- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 2-8020-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30578-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- UAB “T.”
- Atsakovas
- UAB „A.“
- Kategorijos
- 2.6.18pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “T.” ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB “A.”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „T.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB “A.”, prašydamas priteisti iš atsakovo 309,47 Eur skolos, 43,00 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jis suteikė atsakovui automobilio BMW remonto paslaugas. Atliktų automobilio remonto darbų pagrindu 2013 m. gegužės 10 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0002632, 3768,55 Lt sumai, pateikė ją apmokėti atsakovui. Atsakovas išrašytą sąskaitą priėmė, pasirašė, pretenzijų dėl suteiktų darbų nereiškė bei iš dalies sąskaitą apmokėjo. 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 1000 Lt, 2013 m. gegužės 30 d. sumokėjo 1700 Lt, o likusios sąskaitos dalies, kurią sudaro 1068,55 Lt (309,47 Eur) suma, atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs. 2013 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažino skolą, tačiau iki šiol prisiimtų įsipareigojimų ieškovui neįvykdo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo ieškiniu, nurodydamas, kad pagal atsakovo turimus buhalterinius duomenis, atsakovas ieškovui yra skolingas tik 216,18 Eur sumą. Atsakovas bandė susisiekti su ieškovu dėl suderinimo akto sudarymo, tačiau susisiekti ir taikaus susitarimo su ieškovu pasiekti nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1573-155/2016 ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2196-275/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis grąžino ieškovui nekokybišką žibintą, 2016-09-19 pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog jam buvo grąžintas pašto siunta panaudotas kairysis žibintas, nurodė, kad šio žibinto negalėjo užskaityti kaip apmokėjimo už atsakovui suteiktas paslaugas, nes pagal sąskaitą atsakovui buvo įmontuotas dešinysis žibintas, o atsakovas kaip nekokybišką, grąžino ieškovui kairįjį žibintą. Pripažintina, kad iš pateiktų įrodymų nesant galimybės padaryti išvados, ar atsakovas grąžino ieškovui kaip nekokybišką jo įmontuotą žibintą, šalys turi pateikti papildomus įrodymus byloje. Iš byloje esančių PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad ieškovas pardavė atsakovui dešinįjį žibintą. Tai, ar atsakovas paštu grąžino ieškovui jo sumontuotą žibintą, ar grąžino nesusijusį su ieškovu žibintą, yra reikšminga, darant išvadas, ar ieškovas kokybiškai atliko darbus, ar pardavė kokybišką prekę, tai sudaro bylos esmę.
Bylos nagrinėjimo metu, po bylos perdavimo naujam nagrinėjimui, ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai teismui paaiškino, kad ieškovas atliko atsakovui jo užsakytus automobilio remonto darbus, atsakovas priėmė ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus, patvirtino turimą skolą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, tačiau ginčyti neva nekokybiškai ieškovo atliktus darbus pradėjo tik bylą nagrinėjant teisme, nepateikdamas teismui jokių konkrečių įrodymų dėl netinkamai atliktų remonto darbų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo minimas nekokybiškas automobilio žibintas, iš tiesų buvo tas pats žibintas, kuris buvo keičiamas ieškovo darbuotojų atsakovo automobilio remonto metu ir tai, kad ieškovo sumontuotas žibintas iš tiesų buvo nekokybiškas. Pats atsakovo automobiliui keičiamas žibintas buvo nenaujas, dėvėtas, tačiau kokybiškas ir tinkamai funkcionuojantis, su tuo atsakovo atstovas sutiko pildydamas užsakymą dėl paslaugų suteikimo, nes naujo tokio žibinto kaina yra dvigubai brangesnė. Atsižvelgiant į visas teismo posėdžio metu ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu, po bylos perdavimo naujam nagrinėjimui, atsakovo atstovai nesutiko su ieškiniu, pažymėdami, kad ieškovas atliko nekokybiškus automobilio remonto darbus ir įmontavo į jo automobilį nekokybišką žibintą, t. y. šis žibintas, esant drėgnam orui rasodavo iš vidaus, tamsiu paros metu blogai šviesdavo. Apie tai atsakovas informavo ieškovą, kuris iškilusios problemos nesprendė. Atsakovas kreipėsi į kitą autoservisą, pasikeitė žibintą ir nekokybišką žibintą bandė grąžinti ieškovui. Ieškovas atsisakė priimti grąžinamą žibintą, todėl nekokybišką automobilio žibintą registruotu paštu išsiuntė ieškovui. Atsakovas mano, kad grąžinus nekokybišką automobilio žibintą, su ieškovu yra pilnai atsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-05-07 atsakovas UAB “A.” pateikė ieškovui UAB “T.” automobilio remontų darbų užsakymą, kuriuo prašė ieškovo atlikti automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbus: priekinių dalių atstatymą be dažymo darbų, paslaugų teikėjui užsakyme pažymint, kad keičiamos automobilio dalys bus dėvėtos (2 t., b. l. 5). Ieškovas atliko atsakovui automobilio BMW remonto darbus bei už atliktus darbus 2013 m. gegužės 10 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serijos TRI Nr. 0002632 - 3768,55 Lt sumai, kurią atsakovo vyr. buhalterė priėmė (1 t., b. l. 5, 27). Atsakovas, pagal jam pateiktą sąskaitą atliko du mokėjimus: 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas sumokėjo 1000 Lt, o 2013 m. gegužės 30 d. sumokėjo 1700 Lt sumą, iš viso atsakovas ieškovui sumokėjo 2700 Lt (1 t., b. l. 45-46). Likusi neapmokėtos sąskaitos suma sudaro 1068,55 Lt (309,47 Eur). 2013-12-11 ieškovo ir atsakovo buhalteriai sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo nustatė pagal 2013-05-10 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą galutinį atsakovo UAB „A.“ skolos likutį – 1068,56 Lt (309,47 Eur) sumą, patvirtinant, jog 2700 Lt suma yra sumokėta (1 t., b. l. 6). 2014-01-16 ieškovas siuntė atsakovui raštišką pretenziją, kuria prašė iki 2014-02-03 padengti 1068,55 Lt (309,47 Eur) įsiskolinimą (1 t., b. l. 7).
Iš AB “Lietuvos paštas” pašto korespondencijos siuntų išklotinės matyti, jog 2014-01-31 UAB “E.” išsiuntė ieškovui registruotą siuntą su pastaba “Žibinto grąžinimas UAB “A.” (1 t., b. l. 28-30). Teismui taip pat yra pateikta atsakovo 2013-05-31 rašytinė pretenzija ieškovui dėl nekokybiško žibinto, tačiau byloje nėra duomenų, jog ši pretenzija iš tiesų ieškovui buvo išsiųsta (1 t., b. l. 40). Iš 2012-11-28 užsakymo dėl remonto darbų atlikimo ir 2012 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Serijos TRI Nr. 0002551, nustatyta, kad ieškovas jau anksčiau yra teikęs to paties automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas atsakovui (2 t., b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ginčo automobilio remonto darbų – priekinio dešiniojo žibinto pakeitimo – kokybės: ieškovas nurodo, kad ginčo automobilio remonto darbai buvo atlikti tinkamai, su atsakovu suderinus naudojant naudotas keičiamas detales, iš atsakovo pretenzijų dėl darbų kokybės negauta; atsakovas nurodo, kad remonto metu ginčo automobilio priekinis dešinysis žibintas buvo pakeistas netinkamos kokybės žibintu, kuris rasojo iš vidaus, todėl atsakovas buvo priverstas jį pakeisti ir netinkamos kokybės žibintą grąžino paštu ieškovui, dėl to jokios skolos ieškovui už atliktus darbus neturi. Taip pat tarp šalių yra kilęs ginčas, ar atsakovas paštu grąžino ieškovui jo sumontuotą žibintą, ar grąžino nesusijusį su ieškovu žibintą, dėl ko teismas pasisako.
Dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems turi būti taikomos bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 - 6.671 straipsniai). CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs, ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovo vadovas teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl remonto darbų kokybės ginčo automobilio atsiėmimo metu ar nedelsiant po to nepareiškė, išskyrus vieną telefoninį skambutį, kai atsakovas užsiminė apie netvarkingą automobilio žibintą. Ieškovo vadovas teismo posėdžių metu nurodė, kad jis siūlė atsakovo bendrovės vadovui atvykti į ieškovo autoservisą, parodyti ginčo automobilį ir išsiaiškinti, ar yra atliktų remonto darbų trūkumai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neatvyko į ieškovo autoservisą dėl, atsakovo teigimu, nustatytų remonto darbų trūkumų įvertinimo. Atsakovo vadovas nurodė, kad buvo atvykęs pas ieškovą, tačiau nerado vadovo ir išvyko, tačiau šiems savo teiginiams įrodyti nepateikė jokių kitų įrodymų, todėl teismas laiko šią faktinę aplinkybę neįrodyta atsakovo (CPK 178 straipsnis). Į bylą atsakovas pateikė 2013-05-31 rašytinę pretenziją ieškovui, tačiau teismui atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios pretenzijos išsiuntimą ieškovui. Ieškovas nurodo, kad šios rašytinės atsakovo pretenzijos negavo, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog jis raštu pateikė ieškovui pretenziją dėl atliktų ginčo automobilio remonto darbų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesilaikė CK 6.662 straipsnio 1-4 dalyse nustatytos rangos darbų priėmimo ir trūkumų nustatymo tvarkos, todėl neturi teisės remtis šiais trūkumais.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pas ieškovą buvo atvykęs atsakovo atstovas, apklaustas byloje liudytoju, su neidentifikuotu automobilio žibintu, kurio ieškovas nepriėmė; ieškovas registruotu paštu gavo iš su atsakovu susijusios bendrovės aiškiai neidentifikuotą automobilio žibintą, kurį saugojo visą bylos nagrinėjimo laiką. Atsakovo teigimu, ieškovui yra grąžintas nekokybiškas žibintas, todėl ieškovo ieškinys dėl skolos yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad šalys nesitarė ir teisiniu reglamentavimu nėra nustatyta, kad tuo atveju jeigu rangos darbų atlikimo metu yra įmontuota nekokybiška detalė, tai atsakovas savo jėgomis ir savo įgūdžiais gali ją išmontuoti ir registruota siunta grąžinti ieškovui tokią detalę, ir, kad tokie veiksmai lemia prievolės mokėti už atliktus darbus pasibaigimą. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas, ar atsakovas paštu grąžino ieškovui jo sumontuotą žibintą, ar grąžino nesusijusį su ieškovu žibintą, 2017 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas žibintas, saugotas ieškovo. Šios apžiūros metu nustatyta, kad tai yra kairiosios pusės žibintas (garso įrašas nuo 02:20:00 iki 02:40:00). Apeliacinės instancijos teismo patvirtinta faktinė aplinkybė, jog ginčo remonto metu buvo keičiamas dešinės pusės žibintas, todėl ieškovo saugotas žibintas, kuris (ieškovo teigimu) yra tas pats, kuris buvo gautas paštu iš atsakovo, ir kuris yra kairės pusės žibintas, negali būti laikomas tuo pačiu žibintu. Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė faktinės aplinkybės, kad ieškovui grąžino ginčo remonto metu įmontuotą dešinės pusės žibintą (CPK 178 straipsnis). Atsakovo atstovai nurodė, kad teismo posėdžio metu apžiūrėtas žibintas yra ne tas pats, kuris buvo grąžintas ieškovui, teigiant, kad ieškovas galimai galėjo sukeisti žibintus saugojimo metu, nes dar iki ginčo remonto, keitė atsakovo ginčo automobilio kairįjį žibintą. Tokia atsakovo iškelta versija yra nepagrįsta bylos medžiaga, nes ieškovas pateikė susirašinėjimą su draudimo bendrove (1 t., b. l. 177), kuris patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad visos anksčiau pakeistos detalės buvo grąžintos draudimo bendrovei, todėl, teismo vertinimu, ieškovas neturėjo galimybės sukeisti žibintų.
Teismo posėdžių metu šalių atstovai taip pat skirtingai aiškino faktinę aplinkybę, ar ginčo automobilio remonto darbų užsakymo pateikimo metu šalys susitarė, kad keičiamos ginčo automobilio dalys bus dėvėtos. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – automobilio priėmimo ir remonto darbų užsakymas – patvirtina, kad sutarties sudarymo metu buvo sutarta, jog keičiamos detalės bus dėvėtos (2 t., b. l. 5). Atsakovas ginčo automobilį ieškovo autoservise remontavo ne pirmą kartą, 2012-11-28 ir 2013-02-28 (2 t., b. l. 3, 7) remonto darbų užsakymuose taip pat buvo nurodyta, kad detalės bus keičiamos dėvėtomis detalėmis. Ieškovas taip pat pateikė į bylą įrodymus, kad panašaus automobilio naujas priekinis žibintas kainuoja ženkliai daugiau nei dėvėtas, todėl pagal atsakovui pateiktą sąskaitą už ginčo darbus negalėjo būti parduota nauja detalė. Dėl to atsakovo argumentai, kad buvo susitarta dėl naujo žibinto pakeitimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog (i) šalys susitarė, kad ginčo remonto metu bus įmontuotas naujas žibintas; (ii) ginčo remonto metu sumontuotas ginčo automobilio dėvėtas (ne naujas) priekinis dešinės pusės žibintas buvo nekokybiškas, ir kad (iii) registruotu paštu išsiųstas ieškovui žibintas yra tas pats žibintas, kurį atlikto remonto metu įmontavo ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vien faktas, kad atsakovas grąžino ieškovui žibintą, nepatvirtina jo nekokybiškumo. Tokie vienašališki, atsakovo veiksmai neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškovu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas iki šiol nėra tinkamai įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškovu, nepateikė įrodymų, jog likusi sąskaitos suma (309,47 Eur) būtų apmokėta, taip pat neįrodė, jog ieškovas nekokybiškai atliko automobilio remonto darbus, neteikė byloje priešieškinio, todėl ieškinys dėl likusios neapmokėtos 309,47 Eur skolos priteisimo tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.154, 6.200 straipsniai).
CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą dydį (CK 6.210 straipsnis). Ieškovas ieškinyje prašo priteisti remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (t. y. 6 procentų palūkanas už pradelstas sumokėti 655 dienas), iš viso 43,00 Eur paskaičiuotų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą, sudarant sandorį šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoriai yra sudaryti tarp privačių juridinių asmenų, ieškovas prašo vadovautis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovui priteistinos 43,00 Eur dydžio palūkanos, kurių apskaičiuoto dydžio atsakovas neginčijo.
Kadangi atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškovu už jam ieškovo atliktus darbus ir detales, ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 6 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šios iš atsakovo yra priteistinos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Dėl to iš atsakovo ieškovui priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio.
CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas prašo priteisti 1005,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 17), pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 1005,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir sudaro 12,84 Eur, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai – 309,47 Eur (tris šimtus devynis eurus ir 47 ct) skolos, 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 0 ct) palūkanų, 6 (šešis) proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2015 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1025,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,84 Eur (dvylika eurų ir 84 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.