 Lt suma yra sumokėta (1 t., b. l. 6). 2014m. sausio 16 d. ieškovė siuntė atsakovei raštišką pretenziją, kuria prašė iki 2014m. vasario 3 d. padengti 1068,55 Lt (309,47 Eur) įsiskolinimą (1 t., b. l. 7).

18. Byloje esančiais duomenimis iš AB „Lietuvos paštas” pašto korespondencijos siuntų išklotinės matyti, jog 2014m. sausio 31 d. UAB “Eteka” išsiuntė ieškovei registruotą siuntą su pastaba „Žibinto grąžinimas UAB „AV3” (1 t., b. l. 28-30). Teismui taip pat yra pateikta atsakovės 2013m. gegužės 31 d. rašytinė pretenzija ieškovei dėl nekokybiško žibinto, tačiau byloje nėra duomenų, jog ši pretenzija iš tiesų ieškovei buvo išsiųsta (1 t., b. l. 40). 2012m. lapkričio 28 d. užsakymas dėl remonto darbų atlikimo ir 2012 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serijos TRI Nr. 0002551 patvirtina, kad ieškovė yra teikusi to paties automobilio BMW 750, v.n (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas atsakovei. (2 t., b. l. 2-3).

19. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių skirtingus paaiškinimus dėl naudojamų detalių , šalių susitarimą ar jos naudojamos naujos, ar dėvėtos. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad automobilio priėmimo ir remonto darbų užsakymas – patvirtina, kad sutarties sudarymo metu buvo sutarta, jog keičiamos detalės bus dėvėtos (2 t., b. l. 5). Teismas pažymėjo, kad anksčiau 2012-11-28 ir 2013-02-28 atsakovės remonto darbų užsakymuose taip pat buvo nurodyta, kad ginčo automobiliui detalės bus keičiamos dėvėtomis detalėmis (2 t., b. l. 3, 7). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad panašaus automobilio naujas priekinis žibintas kainuoja ženkliai daugiau nei dėvėtas, todėl pagal atsakovei pateiktą sąskaitą už ginčo darbus negalėjo būti parduota nauja detalė. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, kad buvo susitarta dėl naujo žibinto pakeitimo, todėl atmetė atsakovės argumentus. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis.

20. Apeliantė teigia, kad ieškovei yra grąžintas nekokybiškas žibintas, todėl iš esmės atsakovė nėra skolinga ieškovei, o ieškovės ieškinys dėl skolos yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pas ieškovę buvo atvykusi atsakovės atstovė su neidentifikuotu automobilio žibintu bet jo ieškovė nepriėmė, vėliau ieškovė registruotu paštu gavo iš su atsakove susijusios bendrovės aiškiai neidentifikuotą automobilio žibintą, kurį saugojo visą bylos nagrinėjimo laiką. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalys nesusitarė , kad tuo atveju jeigu rangos darbų atlikimo metu yra įmontuota nekokybiška detalė, tai atsakovė savo jėgomis ir savo įgūdžiais gali ją išmontuoti ir registruota siunta grąžinti ieškovei, ir, kad tokie veiksmai lemia prievolės mokėti už atliktus darbus pasibaigimą.

21. Esant ginčui ar atsakovė paštu grąžino ieškovei jo sumontuotą žibintą, ar grąžino nesusijusį su ieškove žibintą, 2017 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas žibintas, saugotas ieškovės. Šios apžiūros metu nustatyta, kad tai yra kairiosios pusės žibintas (garso įrašas nuo 02:20:00 iki 02:40:00). Atsakovės atstovai nurodė, kad teismo posėdžio metu apžiūrėtas žibintas yra ne tas pats, kuris buvo grąžintas ieškovei, teigė, kad ieškovė galimai galėjo sukeisti žibintus saugojimo metu, nes dar iki ginčo remonto, keitė atsakovės ginčo automobilio kairįjį žibintą. Teismas pažymėjo, kad tokia atsakovės iškelta versija yra nepagrįsta bylos medžiaga, nes ieškovė pateikė susirašinėjimą su draudimo bendrove, kuris patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad visos anksčiau pakeistos detalės buvo grąžintos draudimo bendrovei, todėl, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo galimybės sukeisti žibintų. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovei grąžino ginčo remonto metu įmontuotą dešinės pusės žibintą, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).

22. Ieškovė nurodė, kad ji siūlė atsakovės bendrovės vadovui atvykti į ieškovės autoservisą, parodyti ginčo automobilį ir išsiaiškinti, ar yra atliktų remonto darbų trūkumai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė neatvyko į ieškovės autoservisą. Atsakovės vadovas nurodė, kad buvo atvykęs pas ieškovę, tačiau nerado vadovo ir išvyko, tačiau teismo vertinimu šiems savo teiginiams įrodyti nepateikė jokių kitų įrodymų, todėl teismas laikė šią faktinę aplinkybę neįrodyta atsakovo. Dėl pretenzijos teismas sprendė, kad į bylą atsakovė pateikė 2013m. gegužės 31 d. rašytinę pretenziją ieškovei, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios pretenzijos išsiuntimą, nes ieškovė nurodė, kad pretenzijos negavo, todėl teismas įvertinęs faktines aplinkybes padarė išvadas, kad atsakovė neįrodė, jog ji raštu pateikė ieškovei pretenziją dėl atliktų ginčo automobilio remonto darbų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaikė CK 6.662 straipsnio 1-4 dalyse nustatytos rangos darbų priėmimo ir trūkumų nustatymo tvarkos, todėl neturi teisės remtis šiais trūkumais.

23. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie-turinčius didesnę įrodomąją galią), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

24. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos. Atsakovė neįrodė, jog šalys susitarė, kad ginčo remonto metu bus įmontuotas naujas žibintas, kad ginčo remonto metu sumontuotas ginčo automobilio dėvėtas (ne naujas) priekinis dešinės pusės žibintas buvo nekokybiškas, ir kad registruotu paštu išsiųstas ieškovei žibintas yra tas pats žibintas, kurį atlikto remonto metu įmontavo ieškovė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė turi pareigą suteikti kokybiškas paslaugas, šalinti trūkumus ir pan. , tačiau esant konkretiems trūkumams atsakovė šiuo atveju privalėjo tinkamai juos užfiksuoti, pareikšti konkrečias pretenzijas ir pan. išnaudoti visas galimybes taikiai išspręsti kilusi ginčą taip išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad atsakovės vertinimu, ji gražino ieškovei žibintą, dėl kurio yra ginčas, savaime nepatvirtina jo nekokybiškumo. Be to pagrįstai teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai savaime neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškove. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, todėl esant nustatytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Atsižvelgiant į apeliantės argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismo padarytas išvadas nėra pagrindo išvadoms, kad teismas priimdamas sprendimą padarė daug faktų vertinimo ir teisės taikymo klaidų, pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus, tendencingai vertino įrodymus.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

26. Atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, į apeliantės apeliacinio skundo argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

27. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliantės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 300 Eur patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, pateikė duomenis apie patirtas išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iš apeliantės ieškovei priteistini 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AV3“, j. a. k. 302340944, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trimekta“, j. a. k. 123497651 – 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.