Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agroprekės” nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agroprekės” nemokumo administratorius UAB ”Konsultacijų srautas” prašo pripažinti UAB „Agroprekės” bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad UAB „Agroprekės” vienasmeniu valdymo organu iki bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi buvo (duomenys neskelbtini). Šis ta pačia teismo nutartimi buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus.

Iki šios dienos bankrutuojančios UAB „Agroprekės“(duomenys neskelbtini) nėra pilnai įvykdęs šio Panevėžio apygardos teismo nutarties įpareigojimų. UAB „Agroprekės“(duomenys neskelbtini) buvo papildomai informuotas paskirtos nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“(duomenys neskelbtini) Pranešimu dėl bankroto bei nurodymu dėl turto, dokumentų perdavimo ir informacijos pateikimo, išsiųstu (duomenys neskelbtini) dieną registruotu paštu bei elektroninio pašto adresais dariussurvila@gmail.com ir agroprekes@gmail.com.

(duomenys neskelbtini) perdavė paskirtai nemokumo administratorei įmonės vardu VĮ „Regitra“ duomenimis neregistruotą krovininį automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nuo (duomenys neskelbtini) metų yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme dėl techninės apžiūros ir privalomojo draudimo nebuvimo. (duomenys neskelbtini) paskirtai nemokumo administratorei per pašto kurjerius atsiuntė UAB „Agroprekės“ buhalterinės apskaitos dokumentus (10 segtuvų) ir įmonės antspaudą su nepasirašytu Dokumentų perdavimo aktu. Iki šiol (duomenys neskelbtini) neperdavė finansinės atskaitomybės nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini)) duomenimis bei viso įmonės valdomo ir naudojamo turto. (duomenys neskelbtini) nutartimi už Panevėžio apygardos teismo 2022-09-05 nutarties, įpareigojusios UAB „Agroprekės“(duomenys neskelbtini) perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei UAB „Konsultacijų srautas“ ar jos įgaliotam asmeniui visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su įmonės veikla, nevykdymą (duomenys neskelbtini) skirta 200 Eur bauda.

Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas BUAB „Agroprekės“ kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai 20 770,50 Eur sumai, iš jų 20 256,30 Eur kreditorinių reikalavimų dalis pirmojo etapo, 514,20 Eur - antrojo etapo.

Prašymą UAB „Agroprekės“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėja grindžia UAB „Agroprekės“ valdymo organų veiksmais (neveikimu) iki (duomenys neskelbtini) metų, t.y. iki Juridinių asmenų nemokumi įstatymo (toliau ir JANĮ) įsigaliojimo. Dėl šios priežasties prašymą grindžia Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatomis.

ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Vienas tokių pagrindų - aplinkybė, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

UAB „Agroprekės“ neįvykdė įstatyminio reikalavimo - nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį Registrų centrui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Šių pareigų UAB „Agroprekės“ nevykdė, o visa tai sudaro pagrindą išvadai dėl netinkamo UAB „Agroprekės“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. tyčinio bankroto požymio.

Be to, UAB „Agroprekės“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra neišsaugoti (tikėtina, prarasti ar sunaikinti). Pažymi, jog nei bendrovės (duomenys neskelbtini), nei apskaitą organizavusi įmonė apskaitos dokumentų be svarbių priežasčių neperdavė teismo paskirtam nemokumo administratoriui. Tai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymį - teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netinkamą (galimai apgaulingą) tvarkymą.

VĮ Registrų centrui pateiktais (duomenys neskelbtini) metų pabaigos įmonės balanso duomenimis, UAB „Agroprekės“ (duomenys neskelbtini)dienai turėjo turto už 39 069 Eur, iš jų ilgalaikis materialusis turtas 14 568 Eur sumai, trumpalaikis turtas 24 388 Eur sumai, iš jo atsargos 19 316 Eur sumai, per vienerius metus gautinos sumos 4 963 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 109 Eur. Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Krovininis automobilis Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 3 631,67 Eur ir kuriam nuo 2021 metų yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme dėl techninės apžiūros ir privalomojo draudimo nebuvimo, VĮ „Regitra“ duomenimis, nėra įregistruotas įmonės vardu. Ilgalaikio turto apskaitos duomenimis, įmonė turėjo elektrinį elektros generatorių, kurio likutinė vertė 220,44 Eur ir kuris nemokumo administratoriui neperduotas .

UAB „Agroprekės“ (duomenys neskelbtini) dienai turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 39 069 Eur sumai, iš jų nuosavas kapitalas sudarė 1 411 Eur, kapitalas 2 500 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) -1 089 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 37 658 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 37 658 Eur. Taigi, jau (duomenys neskelbtini) m. finansinių ataskaitų duomenimis UAB „Agroprekės“, tikėtina, buvo nemoki. Iš šio daro išvadą, jog UAB „Agroprekės“ ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogu valdymu, pasireiškusiu nuostolingų bei kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymu bei vykdymu.

UAB „Agroprekės“ apskaitos dokumentų neišsaugojimas, neperdavimas nemokumo administratoriui faktiškai užkerta kelią įmonės finansinės būklės įvertinimui, sandorių teisėtumo patikrinimui ir bent daliniam kreditorių reikalavimų patenkinimui. Bendrovės vadovui tenkančios pareigos (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto ) nevykdymas faktiškai užkerta galimybę pasiekti bankroto proceso tikslus. Iš šio daro išvadą, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir UAB „Agroprekės“ nemokumo (ar nemokios įmonės padėties pabloginimo).

Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutinka su prašymu pripažinti bankrototą tyčiniu.

Kiti kreditoriai , suinteresuoti asmenys, įskaitant (duomenys neskelbtini) atsiliepimų dėl prašymo nepateikė.

Pareiškimas atmestinas.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje, kurie įrodinėjami pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, o straipsnio 3 dalyje įvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis ir kurias paneigti turi buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai).

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, kuriems egzistuojant (bent vienam iš jų) teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 ¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Pagal 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra išaiškinęs, kad tiriant tai, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Iš pareiškimo turinio galima spręsti, jog pareiškėjas nurodo tyčinį bankrotą esant keliems pagrindams- ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas); 2 punkte( buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

Teismas pasisako dėl nurodytų pagrindų įrodytumo .

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų požymių

Kaip jau minėta, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nors nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto, tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien tik šios prievolės pažeidimo konstatavimas savaime nereiškia tyčinio bankroto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Šiuo atveju pastebima, jog (duomenys neskelbtini) m. finansinės atskaitomybės duomenys leidžia daryti išvadą,jog jau tais metais bendrovė buvo nemokia. Ji balanse nurodė turėjusi turto už 39 069 Eur, per metus mokėtinos sumos sudarė 37 658 Eur, t.y. beveik siekė deklaruoto turto vertę. Tais metais bendrovė veikė nuostolingai-jis sudarė 1 089 Eur ,valstybės (savivaldybės) biudžetui (duomenys neskelbtini) duomenimis buvo skolinga 11 140,48 Eur. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo , pateiktame (duomenys neskelbtini) sutiko, kad būtų kelta bankroto byla, nes bendrovė nemoki( bylos Nr.eB-1085-755/2023).

Taigi, finansinės atskaitomybės turinys vadovui neabejotinai tapo žinomas (duomenys neskelbtini) m. pirmoje metų pusėje ir jis jau turėjo pagrindą vertinti įmonę kaip nebemokią ir imtis veiksmų padėčiai įmonėje pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus taisyti ar inicijuoti bankrotą pagal ĮBĮ nuostatas. Nepaisant to, bankroto byla įmonės vadovo nebuvo inijuota( tą atliko VMI 2022 metais), bendrovė tesė veiklą .Iš bankroto byloje su prašymu patvirtinti kreditinius reikalavimus dokumentų priedų, matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų naujų ženklesniam dydžiui sandorių nebuvo sudaroma. Nors įmonės vadovas , žinodamas apie bendrovės nemokumą, pats bankroto bylos neicijavo, bendrovė tesė veiklą, tas savaime nerodo tyčinio bankroto buvimo, nes (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje mokėtinos sumos buvo didesnės ( apie 37 tūksta.) , nei tada, kai bankroto byla buvo inicijuota( patvirtinti maždaug 19 tūkst. Eur dydžio kreditiniai reikalavimai), t.y. vystoma veikla įmonės turtinės padėties esmingai nepablogino.

Apibendrinant daroma išvada, kad , kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai nenustatyti.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo

Pagal šį pagrindą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis.Jis įstatymu nenustatytas kaip tyčinį bankrotą preziumuojantis požytis. Buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas yra viena iš įmonės valdymo organų pareigų. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

Sykiu apeliacinio teismo pastebėta,kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina teiginių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu .

Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai(Lietuvos apeliacinio teismo 2016 -11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, kad šie veiksmai ir (ar) neveikimas sąlygojo įmonės nemokumą ir buvo sąmoningi.

Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotą, kaltės. Be to, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

Kasacinis teismas papildomai yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Šiuo atveju nemokumo administratorė neginčija dalies įmonės dokumentų perdavimo, bet akcentuoja (duomenys neskelbtini) metų ir teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai finansinės atskaitomybės ir viso turto nepateikimą.Kokie kiti (be nurodytų) dokumentai neperduoti ir kaip jų neturėjimas konkrečiai trukdo bankroto procedūroms, administratorius nedetalizavo.

Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą, tačiau jei yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, tai sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Teismo vertinimu, finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas(neparengimas) pats savaime neįtakoja į įmonės nemokumą. Šiuo atveju reikšminga ir tai,jog įmonėje buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė UAB“Finjolita“.Iš pašto siuntos dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini) išsiuntė nemokumo administratoriui 30 kg siuntinį.Administratorius nurodo,jog (duomenys neskelbtini) atsiuntė buhalterinių dokumentų. Labiausia tikėtina, jog tai buvo spalio 31 d. išsiųstas siuntinys.Taigi, bendrovės (duomenys neskelbtini) vykdė pareigą perduoti administratoriui apskaitos dokumentus ir juos ( jų dalį) , nors ir netinkama forma( perduodančiajam ir gaunančiajam nesurašius bendro perdavimo akto), perdavė.

Nemokumo administratirus nurodo, jog jam neperduotas elektros generatorius ,kurio likutinė vertė 220,44 Eur.Pasakyta leidžia spręsti, jog administratoriui dokumentai ar jų dalis dėl įmonės ilgalaikio turto žinomi. Kokio ir ar kito turto neperduota admnistratorius nekonkretizuoja. Pastebima, jog turto neperdavimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nenurodytas kaip tyčinį bankrotą rodantis požymis.

Minėta, jog netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymas ( dalies jos neišsaugojimas) turi sąlygoti pasėkmes- negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju iš administratoriaus rašytinių paaiškinimų galima spręsti jog dalis pirminių apskaitos dokumentų jo turima, o kokie dokumentai be nurodytos finansinės atskaitomybės liko nepateikti neatskleidžiama.

Teismo vertinimu, nemokumo admnistratorius neįrodė, jog pateikti dokumentai yra nepakankami, kad iš jų nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros požymio, todėl išvada apie tyčinį bankrotą negalima.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Agroprekės ” bankrotą tyčiniu atmesti.

Šiai nutarčiai įsiteisiėjus, bylą pridėti prie civilinės bylos Nr.eB2-108-755/2023.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per apygardos teismą.