- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-988-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12170-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. (buvusi pavardė – „K.“) ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17191-713/2009 priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui L. K. iš E. K., priteisti išlaikymą po 275 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei (motinai), kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu nustatė (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus L. K. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį. Ieškovė pažymėjo, jog nuo išlaikymo priteisimo, per beveik 10 metų, padidėjo vaiko poreikiai, po euro įvedimo smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Šiuo metu ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, ieškovei sunku vienai išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo prisideda artimieji. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 550 Eur. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro: gaunamas darbo užmokestis – apie 400 Eur (atskaičius mokesčius), 50 Eur vaiko pinigų ir 72 Eur iš atsakovo teiktinas vaiko išlaikymas. Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso butas Kaune ir senas automobilis. Prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji, kadangi ji nėra pajėgi viena pakankamai užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų jo poreikius. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti po 275 Eur. Teigė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 275 Eur.
3. Šalims nepavykus byloje pasiekti taikaus susitarimo, teismo posėdžio metu ieškovė E. B. ieškinio reikalavimus sumažino, prašė teismo padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydį iki 180 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė teismo tenkinti ieškinį iš dalies, t. y., pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17191-713/2009 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš E. K. jo nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymui po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę E. K., priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad gauna nedidelį atlyginimą, todėl L. K. negali skirti beveik tris kartus didesnio išlaikymo nei kitiems savo dviem nepilnamečiams vaikams. Paaiškino, jog po euro įvedimo, kainos pakito visiems, ne tik ieškovės šeimai, todėl ir atsakovui kainų kitimas turėjo įtakos jo ūkiniame gyvenime. Be to, ieškovė turi tik vieną išlaikytinį, t. y., šalių vaiką L. K., gauna panašias pajamas kaip ir atsakovas. Tuo tarpu atsakovas išlaiko tris vaikus – po ištuokos su antrąja sutuoktine K. K. (2014 m. rugpjūčio 19 d.) privalo rūpintis nepilnametėmis dukterimis dvynėmis S. K. ir A. K., gimusiomis (duomenys neskelbtini), kurioms teikia išlaikymą po 116,00 Eur kiekvienai. Nurodė, jog atsakovas nuosavybės teise turi tik ½ sodo valdos (duomenys neskelbtini), gyvena be patogumų. Šiuo metu dirba UAB „Mechel Nemunas“, tačiau bendrovės padėtis nėra stabili. Atsakovas prašė atkreipti dėmesį į svarbiausią aplinkybę, t. y., 2009 m. birželio 17 d. turto su ieškove pasidalijimo sutartį Nr. MS-1649. Sutartis sudaryta dėl tam tikrų aplinkybių prieš nutraukiant santuoką. Šalys pasidalijo santuokos metu įgytą turtą – 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), buto vertė 165000,00 Lt (47787,30 Eur). Minėtas butas atiteko ieškovei. Santuokos metu įgytos santaupos 24000,00 Lt (6950,00 Eur) atiteko atsakovui. Atsakovas nurodė, kad tokiomis sąlygomis sutiko pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, kadangi su ieškove susitarė, kad teiks vaikui išlaikymą po 250,00 Lt (72,40 Eur), o dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto paliekama ieškovei kaip papildoma kompensacija vaiko reikmėms. Atsižvelgiant į tai, bei vertinant santuokos su ieškove įgyto turto balansą, ieškovė turto gavo daugiau už 20 000 Eur (skaičiuojant už pastaruosius 10 metų – papildomai po 167 Eur per mėnesį). Susitarimas palikti ieškovei daugiau turto yra akivaizdus, todėl atsakovas nesupranta, kodėl ieškovė nori šį susitarimą keisti. Be to, sutartas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui buvo teikiamas pakankamai ilgą laiką, jis ieškovei tiko, todėl dabartinis ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas E. K. patikslino savo poziciją dėl pareikšto ieškinio ir nurodė, jog su ieškiniu visiškai nesutinka – Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu nustatytas 72 Eur per mėnesį išlaikymas neturėtų būti keičiamas.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. birželio 4 d. pateikė teismui išvadą dėl nepilnamečio L. K., kurioje nurodė, jog nepavyko ištirti šalių aplinkos sąlygų, pabendrauti su tėvais ir nepilnamečiu L. K., gim. (duomenys neskelbtini), surašyti buities tyrimo aktų. Tarnybos nuomone, L. augant, didėja jo poreikiai, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu priteistas išlaikymas (po 250 Lt per mėnesį) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17191-713/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto 2 dalį nustatant, kad savo nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui atsakovas E. K. teikia išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervesdamas kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 (dešimtą) dieną į ieškovės E. B. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 42,16 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų L. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkto 2 dalyje atsakovas E. K. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines 250 Lt (72,41 Eur) dydžio išmokas iki sūnaus pilnametystės. Šalių susitarimu buvo numatyta, jog šios išmokos mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 10 dienos bankiniu pavedimu į vaiko motinos asmeninę banko sąskaitą.
9. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos komunaliniams mokesčiams, telefonui, maistui (namuose ir mokykloje), sporto užsiėmimams, mokyklos reikmenims bei mokyklos organizuojamoms ekskursijoms, drabužiams, avalynei, laikytinos protingomis ir, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, – realiomis. Be to, dalies šių išlaidų yra pagrįsta ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
10. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus pareigingai mokosi, turi sportinių gabumų, lanko sporto klubą bei ne vienerius metus lanko kovos menų klubą, vyksta į varžybas, kuriose yra pasiekęs aukštų rezultatų, ne kartą užėmęs prizines vietas bei laimėjęs medalius, įvertinęs lankomų sporto užsiėmimų tęstinumą, jų naudą vaikui, ieškovės nurodytas išlaidas, skiriamas nepilnamečio sūnaus sporto užsiėmimams vertino kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Taip pat teismas protingomis ir pagrįstomis pripažino ieškovės nurodytą 35 Eur transporto išlaidų sumą.
11. Teismas, atsižvelgdamas į vykdomą sportinę veiklą, ieškovės nurodytas išlaidas vitaminams (maisto papildams) pripažino reikalingomis, tačiau įvertinęs teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus, jog papildai yra perkami dviem mėnesiams (2 mėnesiams kainuoja apie 71,65 Eur), o po to yra daroma dviejų mėnesių jų vartojimo pertrauka, ieškovės nurodytas išlaidas sumažino iki 18 Eur per mėnesį (71,65 Eur /4).
12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius mokėjimo pavedimo už matematikos pamokas duomenis, ieškovės paaiškinimus bei paties atsakovo nurodytas aplinkybes, kad iš sūnaus jam yra žinoma apie lankomas matematikos pamokas, pripažino įrodytą aplinkybę, kad sūnui yra teikiamos papildomos mokamos matematikos pamokos, kurių vienos kaina yra 17 Eur, tačiau byloje nesant įrodymų apie tokių pamokų būtinumą, jų poreikį, atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sūnus labai gerai mokosi, teismas pažymėjo, jog šios išlaidos pripažintinos susijusiomis ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
13. Teismas sprendė, kad 2009 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, įvertinęs nustatytus vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, konstatavo, kad šalių nepilnamečio sūnaus L. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430-440 Eur suma.
14. Teismo vertinimu abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši (abi šalys turi nekilnojamojo turto: ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, tačiau ji gauna mažesnes pajamas, nei atsakovas).
Atsiliepimas
15. Teismas sprendė, kad atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog šalių sudaryta turto pasidalijimo sutartimi ieškovei atiteko didesnės vertės turtas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, kadangi pagal atsakovo nurodytą ir teismui pateiktą sutartį turtas buvo pasidalintas tarp sutuoktinių ir atiteko ieškovės, o ne nepilnamečio vaiko asmeninėn nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
16. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, jog be šalių nepilnamečio sūnaus, atsakovas turi ir kitų išlaikytinių – dvi nepilnametes dukras, tačiau įvertinęs vaikų amžių, pažymėjo, jog šalių nepilnamečiui sūnui L. K. šiuo metu yra 17,5 metų ((duomenys neskelbtini) jis sulauks pilnametystės), tuo tarpu atsakovo nepilnametės dukros yra 9 metų amžiaus, bylos duomenimis, sūnus yra aktyviai sportuojantis, netrukus baigsiantis mokyklą, todėl teismas sutiko su Tarnybos atstovės pateikta išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai šiuo metu yra didesni.
17. Teismas pažymėjo, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Ieškovė prašė teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečio sūnaus išlaikymą nuo 72,41 Eur iki 180 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimas nesukels atsakovui esminės žalos bei atitinka jo galimybes prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Atsakovas E. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo. Prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. teismas analizavo vaiko poreikius, tačiau praktiškai neanalizavo atsakovo galimybių teikti L. K. poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą, apsiribodamas tik faktų apie atsakovo gaunamas pajamas konstatavimu;
18.2. tinkamų buitinių sąlygų sukūrimas, atsakovui atsisakius dalies buto vertės vaiko naudai (taip buvo susitarta), taip pat prisidėjo ir prisideda prie sėkmingo L. K. mokymosi ir kitų pasiekimų. Ieškovei buvo paliktas butas, tokiu būdu ieškovė ir šalių vaikas turėjo tinkamas sąlygas augti ir vystytis, todėl darytina išvada, kad išlaikymas buvo adekvatus, tinkamas ir teisingas. Tokiu būdu ir buvo užtikrinta, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus;
18.3. pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad vaikų papildomi poreikiai turėtų būti tenkinami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, tačiau atsakovas šiuo metu neturi galimybių mokėti daugiau nei 72,41 Eur, ir tai patvirtina bylos medžiaga;
18.4. teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad iš atsakovo gaunamų apie 415 Eur, atsakovas sumoka 72,41 Eur L. K., 232 Eur sumoka kitoms dviem dukterims, atsakovui pragyvenimui lieka apie 115 eurų. Iš šios sumos atsakovas turi padengti visas savo išlaidas: namelio išlaikymo, važiavimo į darbą ir atgal (daugiau nei 50 eurų), maitinimosi ir pan.;
18.5. teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas nuo 2004 m. dirba UAB „Mechel Nemunas“, jo gaunamos pajamos pastaruoju metu labai sumažėjo, nes įmonė neturi daug užsakymų. Atsakovas šioje įmonėje dirba 15 metų, ir, būnant brandaus amžiaus, jam keisti darbą yra sunku. Be to, atsakovas dirba fizinį darbą, turi stuburo išvaržą ir problemų su kraujo spaudimu. Teismas sprendime nepateikė vertinimo, kodėl šie argumentai nebuvo pakankami palikti esamą išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
19. Ieškovė E. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
19.1. teismas išsamiai ištyrė visą bylos medžiagą, visus į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgė į tai, ką atsakovas teigė tik žodžiais, nepagrįsdamas savo teiginių įrodymais ir pagrįstai vertino tam tikras atsakovo pozicijas kaip visiškai neįrodytas;
Šalies argumentai
19.2. ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, esą dėl 72,41 Eur mėnesinio išlaikymo dydžio buvo susitarta ieškovės ir atsakovo turto pasidalijimo kontekste. Atsakovas nepateikė jokių tokio susitarimo egzistavimą pagrindžiančių įrodymų;
Atsiliepimas
19.3. atsakovo teiginys, esą jis šiuo metu neturi galimybių mokėti daugiau nei 72,41 Eur sūnaus išlaikymui, yra neįrodytas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo pajamos sumažėjo dėl to, kad darbdavys pastaruoju metu neturi daug užsakymų, nepateikė į bylą jokių įrodymų apie sveikatos problemas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Ieškovė prašo prijungti prie bylos SODROS skelbiamą informaciją apie atsakovo darbdavį UAB „Mechel Nemunas“ iš portalo http://atvira.sodra.lt/imones/detaliai/index.html?code=808732, kuriame fiksuotas ir vidutinis darbo užmokestis įmonėje (apie 1 200 Eur), ir darbuotojų skaičiaus dinamika, akivaizdžiai matant, kad įmonėje nevyko darbo užmokesčių mažinimas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – duomenis iš puslapio www.rekvizitai.lt, paaiškino, kad neturėjo pagrindo pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą teikti šią medžiagą, nes atsakovas ankščiau argumentų dėl sumažėjusių pajamų neteikė.
22. Ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo darbdavį UAB „Mechel Nemunas“ yra viešai prieinama informacija, su kuria gali susipažinti visi, be kita ko, ir teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamą medžiagą, tačiau naudosis viešai prieinama informacija bei ją vertins (CPK 182 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas E. K. turi tris vaikus: sūnų L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teikia 72,41 Eur išlaikymą per mėnesį, ir dukras S. K. bei A. K., gimusias (duomenys neskelbtini), kurioms teikia išlaikymą po 116,00 Eur.
24. Apeliantas įrodinėja, kad sūnui priklauso mažesnio dydžio išlaikymas, nes jis atsisakė dalies buto vertės vaiko naudai.
25. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad 2009 m. birželio 17 d. turto su ieškove pasidalijimo sutartis Nr. MS-1649 yra susijusi su išlaikymo prievole (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Pats atsakovas atskirsdamas į ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad Sutartis sudaryta dėl tam tikrų aplinkybių prieš nutraukiant santuoką. Šalys pasidalijo santuokos metu įgytą turtą – 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), buto vertė 165000,00 Lt (47 787,30 Eur). Minėtas butas atiteko ieškovei. Santuokos metu įgytos santaupos 24000,00 Lt (6 950,00 Eur) atiteko atsakovui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, koks buvo abiejų šalių indėlis, įgyjant turtą, dėl ko būtų galima spręsti apie šalių valią dėl Turto pasidalijimo sutarties Nr. MS-1649 sąlygų.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra Sutarties sąlygos tekstinės išraiškos apie tai, kad apeliantas su ieškove susitarė, kad teiks vaikui išlaikymą po 250,00 Lt (72,40 Eur), o dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto paliekama ieškovei kaip papildoma kompensacija vaiko reikmėms. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog apeliantas neįrodė šalių susitarimo, kad ieškovė turto gavo daugiau už 20 000 Eur, kaip vaiko dalies išlaikymą. Be to, jei jau apeliantas įrodinėja, kad turto atsisakė vaiko naudai, tai ir turėjo būti nurodyta Turto pasidalijimo sutartyje Nr. MS-1649.
28. CK 6.193 straipsnio, nustatančio sutarčių aiškinimo taisykles, 4 dalyje įtvirtinta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymas yra sutarties sąlygų neaiškaus suformulavimo pasekmė. Nekonstatavus šalims aktualios sutarties sąlygos neaiškumo, taikyti nurodytą taisyklę nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017). Taigi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtina sutarčių aiškinimo taisyklė yra aktuali tik tuo atveju, kai yra abejonių dėl sutarties sąlygų, t. y. kai sutarties sąlygos gali būti suprantamos ir aiškinamos nevienareikšmiškai.
29. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
30. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantas yra darbingas asmuo, sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę užsidirbti, neturi. Tuo tarpu, L. K. stengiasi gerai mokytis, sportuoja, neturi savarankiškų pajamų, nes mokosi pagal bendrojo lavinimo programą. Tai, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo metu L. K. sulaukė pilnametystės, nekeičia apelianto pareigos jį išlaikyti.
31. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
32. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).
33. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina iš esmės ieškovė, nes nustatytas 72,41 Eur mėnesinio išlaikymo dydis negali būti pripažintas pakankamu pilnavertiškam asmenybės vystymuisi. Tai, kad ieškovė deda daugiau pastangų siekdama užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad jai turi būti perkelta jo išlaikymo pareiga, o apeliantas atleistas nuo pareigos proporcingai įdėti pastangų. Inter alia pagal Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalį pagrindinis tėvų rūpestis turi būti vaiko interesai.
34. Minėta, apeliantas yra darbingas asmuo, su apeliaciniu skundu išrašų iš medicininių dokumentų ar kitų duomenų apie prastėjančią sveikatos būklę nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad iš apelianto (atsakovo) priteistas išlaikymas yra per didelis ir keistinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
apelianto (atsakovo) E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.