Kauno apygardos teismo nutartis

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ 1 131,80 Eur žalos atlyginimo, 38,14 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 169,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 164,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai bei 46,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (2 t., e. b. l. 45-56).

5. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su E. P. 2017 m. sausio 28 d. sudarė verslo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. 107134592, kuria buvo apdrausti draudimo objektai, turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų. 2017 m. liepos 12 d. buvo sulietos ir apgadintos patalpos (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šio buvo draudėja E. P. pranešė apie užliejimą ir draudiko buvo suskaičiuota bei draudėjai išmokėta 1 135,71 Eur draudimo išmoka. Byloje kilo ginčas: 1) dėl užliejimo priežasties, 2) administratoriaus atsakomybės įvykio atžvilgiu, bei 3) žalos dydžio.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės versiją, kad patalpų užpylimo priežastis buvo tame pačiame name esantį butą Nr. 20 remontavusių meistrų neatidumas paliekant nepilnai užsuktą kranelį, remdamasis trečiojo asmens M. V. ir liudytojos R. V. parodymais, kurios parodė, kad 2017 metų vasarą, jų bute (duomenys neskelbtini), vyko remontas, remontu rūpinosi R. V.. Po įvykio statybininkai apžiūrėję butą pasakė, kad sanmazgai yra tvarkingi, kad toje vietoje, kur nebuvo tualeto, ten buvo viskas užsandarinta, sakė, kad galimai galėjo bėgti pro kriauklę. Po to, R. V. skambino į UAB „Mano būstas Kaunas“ ir jie konstatavo, kad dėl liūties buvo perpildyti šulinukai, nes tuo metu buvo labai didelės liūtys ir dėl liūčių užsinešė šulinukai smėliu bei sutrikdė vandens apytaką name. Visą informaciją apie liūtis, apie šulinukus ji sužinojo iš namo administratoriaus, kurie kaltino UAB „Kauno vandenis“, o jie kaltino namo administratorių. Dėl nepilnai užsuktos vandens žarnelės jų bute buvo tik 10 cm balutė, kuri buvo nufotografuota ir dėl to negalėjo būti joks buto užpylimas. Šią aplinkybę matė ir kaimynai, nes buto raktas buvo paliktas kaimynams, tai jie buvo užėję į butą ir pavirtino, kad buvo tik 10 cm balutė dėl iki galo neprisuktos žarnelės. Per remontą taip pat nebuvo pažeidimų. Teismas įvertinęs šiuos trečiojo asmens ir liudytojo parodymus, sprendė, kad teismas konstatavo, kad vandens pratekėjimas dėl nepilnai užsuktos vandens žarnelės nebuvo toks gausus, kad sukeltų ginčo padarinius 2017 m liepos 12 d. įvykio metu. Be to, teismas 2020 m. sausio 20 d. posėdyje kelis kartus siūlė atsakovei šiai versijai, jog užpylimo priežastis buvo trūkusi vandens žarnelė bute Nr. 20, patvirtinti, pateikti įrodymus, t.y. siūlė, kad byloje buvo apklaustas 2017 m. liepos 14 d. turto sunaikinimo, t.y. sugadinimo akte minimas namo administratoriaus atstovas, t.y. tas asmuo, kuris dalyvavo pirminėse apžiūrose po įvykio, pateko į 20 butą, tačiau atsakovė šiuo teismo siūlymu nesinaudojo, liudytojo dalyvavimo neužtikrino, neprašė jo iškviesti apklausai bei neteikė su šia versija susijusių įrodymų.

8. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovės versiją, kad užpylimo priežastis buvo nuotekų tinklų užsikimšimas, kadangi visi kiti bylos įrodymai patvirtina, kad nuotekų tinklų užsikimšimas buvo nedelsiant šalintas, o vandens nuotekų stovui esant nesandariam, vanduo prasiskverbė dėl šių priežasčių. Jei nuotekų vamzdis būtų tinkamos būklės, kiemo šulinių užsikimšimas tam nedarytų atitinkamos įtakos. Be to, iš atsakovės pateiktų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų: 2017-07-15 d. Nr. V17-278750-4, 2017-07-14 d. Nr. V17-278750-2, 2017-07-12 Nr. V17-278750, 2017-07-17 d. Nr. V17-278750-6, 2017-07-13 d. Nr. V-17-278750-1, 2017-07-21 Nr. V17-292961, matyti, kad visgi namo administratorius siejo užpylimo priežastis su šiuo bendrojo naudojimo nuotekų stovu bei pakeitė šalto vandens stovą prasikapojus perdengimą iš antro aukšto į pirmą aukštą ir iš pirmo aukšto į rūsį, pirmame aukšte audinių parduotuvėje išardyta gipso siena apie 2 kv. m., rūsyje iškapotos per dvi kapitalines sienas, išpjautas senas nuotekų stovas ir magistralė rūsyje pakeista nauju. Atsižvelgęs į nurodytus motyvus ir atmetęs aukščiau pateiktas atsakovės versijas, teismas sprendė, kad užpylimo priežastis buvo trūkęs bendrojo naudojimo nuotekų stovas, einantis nuo antrojo aukšto, per pirmąjį aukštą, (duomenys neskelbtini) butą (užlietas patalpas) bei rūsio patalpas.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015). Avarijos laikotarpiu aktualus 2017 m. liepos 12 d. STR 1.07.03:2017 Statybos techninis reglamentas – (toliau STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto Kadastro objektų formavimo tvarka.”, kuris numato daugiabučių namų būklės vertinimą. Pagal 12 punktą pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: 12.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 12.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamente be kita ko nurodyta, kad namo būklei vertinti nuolatiniai namo būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (92 punktas): gyvenamojo namo apžiūros atliekamos nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Pagal 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau- Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas). Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, be pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo bei gedimų registravimo programos, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Teismo vertinimu pateiktas atsakovės pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas, kuriame iki ginčo įvykio paskutinis įrašas yra 2017 m. gegužės 22 d. pažymint, kad „Naujų pakitimų nepastebėta“, savaime nereiškia, jog nuotekų stovas, dėl kurio įvyko patalpų apliejimas, neturėjo defektų. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo nuotekų stovo nuolatine priežiūra, byloje nėra, nors teismas siūlė atsakovei pateikti duomenis apie susirinkimų organizavimą, komunikaciją su namo gyventojais, ar jie buvo siūloma apžiūrėti patalpas. Todėl vien aplinkybė, kad mažiau nei prieš du mėnesius iki draudžiamojo įvykio nebuvo pastebėta naujų pakitimų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys dėl nurodytų motyvų yra tenkintinas.

12. Dėl padarytos žalos dydžio teismas nurodė, kad žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikta lokalinė sąmata, mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros. Ieškovės atstovė paaiškino, kad skaičiavimai atlikti pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, bei draudėjos pateiktus dokumentus. Teismas vertino, kad jam nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, o atsižvelgiant į tai, kad žala vandeniu buvo padaryta luboms, todėl darytina išvada, kad dėl to galėjo būti pažeista elektros instaliacija ir neveikė šviestuvai, kuriuos buvo būtina pakeisti, todėl prieštaravimus dėl išmokėto žalos atlyginimo už šviestuvų keitimą ir sienų bei lubų dažymą vien dėl to, kad sugedę šviestuvai nebuvo užfiksuoti pradinėje sugadintų patalpų apžiūroje, atmetė. Atsižvelgiant į tai, tesimas visiškai tenkino ieškovės ieškinį dėl prašomo priteisti žalos dydžio.

13. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 38,14 Eur kompensacinių palūkanų, nes ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nekilo. Be to, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), kuri tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Kadangi ieškovė 2017 m. spalio 16 d. siuntė pretenziją atsakovei ragindama atlyginti žalą, tačiau tai nebuvo padarytą, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovės prašomas kompensacines palūkanas. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kilusio ginčo ribas ir savo išvadas teismas motyvavo itin išsamiai. Taigi, atsakovės teiginiai apie teismo sprendimo motyvavimo nebuvimą yra visiškai nepagrįsti.

15.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020-09-01 sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių, apibrėžtų CPK 185 straipsnyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas visus įrodymus vertino bendrame kontekste, nesuteikdamas didesnės įrodomosios galios vieniems ar kitiems įrodymams, kadangi šiuo atveju tam ir nebuvo teisinio pagrindo, šalino byloje atsiradusius prieštaravimus ir vien tai, kad tam tikros aplinkybės buvo įvertintos nepalankiai atsakovės atžvilgiu, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

15.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai pagrįstai yra nurodoma, kad atsakovės pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas savaime nereiškia, jog nuotekų stovas, dėl kurio įvyko patalpų apliejimas, neturėjo defektų, o jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo nuotekų stovo nuolatine priežiūra, byloje nebuvo pateikta, nors teismas tai ir siūlė padaryti. Sprendime taipogi pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovei pateikti duomenis apie susirinkimų organizavimą, komunikaciją su namo gyventojais, ar jie buvo siūloma apžiūrėti patalpas, tačiau ir tokie įrodymai nebuvo pateikti, siekiant įrodyti, kad namo administratorius tinkamai įgyvendino savo pareigas. Nors atsakovo atstovė 2020 m. vasario 28 d. (DOK Nr. 28303) teikė įrodymus dėl šalto vandens vamzdynų keitimų, tačiau negalėjo atsakyti, ar tai yra susiję su ta pačia laiptine, kur aplietas butas ir, ar susiję su byla, bet teismas šiais įrodymais nesirėmė ir paaiškino tokio sprendimo motyvus.

15.4. Byloje buvo nustatyta ir žalos atsiradimo data, ieškovės atstovė pateikė paaiškinimus dėl tam tikros informacijos nesutapimo, esančios ieškovės rengtuose dokumentuose ir teismui nekilo abejonių nei dėl įvykio datos, nei dėl įvykio priežasčių, kadangi tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo paremta tinkamai išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, o ne pavienius dokumentus, kaip siūloma apeliaciniame skunde.

15.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes byloje sprendė klausimus, turinčios įtakos asmenų, neįtrauktų į bylą, teisėms ir pareigoms, tačiau nenurodoma, kokių konkrečiai asmenų teisėms ir pareigoms priimtas teismo sprendimas turi įtakos. Pirmosios instancijos teismas analizavo išimtinai atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir nesprendė visiškai jokių klausimų, kurie būtų susiję su į bylą neįtrauktais asmenimis. Tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas galėjo turėti įtakos, buvo įtraukti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.