- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-18-882/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25240-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Martynas Galvičius, Gražvydas Poškus, Audrius Sadauskas
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T. – S. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo
S. T. – S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jai skirta bausmė areštas 42 (keturiasdešimt dviem) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. T. – S. paskirta bausmė areštas 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. T. – S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jos faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.
Nuosprendžiu išspręsti ir civilinio ieškinio, kardomosios priemonės bei daiktinių įrodymų klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. T. – S. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024-04-11 apie 17.53 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą: 1 vnt. miltelių pakelį „Atlant“, kurio vertė 47,65 eurai, 1 vnt. įdegį skatinantį aliejų „Australian gold“, kurio vertė 31,18 eurai, 1 vnt. dantų pastos „Royal denta Gold“, kurios vertė 13,01 eurai, 1 vnt. dantų pastos „Royal denta Silver“, kurios vertė 13,01 eurai, 2 vnt. maisto papildų „Pomi-T“, kurių vieneto vertė 32,25 eurai, bendra vertė 64,50 eurai, 1 vnt. maisto papildų „SmartHit“, kurių vertė 27,23 eurai, 1 vnt. maisto papildų „Versan shots“, kurių vertė 29,50 eurai, iš viso pagrobė svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 226,08 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios S. T. – S. gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti S. T. – S. laisvės apribojimo bausmę įpareigojant S. T. – S. gydytis nuo narkomanijos.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog „S. T. – S., nepaisant ankstesnių teismo sprendimų ir jai taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia keistis savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės teigiamos įtakos jos elgesiui nedaro“. Dėl to teismas skyrė nuteistajai arešto bausmę. Tačiau nuteistoji laikosi pozicijos, o ir bylos medžiaga leidžia apie tai spręsti, jog nuosprendžiu paskirtos rūšies bausmė nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
2.2. Teigia, kad arešto bausmės įvykdymas šiuo konkrečiu atveju tik nubaus nuteistąją ir bausmės vykdymo laikotarpiui atims galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Ir tai dar labai didelis klausimas, kadangi vagystes galima įvykdyti ir bausmės vykdymo vietoje, jau net nebekalbant apie kitų rūšių nusikaltimus nuosavybei ir pan. Tačiau arešto bausmė tikrai nesulaikys nuteistosios nuo nusikalstamų veikų darymo ir nepaveiks nuteistosios, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes šių tikslų areštu nepavyko pasiekti daug kartų.
2.3. Nuteistoji įsitikinusi, kad jos nusikalstamo elgesio priežastis yra narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas. Būtent dėl šios ligos ji nesugeba kontroliuoti savo elgesio, grįžti į normalų socialinį gyvenimą ir nebenusikalsti. Todėl skiriant bausmę reiktų susikoncentruoti ne į neteisėtai pasielgusio asmens nubaudimą, bet į neteisėto poelgio priežasčių pašalinimą, ir galutiniu teismo procesiniu sprendimu nukreipti nuteistąją teisinga linkme, t. y. gydytis nuo narkomanijos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistosios S. T. – S. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistoji S. T. – S. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistosios S. T. – S. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nuteistosios gynėjas advokatas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir S. T. – S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl S. T. – S. paskirtos bausmės
7. Nuteistosios S. T. – S. gynėjas advokatas kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu jai paskirtą bausmę areštą pakeisti į laisvės apribojimą su įpareigojimu gydytis nuo narkomanijos.
8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
9. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).
10. Skundžiamu nuosprendžiu S. T. – S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė areštas 42 paroms, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė bausmė areštas 28 paroms. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad S. T. – S. nusikalstamą veiką padarė būdama teista 29 kartus, nuosprendžio priėmimo metu teistumų skaičius išaugo net iki 35, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistoji 5 metų laikotarpyje daug kartų bausta administracine tvarka, daugeliu atvejų – už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. T. – S. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į jos teistumų skaičių, sprendė, jog nuteistoji nedaro išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad S. T. – S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus S. T. – S. už jos padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros. Esant nustatytai tik vienai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus S. T. – S. jauną amžių ir itin didelę kriminalinę praeitį, teistumų skaičių, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, taip pat įvertinus ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu S. T. – S. už jos padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, kuri tik nežymiai viršija bausmės vidurkį, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apeliantės asmenybę bei yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms. Be to, paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dėl to nuteistajai paskirtos bausmės mažinti nėra teisinio pagrindo.
11. Atsakant į skundo argumentą, kad skiriant bausmę reikėtų susikoncentruoti ne į neteisėtai pasielgusio asmens nubaudimą, bet į neteisėto poelgio priežasčių pašalinimą, ir galutiniu teismo procesiniu sprendimu nukreipti nuteistąją teisinga linkme, t. y. gydytis nuo narkomanijos, pastebėtina, kad suprasdama, jog dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms nuteistoji yra linkusi daryti nusikalstamas veikas, nuteistoji turėjo anksčiau kreiptis dėl gydymo, imtis veiksmų, kad jos netinkamas ir sau pačiai bei aplinkiniams pavojų keliantis elgesys būtų keičiamas teigiama linkme, tačiau akivaizdu, kad nuteistoji šia galimybe nepasinaudojo. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nuteistajai paskirta švelnesnė bausmės rūšis prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog paskirta arešto bausmė nesulaikys nuteistosios nuo nusikalstamų veikų darymo net ir bausmės atlikimo vietoje, negali būti vertinami kaip teisinantys nuteistąją, o priešingai – tik pabrėžia nuteistosios nenorą keistis, bandyti gyventi pagal visuotinai priimtas moralės normas.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, S. T. – S. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. APD-2024-11693, kurioje prašoma priteisti valstybei 133,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus nuteistajai S. T. – S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 183).
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį apskundė nuteistoji S. T. – S. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji pati gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi (2 t., b. l. 163) nuteistajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistosios S. T. – S. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Taip pat atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, ir nors į bylą duomenų apie nuteistosios finansinę būklę nepateikta, tačiau įvertinus tai, kad ji šiuo metu yra suimta kitoje baudžiamojoje byloje, yra nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. T. – S. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios S. T. – S. apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.