Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo UAB „T.“ atstovui S. A., ieškovo atstovei advokatei L. P., atsakovo UAB „A.“ atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „T.“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „A.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „T.“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „A.“: 1) 309,47 EUR skolos 2) 43 EUR palūkanų 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovui suteikė automobilio BMW remonto paslaugos. Atliktų automobilio remonto darbų pagrindu ieškovas 2013 m. gegužės 10 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002632, 3768,55 Lt sumai, pateikė atsakovui ją apmokėti. Atsakovas išrašytą sąskaitą priėmė, pasirašė, pretenzijų dėl suteiktų darbų nereiškė, iš dalies sąskaitą apmokėjo, 2013 m. gegužės 10 d. sumokėjo 1000 Lt, 2013 m. gegužės 30 d. sumokėjo 1700 Lt, o likusios sąskaitos dalies kuri sudaro 1068,55 Lt, arba 309,47 EUR atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs. 2013 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažino skolą, tačiau iki šiol prisiimtų įsipareigojimų ieškovui neįvykdo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas UAB „A.“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes pagal atsakovo turimus buhalterinius duomenis, atsakovas ieškovui yra skolingas 216,18 EUR sumą. Atsakovas bandė susisiekti su ieškovu dėl suderinimo akto sudarymo, tačiau susisiekti nepavyko.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai teismui nurodė, kad ieškovo suteiktas atsakovui paslaugas patvirtina išrašyta sąskaita, kuri buvo atsakovo priimta, jos pagrindu atliktas dalinis apmokėjimas, viso 2700 Lt sumai, be to šalys sudarė atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas likusią skolą pripažino. Pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamai suteiktų paslaugų, nepateikė byloje priešieškinio, išskyrus reiškiamus nepagrįstus argumentus, nepateikdamas juos patvirtinančių įrodymų dėl vienos pakeistos automobilio detalės - automobilio žibinto, kuri neva buvo bloga. Ieškovo direktoriui ne kartą skambino atsakovo direktoriui. Atsakovui buvo pasiūlyta atvykti su automobiliu išsiaiškinti, tačiau atsakovas neatvyko. Registruotu paštu ieškovas gavo iš atsakovo automobilio žibintą, tačiau identifikuoti ar tai ieškovo montuotas žibintas negali, jokių gauto žibinto nekokybiškumų, tame tarpe ir rasojimo nematė. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovo atstovai prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas netinkamai suteikė atsakovui automobilio remonto paslaugas nes esant drėgnam orui ieškovo pakeistas automobilio žibintas rasodavo iš vidaus, tamsiu paros metu blogai šviesdavo. Apie tai informavo ieškovą, kuris iškilusios problemos nesprendė. Ieškovas atsisakė priimti blogą žibintą, kurį atsakovas norėjo jam grąžinti. Todėl nekokybišką automobilio žibintą registruotu paštu išsiuntė ieškovui. Atsakovas mano, kad grąžinus nekokybišką automobilio žibintą, su ieškovu yra pilnai atsiskaityta. Pažymėjo, jog siuntimo pažymoje nurodyta UAB „E.“, yra susijusi su ieškovu, yra „motininė įmonė“. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „T.“ suteikė atsakovui UAB „A.“ automobilio BMW remonto paslaugas. 2013 m. gegužės 10 d. už suteiktas paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002632 – 3768,55 Lt sumai. Išrašytą sąskaitą atsakovas priėmė (b.l. 5). Atsakovas, pagal jam pateiktą sąskaitą atliko du mokėjimus : 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas sumokėjo 1000 Lt , o 2013 m. gegužės 30 d. apmokėjo 1700 Lt sumą, iš viso atsakovas ieškovui sumokėjo 2700 Lt sumą. Likusi neapmokėtos sąskaitos suma sudaro 1068,55 Lt arba 309,47 EUR. 2013-12-11 ieškovo ir atstovo buhalteriai sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nustatė galutinį atsakovo UAB „A.“ skolos likutį – 1068,56 Lt (b.l. 6). Ieškovas reiškė atsakovui pretenzijas, prašė apmokėti likusią sąskaitos dalį, kuri iki šiol neapmokėta. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka su 216,18 EUR skola (b.l. 11). Tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakeitė poziciją, su ieškiniu nesutiko iš esmės, nes, anot atsakovo ieškovas suteikė nekokybiškas paslaugas, į remontuotą automobilį įdėjo nekokybišką žibintą, kuris iš vidaus rasodavo ir kuris dėl to buvo sugrąžintas ieškovui, todėl teigia, kad yra nebeskolingas.

Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.). Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (jei sandoriui įstatymai nenustato konkrečios formos, toks sandoris laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį) (CK 1.71 str.). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl automobilio remonto paslaugų, pagal susitarimą ieškovas teikė atsakovui remonto paslaugas, ką patvirtina išrašyta PVM sąskaita-faktūra, gi atsakovas įsipareigojo už suteiktas remonto paslaugas sumokėti. Iš minėtos sąskaitos-faktūros matyti, kad ieškovas atsakovui suteikė paslaugų iš viso už 3768,55 Lt sumą. Atsakovas priimdamas šią sąskaitą įsipareigojo už suteiktas paslaugas su ieškovu atsiskaityti nustatytais terminais, tačiau iki šiol su atsakovu nėra pilnai atsiskaitęs, bylos duomenimis iš šios sąskaitos yra padengta 2700 Lt suma, o likusi 1068,55 Lt suma yra nesumokėta iki šiol. Atsakovo pozicija byloje keitėsi. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su 216,18 EUR skolos suma, gi teismo posėdžio metu nepripažino skolos fakto, nurodė, kad nesumokėta likusi sąskaitos dalis dėl to, kad suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, nes remontuojant automobilio žibintą, buvo įdėtas iš vidaus rasojantis žibintas, kurį atsakovas registruota siunta sugrąžino ieškovui, taip atsiskaitydamas su ieškovu ir likdamas ieškovui nebeskolingu.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės atsakovas jam nepareiškė, išskyrus vieną telefoninį skambutį, kuriame atsakovas paminėjo apie netvarkingą automobilio žibintą. Iš ieškovo bendrovės vadovo paaiškinimų matyti, kad jis siūlė atsakovo bendrovės vadovui, atvykti į jų autoservisą, vietoje išsiaiškinti ar yra padaryti remonto trūkumai tam, kad galima būtų išspręsti remontuoto automobilio problemas jeigu jos yra, tačiau atsakovas neatvyko, žino, kad į jų bendrovę buvo atvykęs atsakovo įmonės darbuotojas su neaiškiu automobilio žibintu, kuris nebuvo priimtas, kuris matomai vėliau buvo atsiųstas ieškovui registruotu paštu. Byloje yra ir 2013-05-31 rašytinė pretenzija, tačiau teismui atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realų šios pretenzijos išsiuntimą ieškovui. Ieškovas nurodo, kad rašytinės atsakovo pretenzijos negavo. Todėl teismas nepripažįsta įrodytu faktu, kad atsakovas realiai išsiuntė atsakovui pretenziją (CPK 178 str.).

Byloje nėra rašytinių įrodymų įrodančių, jog ieškovas suteikė atsakovui nekokybiškas paslaugas. Atsakovas nepateikė teismui nei ekspertų, nei specialistų išvadų ar kitokių pažymų, kad automobilio žibinto remontas atliktas nekokybiškai. Nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui sugrąžino tą automobilio žibintą, kurį ieškovas remontavo. Ieškovas kategoriškai nesutinka, kad remontuojant atsakovo automobilį įmontavo netvarkingą žibintą. Esant tokiems prieštaravimams, teismas atsižvelgia į kitus įrodymus. Byloje yra atsiskaitymų suderinimo aktas kuris aiškiai rodo, kad po paslaugos gavimo, po to, kai ieškovas atliko atsakovo automobilio remonto darbus šalys pripažino faktą, kad atsakovas yra skolingas, kad 2013-12-11 datai atsakovo skola ieškovui sudaro 1068,55 Lt. Ginčo dėl to, kad atsakovas po šios datos, po 2013-12-11 ieškovo naudai neatliko mokėjimų nėra. Pradinė atsakovo pozicija dėl kitokio skolos dydžio buvo grindžiama 2015-09-25 surašytu, teisme 2015-10-01 registruotu, atsiliepimu. Jame atsakovas nurodė, kad yra skolingas ieškovui 216,18 EUR, kas atitinka 746,43 Lt, bet ne 1068,55 Lt suderinimo akte suderintos skolos dydį. Atsakovo įvardyta 216,18 EUR skolą atsakovas įrodinėja pateiktos atsiskaitymo lentelės duomenimis. Ši lentelė neatitinka įrodymo patikimumo kriterijaus. Kitoje šios lentelės pusėje nurodyti komercinio pasiūlymo duomenys, faktiškai pagal formą pateikta lentelė yra ruošinys, juodraštis, bet ne dokumentas. Joje nurodyti duomenys yra nepagrįsti, joje nenurodytas lentelės sudarytojas, lentelės eilutėje, kurioje nurodoma ginčo dalyku tapusios PVM sąskaitos-faktūros serija Nr. TRI Nr. 0002632 operacija, atlikta 2013-05-10 pavadinimu Užpaj. nurodoma suma 1091,45 nesutampa nei su PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma, nei su atsakovo sumokėta suma. Kitoje eilutėje , nurodytoje 2014-01-29 data ir pavadinta UŽS nurodoma 216,19 suma, t.y. šis dydis atitinka atsiliepime įvardytą dydį, jis yra apskaitytas taip pat ir bendroje pagal visas nurodomas pozicijas eilutėje ir kuris greičiau galėtų patvirtinti ne konkretų reikalaujamo mokėjimo už konkretų ieškovo suteiktos paslaugos mokėjimo dydį, bet greičiau parodo kitus ieškovo ir atsakovo buvusius buhalteriškai apskaitomus santykius ir kurie šio ginčo atveju nėra reikšmingi. 2014-01-2 prekių grąžinimo dokumentas, kaip vienareikšmiškai teismo posėdyje paaiškino abiejų šalių atstovai nebuvo realizuotas, pagal šį dokumentą žibintas ieškovui nebuvo grąžintas, nebuvo jo priimtas, be to jame nurodyta žibinto vertė 1815 Lt neatitinka ieškovo surašytoje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodytos žibinto kainos , įvardytos 12 pozicijoje ir įvertintos 1500 Lt. Pagal atsakovo tokį įrodymą gaunasi taip, kad ieškovo suteiktą atsakovui žibinto paslaugą už 1500 Lt, atsakovas grąžinimu įvertina brangiau , t.y. 1815 Lt. Nei 1815 Lt, nei 1500 Lt. nesudaro nei ieškiniu reikalaujamos sumos, nei suderinimo akte nurodytos sumos. Pažymėtina, kad visi atsakovo pateikti įrodymai neatitinka patikimumo kriterijaus, juose nurodomi skirtingų dydžių duomenys, todėl vadovautis jais nėra pagrindo, tokie įrodymai yra atmetami. Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šios bylos atsakovo UAB ”A.” atžvilgiu 2014-2016 m. laikotarpiu vien Vilniaus m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama 16 civilinių bylų dėl skolų priteisimo (pagal ieškinius, pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kai kuriuose bylose yra priimti sprendimai), kas rodo, jog atsakovas UAB ”A.” yra linkęs nevykdyti laiku prievolių kreditoriams

Nagrinėjamu atveju atsakovo registruotu paštu atsiųstas ieškovui neaiškus žibintas irgi nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas įvykdė ieškovui prievolę pagal 2013 m. gegužės 10 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002632. Šalys nesitarė ir teisiniu reglamentavimu nėra nustatyta, kad tuo atveju jeigu remonto metu yra įmontuota nekokybiška detalė, tai atsakovas savo jėgomis ir savo įgūdžiais gali ją išmontuoti ir registruota siunta grąžinti ieškovui tokią detalę neapibudindamas jos identifikuojančių požymių ir, kad tokie veiksmai lemia prievolės mokėti už suteiktą paslaugą pasibaigimą. Pažymėtina, kad atsakovas neįrodė teismui, jog registruotu paštu išsiųstas ieškovui, per jo motininę įmonę žibintas yra tas žibintas kurį atlikto remonto metu įmontavo ieškovas. Taigi, atsakovo pretenzijos dėl nekokybiško žibinto remonto irgi nėra įrodytos (CPK 178 str.). Vien faktas, kad atsakovas grąžino ieškovui žibintą, nepatvirtina jo nekokybiškumo. Tokie vienašališki, atsakovo veiksmai neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškovu.

LR CK 6.38 str. 1 d. reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Pagal CK 6.716 str. 1 d., paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ne sukūrė ar pagamino daiktą, kuris būtų atskiriamas nuo pačių veiksmų ir turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti, o tik suteikė specialių techninių įgūdžių reikalaujančias paslaugas, t.y. atliko automobilio remonto darbus su detalių pakeitimu, dažais ir medžiagomis.

Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas iki šiol nėra tinkamai įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškovu, nepateikė įrodymų, jog likusi sąskaitos suma (309,47 EUR) būtų apmokėta, taip pat neįrodė, jog ieškovas suteikė nekokybiškas automobilio remonto paslaugas (nekokybišką detalių pakeitimą), neteikė byloje priešieškinio, todėl ieškinys dėl likusios neapmokėtos 309,47 EUR skolos priteisimo tenkintinas pilnutinai (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.154 str., 6.200 str.).

LR CK 6.261 str. numatyta, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str.). Ieškovas ieškinyje prašo priteisti remiantis LR CK 6.210 str. 2 d. (t.y. 6 procentų palūkanas už pradelstas sumokėti 655 dienas), iš viso 43 EUR paskaičiuotų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą, sudarant sandorį šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoriai yra sudaryti tarp privačių juridinių asmenų, ieškovas prašo vadovautis LR CK 6.210 str. 2 d. įstatymo nuostatomis, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovui priteistinos 43 EUR dydžio palūkanos, kurių paskaičiuoto dydžio atsakovas neginčijo.

Kadangi atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškovu už jam ieškovo suteiktas paslaugas ir detales, ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 6 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šios iš atsakovo yra priteistinos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo ieškovui priteisina 20 EUR už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 455 EUR už advokatės teisinę pagalbą, kurią sudaro ieškovo konsultavimas, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas.

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovės atstovės (advokatės) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jos teiktų ieškovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 475 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje elektroninėje byloje yra mažesnės kaip 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „A.“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „T.“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), naudai – 309,47 EUR skolos, 43 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 475 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.