- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1-1009-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44594-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
kaltinamajam E. B. (E. B.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui (nuotoliniu būdu),
viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2020 m. lapkričio 8 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo piniginėje, nuo nenustatyto momento iki 2020 m. lapkričio 8 d., laikė pagal 2020 m. lapkričio 24 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą psichotropinę medžiagą, t. y. 0,203 g MDMA, kai 2020 m. lapkričio 8 d., apie 20.44 val., minėta medžiaga paviršutinės apžiūros ir daiktų apžiūros metu buvo surasta ir paimta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą.
Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su draugu išgerti alaus. Iškvietė taksi ir nuvažiavo iki jo automobilio, kad jame galėtų sėdėti ir gerti alų. Tą dieną buvo išgėręs 2-3 litrus alaus, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl užsimanė pasivažinėti su automobiliu. Tuo metu automobilyje buvo su draugu N. V. Atvažiavo iki kebabinės, užsisakė maisto. Išvažiuojant iš ten pamatė mirksinčias policijos automobilio šviesas. Pareigūnas jo paprašė vairuotojo pažymėjimo, atsakė, kad tokio neturi. Policiją iškvietė jo pažįstamas N., galbūt dėl to, kad jis vairavo išgėręs. Būdamas išgėręs nepagalvojo, kad gali pasinaudoti taksi arba viešuoju transportu. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, o automobilį įsigijo prieš savo gimtadienį. Spalio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini), restorane, ir žmogus pasiūlė jam įsigyti narkotinių medžiagų. MDMA įsigijo už 5 Eur. Šiaip draudžiamų medžiagų nevartoja nevartoja, nežino, kodėl įsigijo MDMA. Su tomis medžiagomis planavo kažkada nuvažiuoti į klubą. Įsigijo be tikslo parduoti jas, tik savo naudojimui. Jo pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur. Gyvena su tėvu ir seneliu. Vertina savo bendravimą su tėvu, su juo kasdien bendrauja, tėvas duoda jam patarimų. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą be užstato atiduodant tėvo atsakomybei. Tėvas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje laiduotojas A. B. nurodė, kad blogai vertina sūnaus poelgį. Tai įvyko atsitiktinai, sūnus nieko panašaus niekada nedarė. Po įvykio kalbėjo su sūnumi, pykosi su juo. Sūnus jam žadėjo, kad be jo leidimo niekur neis vakarais, o darbo dienomis jis dirba. Sūnus žadėjo, kad daugiau negers alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. buvo susitikęs su draugais, su jais išgėrė penkias alaus skardines. Kartu su savo draugu nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kebabų. Nesijautė girtas, sėdo prie namų (duomenys neskelbtini), į savo nuosavą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo pats. Važiavo pats iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, užsisakė kebabą, tada norėjo užvažiuoti pas kitą draugą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Pareigūnams patikrinus jo girtumą, pirmą kartą pripūtė 1,68 prom., antrą kartą 1,66 prom. Buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Vilniaus miesto VPK OVS budėtojų dalyje paviršutinės apžiūros metu, jo piniginėje buvo rastas permatomas plastikinis maišelis, kuriame buvo rasta viena raudonos spalvos tabletė „ratas“. Nurodė, kad narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų nevartoja apie 2 metus. Anksčiau rūkė žolę. Maždaug prieš mėnesį lankėsi picerijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), su draugu. Jam nepažįstamas pasiūlė įsigyti „ratų“ už 5 Eur. Kaip jis atrodė, jis nepamena, jokių veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Nupirko iš jo vieną tabletę, kurią ir rado jo piniginėje, apie kurią išvis buvo pamiršęs. Ją nupirko savo vartojimui. Dėl savo elgesio labai gailisi, apgailestauja, kad vairavo automobilį išgėręs (b. l. 116-118).
Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje apklaustas kaip įtariamasis E. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei jį sulaikė. Kaip ir minėjo tą diena išgėrė apie 3-4 litrus alaus. Pareigūnai jį sulaikė ir paviršutinės apžiūros metu jo piniginėje buvo rastas permatomas plastikinis maišelis, kuriame buvo viena rausvos spalvos tabletė „ratas“. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, lankėsi picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu (su kuo būtent buvo neatsimena). Kiek pamena, ten irgi vartojo alkoholį. Jam būnant toje picerijoje, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyresnio amžiaus vyras, jokių jo bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų ir jam pasiūlė įsigyti „ratų“ už 5 Eur. Nupirko iš jo vieną tabletę, kurią ir rado jo piniginėje, apie kurią išvis buvo pamiršęs. Kam išvis ją nupirko nežino. Ją nupirko savo vartojimui. Nurodo, kad narkotinių medžiagų nevartoja. Norėjo tik pabandyti. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 126).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. V. (N. V.) parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 14.00 val., jam paskambino jo pažįstamas E. (jo pavardės nežino) ir pasiūlė susitikti išgerti alaus. Kadangi nieko neveikė, sutiko. Maždaug po valandos jis atvažiavo prie parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini). Su juo jis nupirko alaus ir nuvyko pas E. į kiemą, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Jis jam parodė savo naujai nupirktą automobilį „BMW“ (valstybinių numerių neatsimena). Sėdėjo, kalbėjosi ir kiekvienas iš jų išgėrė po 1 l alaus 5 alk. tūrio. Jam atrodo, kad E. buvo išgėręs, kai atvyko jo paimti, nes jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Tada E. užsimanė kebabų. Jis jam pasakė, kad gal užsisakyti kebabų per pristatymo įmonę. Jis nenorėjo, kad jis sėstų girtas už vairo. Bet jis sakė, kad jis pats ramiai nuvažiuos. Atsisėdo į mašiną ir jie važiavo. Važiuojant, E. pradėjo pavojingai manevruoti, viršijo greitį, jis labai išsigando, kad jie gali kur nors atsitrenkti. Vienu momentu E. vos neatsitrenkė į stulpą. Prašė jo nebevažiuoti, bet E. į jo prašymus nereagavo. Kai atvyko į kebabinę adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir E. išlipus užsisakyti kebabų, paskambino 112 ir pranešė, kad E. vairuoja neblaivus. Taip jis padarė bijodamas dėl savo saugumo bei bijojo, kad E. ką nors gali nutrenkti. E. grįžus su kebabais, jis pasiūlė jam, kad paskambins savo draugui, kuris buvo blaivus ir galės juos pavežioti. Tačiau E. nieko neklausė ir vėl sėdo už vairo. Jiems pradėjus važiuoti apie 50 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam nustatė 1,68 prom. girtumą, antrą kartą jis pripūtė, kiek atsimena, 1,66 prom. E. buvo sulaikytas, automobilis nutemptas. E. paskambino savo sesei, kuri atvažiavusi rėkė ant jo. Jis iškvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Sesė jo paklausė, net nežino kodėl, ar E. nevartojo narkotinių medžiagų. Jis nustebo, kad ji jo to paklausė. Pasakė, kad gėrė tik alaus. Apie jokias narkotines medžiagas nieko nežinojo. E. nieko jam apie tai nesakė, nieko jam nesiūlė. Po kurio laiko per bendrus pažįstamus sužinojo, kad pas E. areštinėje buvo rastos narkotinės medžiagos. Kokios, nežino ir nesidomėjo. Kad E. gali vartoti narkotines medžiagas, nieko nežinojo, kaip ir sakė, buvo labai nustebęs (b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės pirmos kuopos 5 būrio vyr. patrule. 2020 m. lapkričio 8 d. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), prie kebabinės, yra automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus ir jis ruošiasi važiuoti. Atvyko adresu (duomenys neskelbtini), susisiekė su pranešėju. Pranešėjas pasakė, kad jis važiuoja kartu su neblaiviu vairuotoju tame pačiame automobilyje ir nurodė automobilio judėjimo kryptį. Jie nuo kebabinės važiavo link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir šioje sankryžoje pastebėjo važiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje sankryžoje jį sustabdė. Sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir priėjus prie jo, pamatė, kad automobilyje prie vairo sėdėjo jaunas vyras. Šalia jo sėdėjo pranešėjas. Vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo apsvaigęs, į pateiktus klausimus nesugebėjo atsakyti. Vairuotojui uždavus klausimus, jis pradėdavo juoktis, elgėsi neadekvačiai. Buvo nustatyta, jog vairuotojas yra E. B. Pareikalavo vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad jo neturi. Vairuotojas nurodė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš maždaug valandą. Buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir buvo nustatyta, jog jis yra neblaivus. Pamena, jog E. B. blaivumas alkotesteriu buvo tikrintas du kartus ir abu kartus buvo nustatytas virš 1,5 promilės neblaivumas (b. l. 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. V. (O. V.) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK OVS vyr. postiniu. 2020 m. lapkričio 8 d., apie 20.55 val., į Vilniaus AVPK OVS budėtojų dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, buvo pristatytas E. B. Jam atliekant paviršutinę asmens apžiūrą ir daiktų apžiūros metu pristatytojo E. B. piniginės viename iš skyrių rado celofano gabaliuką, kuriame buvo rausvos spalvos tabletė, kaip įtariama, narkotinė medžiaga. Jis paklausė E. B. apie tai, kas buvo celofano gabaliuke, jis atsakė, kad žino, jog tai „ratas“, kurį juokais nešiojo piniginėje. Jis paklausė, iš kur jis gavo „ratą“, į ką E. B. jam atsakė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini), rado ant žolės, daugiau apie galimai narkotinę medžiagą E. B. nieko nepasakė. Narkotinę medžiagą jis supakavo į popierinį voką (b. l. 58-59).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 19.53 val., patruliuojant iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie kebabinės, sustojo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus. Užsakė kebabą, tuoj važiuos. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje ir priėjus prie jo, pamatė, kad priekyje vairuotojo pusėje prie vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. B., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, neadekvati elgsena. Pareikalavus vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad jo neturi. Paklausus kada paskutinį kartą gėrė alkoholinius gėrimus atsakė, kad prieš valandą. Alkoholio kiekio matuokliu 20.08 val. E. B. buvo nustatytas 1,68 prom. neblaivumas. Pakartotinai 20.29 val. buvo nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Įvykio vietoje buvo užpildytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, supildytas neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis O. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 20.55 val., į Vilniaus AVPK OVS budėtojų dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam buvo pristatytas E. B. Paviršutinės apžiūros ir daiktų apžiūros metu E. B. piniginės viename iš skyrių buvo rastas celofano gabaliukas, kuriame buvo rausvos spalvos tabletė, kaip įtariama narkotinė medžiaga. Paklausus E. B. apie tai, kas buvo celofano gabaliuke, jis atsakė, kad žino, jog tai „ratas“, kurį juokais nešiojo piniginėje. Buvo paklausta iš kur jis gavo „ratą“, į ką E. B. atsakė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., (duomenys neskelbtini), rado ant žolės (b. l. 10).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 8 d., 20.08 val., E. B. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis, tą pačią dieną 20.29 val. nustatytas 1,66 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19-20).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osos kuopos 5-ojo būrio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14).
VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. rinkos kaina Lietuvoje su PVM 2300 Eur (b. l. 23).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas (b. l. 44-47).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad rausvos spalvos tabletės („Mario“ personažo galvos formos), iš plastikinio maišelio (Vokas Nr. 1), 2020 m. lapkričio 8 d. paimto iš E. B. piniginės, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,203 g. Tirti pateiktose E. B. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakių (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 70-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2563/2020(01) nurodyta, kad E. B. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio (b. l. 76).
2020 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyti šie E. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo E. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis E. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad buvo išgėręs 2-3 litrus alaus, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl užsimanė pasivažinėti su automobiliu. Būdamas išgėręs nepagalvojo, kad gali pasinaudoti taksi arba viešuoju transportu. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, o automobilį įsigijo prieš savo gimtadienį. MDMA įsigijo už 5 Eur. Šiaip nevartoja, nežino, kodėl įsigijo jų. Su tomis narkotinėmis medžiagomis planavo kažkada nuvažiuoti į klubą. Įsigijo be tikslo parduoti jas, tik savo naudojimui. Tokie jo parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 116, 126). Be to, tokius kaltinamojo E. B. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: liudytojų N. V., J. Z., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio kvito pažyma, neblaivumo nustatymo aktas, specialisto išvados.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio bei jo kaltė dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA – be tikslo ją platinti be jo paties prisipažinimo įrodoma liudytojo O. V. parodymais, specialisto išvada.
Šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis E. B. vairavo kelių transporto priemonę kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, be to, jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. Nr. V-239 įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas neteisėtai disponuotos medžiagos kiekis, t. y. 0,203 g nežymiai viršija nedidelio kiekio ribą (0,2 g), tačiau nesiekia didelio kiekio ribos (20 g).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Kaltinamasis E. B. prašė atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą perduodant tėvo A. B. atsakomybei be užstato, iš esmės analogišką prašymą padavė ir A. B..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pažymėtina, kad E. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Abi šios veikos viena nuo kitos laiko atžvilgiu nėra labai atitolusios, tačiau visgi jos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-P-82/2010). Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį.
Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
Teismas konstatuoja, kad šioje byloje E. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Byloje nustatyta, kad E. B. padarė du savarankiškus nusikaltimus ir nors jie tarpusavyje susiję – E. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir su savimi turėjo psichotropinę medžiagą, kuria neteisėtai disponavo, t. y. neteisėtai laikė be tikslo ją platinti, tačiau šių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, jie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. E. B. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas kaltininko sumanymas – pirmuoju nusikaltimu jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o kita veika E. B., nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir pažeidė KET bei kėlė pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui. Taigi šių veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jų padarymo tikslas buvo visiškai skirtingas, todėl jie nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Esant konstatuotai realiajai nusikaltimų sutapčiai E. B. negali būti laikomas asmeniu, pirmąkart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymą ir tuo pačiu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-756-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-1020/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018).
Nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytų sąlygų, nėra pagrindo E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atitinkamai nustačius, jog byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės – kaltinamasis E. B. nelaikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką asmeniu, teismas dėl laiduotojo tinkamumo būti laiduotojais BK 40 straipsnio 3 dalies prasme nepasisako.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, nevedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis, administracine tvarka baustas (b. l. 105), ir daro išvadą, kad kaltinamajam E. B. skirtinos švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda.
Spręsdamas dėl skirtinos bausmės dydžio teismas pastebi, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas už nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatymo nustato nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios bausmės ribos šiuo konkrečiu atveju itin griežtos, įvertinus faktą, kad nagrinėjamu atveju bendrindamas bausmes teismas turėtų taikyti BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą dalinį bausmių sudėjimo būdą, o šioje teisės normoje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kas sudaro pagrindą manyti, jog mažiausia bausmė, kurią teismas galėtų skirti subendrinęs bausmes E. B. siektų bent 100 MGL. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio bausmė nebūtų teisinga.
Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
Esant nusikalstamos veikos ir kaltinamojo pavojingumo bei siekiamo tikslo disproporcijai, įstatymų leidėjas suteikia galimybę teismui vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir skirti kaltinamajam švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas šia teisės norma gali vadovautis tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Vis tik tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-302-574/2019).
Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtos lengvabūdiškumo ir jaunatviško smalsumo. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus pirmą kartą, nustatytas girtumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, disponavo tik viena tablete psichotropinės medžiagos, kurią teigė įsigijęs savo vartojimui, jos kiekis labai nežymiai viršija nedidelio kiekio ribą. Vertinant kaltinamojo asmenybę pastebėtina, kad jis jauno amžiaus, dirbantis, tačiau skyrus baudos bausmes sankcijos ribose tai taptų kaltinamajam nepakeliama našta, labiau jį gniuždytų nei skatintų pasitaisyti ir tokiu būdu bausmė nepasiektų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, o priešingai – stumtų į beviltišką padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. B. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos atitinkamai 45 MGL ir 30 MGL dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi iš esmės nesiskiria pagal pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam E. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu E. B. laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 20.08 val. iki 2021 m. lapkričio 9 d., 15.45 val. (b. l. 110, 121). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo.
E. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,66 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, be to, kaltinamasis teisės vairuoti transporto priemones išvis nėra įgijęs, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Nors E. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Dėl turto konfiskavimo
Prokuroro 2021 m. vasario 9 d. nutarimu iki 2021 m. gegužės 12 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. B., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, minėtu prokuroro nutarimu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, celofano gabaliukas, vokas Nr. 1, bei nuo E. B. paimta nuoplova nuo rankų, vokas Nr. 2, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (duomenys neskelbtini) (b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 45 MGL dydžio baudos pridedant 15 MGL dydžio baudą, skirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuoti E. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 20.08 val. iki 2021 m. lapkričio 9 d., 15.45 val. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti E. B. nubaustu galutine 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsniu, konfiskuoti E. B. nuosavybe priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.
Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, celofano gabaliuką, voką Nr. 1, bei nuo E. B. paimtą nuoplovą nuo rankų, voką Nr. 2, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.