- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 2-17764-869/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12170-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Birutei Kraponienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. (buvusi pavardė – „K.“) ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2019 m. balandžio 19 d. ieškovė E. B. (buvusi pavardė – „K.“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), kuriuo teismo prašo: pakeisti 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį iš E. K., nepilnamečiui vaikui L. K., priteisti išlaikymą po 275 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei (motinai), kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus L. K. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį. Ieškovė pažymėjo, jog nuo išlaikymo priteisimo, per beveik 10 metų, padidėjo vaiko poreikiai, po euro įvedimo smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Šiuo metu ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, ieškovei sunku vienai išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo stipriai prisideda artimieji. Ieškovės teigimu, vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro apie 550 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro: gaunamas darbo užmokestis - apie 400 Eur (atskaičius mokesčius); 50 Eur vaiko pinigų; ir 72 Eur iš atsakovo teiktinas vaiko išlaikymas. Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso butas (duomenys neskelbtini) ir senas automobilis. Prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji, kadangi ji nėra pajėgi viena pakankamai užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų jo poreikius. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti po 275 Eur. Teigė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 275 Eur (b. l. 1-3).
Šalims nepavykus byloje pasiekti taikaus susitarimo, teismo posėdžio metu ieškovė E. B. ieškinio reikalavimus sumažino, nurodydama, jog prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydį iki 180 Eur per mėnesį. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, nėra dalyvavęs nei viename susirinkime ar šventėje (nei mokykloje, nei namuose), paskutinį kartą sūnų su Kalėdų, gimtadienio proga pasveikino prieš 4 metus, nesidomi sūnumi, nežino, ar berniukas sveikas, ar serga, kaip jam sekasi varžybose, su sūnumi bendrauja telefonu kartą per pusmetį ir pan. Atsakovas per mėnesį skiria tik 72 Eur sūnaus išlaikymui (išieškomi antstolių pagalba), nesiekia gauti daugiau pajamų, pakeisti darbą ar pan., kadangi turi alkoholio vartojimo problemą. Šią problemą atsakovas turėjo dar šalims gyvenant santuokoje. Ir 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis byloje neįvyko, atsakovui neblaiviam atvykus į civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovė teismui paaiškino, jog į teismą dėl išlaikymo sūnui dydžio pakeitimo kreipėsi, kadangi nuo 2009 m. pasikeitė, t. y., išaugo vaiko poreikiai (atsirado sporto užsiėmimai, daugiau lėšų yra reikalinga skirti sūnaus maitinimui, drabužiams įsigyti, mokykloje yra organizuojamos klasės kelionės, padidėjo išlaidos sūnaus laisvalaikiui ir pan. Pasak ieškovės, jog turtinė padėtis pasikeitė, nes ji nebeturi automobilio. Apie atsakovo turtinę padėtį bei jos pokyčius ieškovei nėra žinoma. Ieškovė pateikė teismui patikslintą nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur (b. l. 63). Detalizuodama vaiko poreikius, ieškovė paaiškino, jog šiuo metu ieškinyje nurodytu adresu gyvena trys asmenys (ieškovė, jos sutuoktinis ir šalių nepilnametis sūnus), mokesčiai už komunalines paslaugas vienam asmeniui per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 40 Eur, papildomai dar 6 Eur yra skiriami sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms apmokėti (iš viso 46 Eur per mėnesį); maistui mokykloje yra skiriama 60 Eur per mėnesį, o namuose vienam asmeniui vidutiniškai 100 Eur per mėnesį; poreikių lentelėje nurodytas transporto išlaidas sudaro sūnaus metinio nuolatinio bilieto naudotis visuomeniniu transportu kaina (62 Eur per metus) bei 1/3 dalis šeimoje patiriamų kuro sąnaudų (šeima kiekvieną savaitgalį kažkur keliauja, sūnus vyksta į varžybas, ekskursijas ir pan. Pasitaiko atvejų, kai sūnui vykstant į varžybas yra reikalinga itin anksti ryte (4-5 val.) būti tam tikroje susitikimo vietoje mieste ar iš varžybų yra grįžtama vėlai, tuomet ieškovė organizuoja sūnaus pasiėmimą ir pan.; atsižvelgiant į tai, jog L. K. domisi japonų kultūra, sveikuolių sąjungos renginiais, lankosi filmuose, spektakliuose, koncertuose, draugų gimtadieniuose, jo išlaidos pramogoms sudaro apie 30 Eur per mėnesį; vitaminai (papildai, vartojami sportuojant) – 35 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, stipriausioje klasėje, ketina studijuoti elektroniką, todėl kartą per savaitę lanko privačias matematikos pamokas, kurių viena kainuoja 17 Eur, atitinkamai 4 pamokos per mėnesį kainuoja 68 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad L. K. aktyviai sportuoja kovos menų klube „(duomenys neskelbtini)“, yra dalyvavęs daugelyje varžybų, kurių metu užėmęs prizines vietas ir laimėjęs ne vieną medalį. Šiame klube užsiėmimai yra nemokami, tačiau papildomos išlaidos yra reikalingos: dviejų aprangos komplektų (treniruotėms ir varžyboms) įsigijimui (apie 50 Eur), įvairioms apsaugoms (kojų apsaugoms, galvos šalmui, dantų kapoms ir pan.), sporto kilimams įsigyti, kas vidutiniškai sudaro apie 200-300 Eur per dvejus metus. Be to, nepilnametis dar lanko sporto klubą, kurio mėnesinis mokestis yra 19 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog kanceliarinės išlaidos (sąsiuviniams ir kt.) per mėnesį sudaro apie 5 Eur per mėnesį ir tai yra vienintelės išlaidos, kurios vaikui augant, ne padidėjo, o sumažėjo. Poreikių lentelėje nurodytas išlaidas kelionėms (vidutiniškai 33 Eur per mėnesį) sudaro išlaidos, kurios yra patiriamos sūnui keliaujant su klase į įvairias ekskursijas: 2019-2020 m. planuojama kelionė „Liublinas – Lvovas – Luckas“, kurios kaina, be maitinimo sudaro 125 Eur + 60 Eur (3 dienų maitinimui), viso 185 Eur . Pasak ieškovės per metus yra organizuojamos dvi panašios kelionės. Nepilnamečio sūnaus drabužiams ir avalynei per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga po 30 Eur, tačiau šiais metais bus patiriama ir papildomų išlaidų, reikės įsigyti kostiumą sūnaus šimtadienio bei išleistuvių šventei. Ieškovė taip pat nurodė, duodanti sūnui per mėnesį 20 Eur kišenpinigių.
Atsiliepimas
2019 m. gegužės 14 d. atsakovas E. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo tenkinti ieškinį iš dalies, t. y., pakeisti 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš E. K. jo nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymui po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę E. K.; priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad gauna nedidelį atlyginimą, todėl ieškovės vaikui negali skirti beveik tris kartus didesnio išlaikymo nei kitiems savo dviem nepilnamečiams vaikams. Atsakovas kritiškai vertina ieškovės motyvą, kad po euro įvedimo smarkiai išaugo kainos, dėl ko tapo sunkiau išlaikyti vaiką. Paaiškino, jog po euro įvedimo, kainos pakito visų gyventojų atžvilgiu, ne tik ieškovės šeimai, todėl ir atsakovui kainų kitimas turėjo įtakos jo ūkiniame gyvenime. Be to, ieškovė turi tik vieną išlaikytinį, t. y., šalių vaiką L. K., gauna panašias pajamas kaip ir atsakovas. Tuo tarpu atsakovas išlaiko tris vaikus - po ištuokos su antrąja sutuoktine K. K. ((duomenys neskelbtini)) privalo rūpintis nepilnametėmis dukterimis dvynėmis S. K. ir A. K., gimusiomis (duomenys neskelbtini), kurioms teikia išlaikymą po 116,00 Eur kiekvienai. Nurodė, jog atsakovas nuosavybės teise turi tik ½ sodo valdos (duomenys neskelbtini), gyvena be patogumų. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovės padėtis nėra stabili. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį į svarbiausią aplinkybę, t. y., 2009 m. (duomenys neskelbtini) notarinę turto su ieškove pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta dėl tam tikrų aplinkybių prieš nutraukiant santuoką. Šalys pasidalijo santuokos metu įgytą turtą - 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), buto vertė 165000,00 Lt (47787,30 Eur). Minėtas butas atiteko ieškovei. Santuokos metu įgytos santaupos 24000,00 Lt (6950,00 Eur) atiteko atsakovui. Atsakovas nurodo, kad tokiomis sąlygomis sutiko pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, kadangi su ieškove susitarė, kad teiks vaikui išlaikymą po 250,00 Lt (72,40 Eur), o dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto paliekama ieškovei kaip papildoma kompensacija vaiko reikmėms. Atsižvelgiant į tai bei vertinant santuokos su ieškove įgyto turto balansą, ieškovė turto gavo daugiau už 20000 Eur (skaičiuojant už pastaruosius 10 metų - papildomai po 167 Eur per mėnesį). Susitarimas palikti ieškovei ženkliai daugiau turto yra akivaizdus, todėl atsakovas nesupranta, kodėl ieškovė nori šį susitarimą keisti. Be to, sutartas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui buvo teikiamas pakankamai ilgą laiką, jis ieškovei tiko, todėl dabartinis ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu (b. l. 13-14).
Teismo posėdžio metu atsakovas E. K. patikslino savo poziciją dėl pareikšto ieškinio ir nurodė, jog su ieškiniu visiškai nesutinka. Pasak ieškovo, nepaisant atsiliepime išdėstytos jo pozicijos, 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas 72 Eur per mėnesį išlaikymas neturėtų būti keičiamas.
Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog šalių santuoka nutrūko ne dėl jo vartojamo alkoholio, o dėl visai kitų priežasčių (ieškovė tapo atsakovui neįdomi, ją domino tik pinigai). Pasak atsakovo, jis su sūnumi bendrauja, kasmet telefonu sveikina jį su gimtadieniu, šiemet sūnaus nepasveikino pirmąjį kartą, nes ir pats nesulaukė jo sveikinimų tėvo dienos bei gimtadienio proga. Sūnus kartu su atsakovo nepilnametėmis dukromis kiekvienų metų vasarą pora savaičių praleidžia pas atsakovą sode. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai padidėjo, pasikeitė ir atsakovo turtinė padėtis (jis įgijo ½ dalį sodo, tačiau pardavė automobilį, 2019 metais sumažėjo atsakovo darbo užmokestis). Atsakovas nurodė, jog apie ieškovės turtinę padėtį bei jos pasikeitimus jam nėra žinoma. E. K. paaiškino, jog šiuo metu jo finansinė situacija yra sudėtinga, todėl šią vasarą jam net nepavyko sode su vaikais paatostogauti. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų šalių nepilnamečio sūnaus poreikių, atsakovas paaiškino, jog jam nėra žinoma, kokios išlaidos yra skiriamos mokesčiams už komunalines paslaugas apmokėti, tačiau su ieškovės nurodytomis išlaidomis sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms (6 Eur per mėnesį), išlaidomis maistui, metiniam nuolatiniam bilietui įsigyti atsakovas sutinka. Išlaidas kurui, atsakovas vertina kaip nepagrįstas. Atsakovo manymu, sūnui kai kurių dalykų, pramogų nereikia, taip pat išlaidos vitaminams nebūtų patiriamos, jei sūnus valgytų daugiau vaisių ir daržovių. Atsakovas nurodė, jog jam nėra žinoma, ar sūnus lanko matematikos pamokas, tačiau paminėjo, kad iš sūnaus yra apie tai girdėjęs. Atsakovui yra žinoma, jog sūnus sportuoja, galimai yra papildomai patiriamos ieškovės nurodytos išlaidos, tačiau E. K. patikslino, kad sūnus jam yra minėjęs, jog savo ateitų ketina sieti su statybų studijomis. Pasak atsakovo, sūnaus ūgis, batų dydis nesikeičia, todėl ieškovės nurodyto dydžio išlaidos drabužiams bei avalynei nėra reikalingos. Atsakovas sutiko, jog sūnaus išleistuvių šventei yra reikalingas kostiumas, tačiau nurodė, neturintis galimybių prisidėti prie jo įsigijimo. Pasak atsakovo, sūnus šią vasarą dirbo. Atsakovas nurodė, jog jis turi stuburo išvaržą, tačiau jo darbingumas nėra ribotas. Atsakovas yra darbingas 100 proc., turi tris išlaikytinius – šalių nepilnametį sūnų bei dar dvi dukras. Jo išsilavinimas yra spec. vidurinis, yra įgijęs staliaus – baldžiaus profesiją, jau 20 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vielos tempėju. Atsakydamas į klausimą, kodėl bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu jo darbo užmokestis sumažėjo, atsakovas nurodė, kad sumažėjo jo darbų apimtys. Pasak ieškovo, jis 2-3 dienas per mėnesį dirba, vėliau kelias dienas turi laisvas, laukia, kol vėl bus iškviestas į darbą. Nesant pakankamai darbo, yra fiksuojamos prastovos, tačiau jis turi būti pasiruošęs bet kada kviečiamas atvykti į darbą. Atsakovas nurodė, jog priklausomai nuo sudaryto grafiko, jis 2-3 dienas dirba fizinį darbą po 12 valandų per parą, todėl grįžęs į namus nori pailsėti, galimybių laisvomis dienomis ieškoti papildomo darbo ar pajamų neturi.
2019 m. birželio 4 d. išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą dėl nepilnamečio L. K., kurioje nurodė, jog Tarnybos darbuotojos lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, tačiau nei ieškovės, nei atsakovo jų gyvenamosiose vietose nebuvo. Į Tarnybos darbuotojos pašto dėžutėje paliktą kvietimą atsiliepti, ieškovė iki šiol nesureagavo. Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja informavo, kad atsakovas yra išvykęs dirbti į Prancūziją. Dėl nurodytų priežasčių Tarnyba negalėjo ištirti šalių aplinkos sąlygų, pabendrauti su tėvais ir nepilnamečiu L. K., gim. (duomenys neskelbtini), surašyti buities tyrimo aktų. Tarnybos nuomone, L. augant, didėja jo poreikiai, 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas (po 250 Lt per mėnesį) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (b. l. 34-36).
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Birutė Kraponienė pateikė byloje išvadą dėl ginčo ir nurodė, jog išklausius šalių paaiškinimų, susipažinus su civilinės bylos medžiaga, šalių pateiktais papildomais įrodymais, manytina, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas nepilnamečio interesais. Ieškovė teismui nurodė, kad nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymui yra reikalinga 500 Eur per mėnesį. Tarnybos vertinimu, tai nėra didelė ar nepagrįsta suma, kadangi nepilnametis jau yra gana brandus (17 metų), be abejo, jo poreikiai yra stipriai pasikeitę nuo 2009 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo jam priteisimo. Vaikas auga, bręsta, tad ir jo poreikiai keičiasi. Institucijos atstovės nuomone, ieškovės nurodyta 500 Eur per mėnesį suma atitinka vaiko poreikius, kadangi L. K. turi ir specialiųjų poreikių – vaikas rimtai sportuoja, yra pasiekęs aukštų sportinių pasiekimų, gavęs medalius, ko pasėkoje yra patiriamos papildomos išlaidos, reikalingi papildai, vitaminai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra 17 m. ir jis aktyviai sportuoja, darytina išvada, kad jam yra reikalinga ir daugiau, ir kokybiškesnio maisto. Apranga, mokymosi reikmenys bei papildomos pamokos taip pat yra reikalingi. Pasisakydamas dėl šalių turtinės padėties bei teiktino išlaikymo proporcijų, Tarnybos atstovė pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad iš pradžių ieškovė reikalavo didesnės išlaikymo sumos, tačiau atsižvelgusi į atsakovo turtinę padėtį bei turimas kitas dvi išlaikytines, savo reikalavimą sumažino iki 180 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju ieškovės gaunamas darbo užmokestis sudaro 550 Eur per mėnesį, be to ieškovė aprūpina vaiką gyvenamąja patalpa, kas taip pat turėtų būti vertintina kaip išlaikymas, ir sutinka prisiimti sau didesnę sūnaus išlaikymo dalį. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis yra virš 900 Eur, atsakovas iš viso turi 3 nepilnamečius vaikus, tačiau būtina paminėti, kad šiuo metu E. K. nepilnametėms dukroms yra po 9 metus, o sūnus jau yra 17 m. amžiaus. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, darytina išvada, kad nepilnamečio sūnaus, sulaukusio 17 metų, išlaikymui yra reikalinga skirti kur kas didesnę sumą. Tarnybos vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, abi šalys turi nekilnojamojo turto, todėl įvertinus visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti nepilnamečiui sūnui L. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė didesne dalimi prisideda prie sūnaus poreikių tenkinimo, Tarnybos vertinimu, būtų tikslinga atsakovo teiktiną išlaikymą padidinti iki 180 Eur per mėnesį. Atsakydama į klausimus, institucijos atstovė pažymėjo, jog atsakovo nepilnametės dukros yra jaunesnio amžiaus nei šalių nepilnametis sūnus, be to, jei mergaičių motina nesikreipia į atsakovą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, darytina, išvada, jog gaunamų lėšų vaikų išlaikymui pakanka. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl galėtų pasistengti susirasti papildomą darbą ar daugiau užsidirbti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas pilnai
Iš į bylą pateiktų įrodymų bet šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra 17 metį (b. l. 4). 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkto 2 dalyje atsakovas E. K. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines 250 Lt (72,41 Eur) dydžio išmokas iki sūnaus pilnametystės. Šalių susitarimu buvo numatyta, jog šios išmokos mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 10 dienos bankiniu pavedimu į vaiko motinos asmeninę banko sąskaitą (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo šalių vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Todėl sprendžiant dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų reikalinga įvertinti ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Ieškovė padidėjusius vaiko išlaikymo poreikius detalizavo teismui pateiktoje vaiko poreikių vertinimo lentelėje (b. l. 63), kurioje nurodoma, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaidų dalis komunaliniams mokesčiams bei telefonui per mėnesį sudaro 46 Eur, maistui namuose ir mokykloje reikalinga 160 Eur (100 Eur + 60 Eur) suma, transporto išlaidoms – 35 Eur, pramogoms – 30 Eur, vitaminams – 30 Eur, matematikos pamokoms – 60 Eur, sporto užsiėmimams – 30 Eur, mokyklos reikmenims – 5 Eur, kelionėms – 33 Eur, vaiko drabužiams, avalynei – po 30 Eur (viso 60 Eur), kišenpinigiams – 20 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė šias išlaidas detalizavo. Iš viso ieškovė nurodė, jog sūnaus išlaikymui reikalinga suma yra 500 Eur per mėnesį.
Ieškovė, siekdama įrodyti patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, pateikė į bylą mokėjimus už telefono sąskaitos papildymus, renginių bilietus, kuro įsigijimo kvitus, pirkinių čekius, sporto ir kitų paslaugų teikimo sutartį, informaciją apie mokykloje organizuojamas keliones (ekskursijas) (b. l. 64-85, 100-110).
Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos komunaliniams mokesčiams, telefonui, maistui (namuose ir mokykloje), sporto užsiėmimams, mokyklos reikmenims bei mokyklos organizuojamoms ekskursijoms, drabužiams, avalynei, laikytinos protingomis ir, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, – realiomis. Be to, dalies šių išlaidų yra pagrįsta ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus pareigingai mokosi, turi sportinių gabumų, lanko sporto klubą bei ne vienerius metus lanko kovos menų klubą, vyksta į varžybas, kuriose yra pasiekęs aukštų rezultatų, ne kartą užėmęs prizines vietas bei laimėjęs medalius, šia veikla nepilnamečiui užsiimti patinka, todėl įvertinus lankomų sporto užsiėmimų tęstinumą, jų naudą vaikui, teismas ieškovės nurodytas išlaidas, skiriamas nepilnamečio sūnaus sporto užsiėmimams vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, tęsti jį dominančias veiklas, kuriose vaikas jau turi įdirbį bei yra pasiekęs tam tikrų rezultatų. Atsižvelgiant į vykdomą sportinę veiklą, teismas ieškovės nurodytas išlaidas vitaminams (maisto papildams) pripažįsta reikalingomis, tačiau įvertinęs teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus, jog papildai yra perkami dviem mėnesiams (2 mėnesiams kainuoja apie 71,65 Eur – b. l. 77-78), o po to yra daroma dviejų mėnesių jų vartojimo pertrauka, ieškovės nurodytas išlaidas sumažina iki 18 Eur per mėnesį (71,65 Eur /4). Atsižvelgiant į byloje esančius mokėjimo pavedimo už matematikos pamokas duomenis (b. l. 110), ieškovės paaiškinimus bei paties atsakovo nurodytas aplinkybes, kad iš sūnaus jam yra žinoma apie lankomas matematikos pamokas, teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad sūnui yra teikiamos papildomos mokamos matematikos pamokos, kurių vienos kaina yra 17 Eur, tačiau byloje nesant įrodymų apie tokių pamokų būtinumą, jų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sūnus labai gerai mokosi, teismas pažymi, jog šios išlaidos pripažintinos susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas paaiškino, jog jo paties išlaidos kelionėms į darbą sudaro apie 90 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat neginčijo ieškovės nurodomų išlaidų sūnaus nuolatiniam viešojo transporto bilietui (62 Eur per metus), tačiau nesutiko su ieškovės nurodytomis kuro išlaidomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ir šalių nepilnamečio sūnaus transportavimui vykstant į mokyklą, pas gydytojus, aplankyti artimųjų, į varžybas ir pan., yra patiriama išlaidų, teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta ieškovės nurodytą 35 Eur transporto išlaidų sumą.
Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus L. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430-440 Eur suma.
Nuo 2009 m. liepos 2 d., kuomet šalių sūnui buvo septyneri metai ir kuomet teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 72,41 Eur per mėnesį, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2009 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, ugdymui. Teismas daro išvadą, kad 2009 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga 430-440 Eur per mėnesį suma.
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Vertinant šalių turtinę padėtį, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šalims nuosavybės teise priklauso po vieną nekilnojamojo turto objektą (ieškovei - butas, atsakovui su buvusia sutuoktine – žemės sklypas su sodo statiniais (b. l. 43-47), nei viena iš šalių transporto priemonių, priklausančių joms nuosavybės teise, neturi (b. l. 48, 99). Juridinių asmenų registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo vardu taip pat nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (b. l. 50-51). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie šalis nėra (b. l. 52-55). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra pradėta vykdomųjų bylų (b. l. 56), atsakovo atžvilgiu yra vykdomas tik išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui išieškojimas (b. l. 57-58). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kitų išlaikytinių neturi, o atsakovas be šalių nepilnamečio sūnaus L. K. turi dar dvi nepilnametes dukras (b. l. 21-22).
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog turi sveikatos problemų, dėl kurių dvejus metus iki 2019 m. kovo mėnesio turėjo neįgalumą. Bylos duomenimis (b. l. 9), ieškovė dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, kur jos gaunamos pajamos sudarė 585 Eur per mėnesį. Darbo užmokesčiui ėmus mažėti, ieškovė pakeitė darbą ir šiuo metu dirba lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame gauna ne mažesnes pajamas, nei MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodė, jog yra sudariusi santuoką ir jos sutuoktinis žymia dalimi prisideda prie šalių nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymo.
Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog atsakovas nuo 2004 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos 2018 m. gegužės mėn. – 2019 m. balandžio mėnesiais vidutiniškai sudarė apie 900 Eur (b. l. 17-18). Atsakydamas į klausimą, kodėl bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (t. y., po ieškinio atsakovui įteikimo) jo darbo užmokestis sumažėjo, atsakovas tai paaiškino sumažėjusiomis darbo apimtimis, tačiau jis taip pat nurodė, kad dirbdamas slenkančiu grafiku ir periodiškai turėdamas po kelias laisvas dienas, grįžęs į namus nori pailsėti, galimybių laisvomis dienomis ieškoti papildomo darbo ar pajamų neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog turi stuburo išvaržą, tačiau dėl šios priežasties jo darbingumas nėra ribotas.
Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši (abi šalys turi nekilnojamojo turto: ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, tačiau ji gauna mažesnes pajamas, nei atsakovas). Atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog šalių sudaryta turto pasidalijimo sutartimi ieškovei atiteko didesnės vertės turtas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, kadangi pagal atsakovo nurodytą ir teismui pateiktą sutartį (b. l. 19-20), turtas buvo pasidalintas tarp sutuoktinių ir atiteko ieškovės, o ne nepilnamečio vaiko asmeninėn nuosavybėn.
Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, jog be šalių nepilnamečio sūnaus, atsakovas turi ir kitų išlaikytinių - dvi nepilnametes dukras, tačiau kartu įvertinęs vaikų amžių, pažymi, jog šalių nepilnamečiui sūnui L. K. šiuo metu yra 17,5 metų (2020 m. kovo 4 d. jis sulauks pilnametystės), tuo tarpu atsakovo nepilnametės dukros yra 9 metų amžiaus (b. l. 21-22), bylos duomenimis, sūnus yra aktyviai sportuojantis, netrukus baigsiantis mokyklą (dėl to patirsiantis papildomų išlaidų šventėms bei šventinei aprangai, kurių būtinumą teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas), todėl teismas sutinka su Tarnybos atstovės pateikta išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai šiuo metu yra didesni.
Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečio sūnaus išlaikymą nuo 72,41 Eur iki 180 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti net mažiau nei pusę nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos ir pati sutinka didesne dalimi prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, pakeičiant 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2019 m. balandžio 19 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. K., sudarantį po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimas nesukeltų atsakovui E. K. esminės žalos bei atitiktų jo galimybes prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė E. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 38,73 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (180 Eur – 72,41 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur užmokestis už dokumentų parengimą (b. l. 87). Pažymėtina, jog iš šio pinigų priėmimo kvito turinio nėra galimybės identifikuoti, kam buvo sumokėtos lėšos, tačiau matyti, jog jos nebuvo sumokėtos advokatui ar advokato padėjėjui, užpildant Lietuvos Advokatų tarybos patvirtintos formos pinigų priėmimo kvitą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. (2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti 100 Eur dokumentų parengimo išlaidos ieškovės naudai negali būti priteistos, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų, be to, sumokėtos ne ieškovę atstovaujančiam advokatui.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 3,43 Eur, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto 2 dalį nustatant, kad savo nepilnamečio vaiko L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervesdamas kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 (dešimtą) dieną į ieškovės E. B. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 42,16 Eur (keturiasdešimt du eurus 16 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.