Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys H. Š., mažoji bendrija „Autopirktukas“, S. R., uždaroji akcinė bendrovė „Transadria“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Teismas iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei prie jo pridėtų įrodymų nustatė, kad antstolis vykdo išieškojimą – vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00933 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) skolos ir 90 Lt (26,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš H. Š. išieškotojo S. R. naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/00291 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. vykdomąjį raštą dėl 6 737,28 Eur skolos, penkių procentų procesinių palūkanų ir 152 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš H. Š. išieškotojos UAB „Transadria“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01011 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. M653423 dėl 130 Lt (37,65 Eur) išieškojimo iš H. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo H. Š. yra vienintelis mažosios bendrijos narys ir kartu direktorius. Samdomų darbuotojų bendrija neturi. Bendrija įsteigta 2020 metų gruodžio mėnesį, o savo veiklą pradėjo 2021 metais. Šioje bendrijoje jis dirba pagal 2021 m. sausio 1 d. civilinę paslaugų sutartį Nr. 1. Šios sutarties 2.1 punktu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. H. Š. dirbs be atlygio, o nuo 2022 m. sausio 1 d., jei įmonė dirbs pelningai, jam bus mokama 300 Eur per mėnesį. Pagal įstatymą, jei mažosios bendrijos direktorius yra mažosios bendrijos narys, jam mokamas atlyginimas yra priskiriamas B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad mokesčius nuo šių pajamų turi susimokėti pats mažosios bendrijos direktorius. Įmonė turi tik vieną su išmokomis direktoriui susijusią prievolę – metams pasibaigus pateikti VMI išmokėtų pajamų deklaraciją GPM312. Iš šių aplinkybių matyti, kad antstolio J. P. 2021 m. liepos 28 d. patvarkymo Nr. S-21-172-30864 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo H. Š. darbovietė MB „Autopirktukas“ buvo įpareigota išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, priėmimo metu nebuvo galima vykdyti dėl minėtų objektyvių aplinkybių. Minėtą antstolio patvarkymą H. Š., kaip MB „Autopirktukas“ vadovas, objektyviai gali įvykdyti ir įvykdys 2022 metais po to, kai įstatymų nustatyta tvarka VMI bus pateikta išmokėtų pajamų deklaracija GPM312.

9. Atskirajame skunde pažymima, jog H. Š., gavęs antstolio J. P. 2021 m. liepos 28 d. patvarkymą Nr. S-21-172-30864 „Dėl skolos išieškojimo“, asmeniškai nuvyko į jo kontorą, pateikė jam minėtą civilinę paslaugų sutartį ir paaiškino, kodėl jis objektyviai negali šiuo metu įvykdyti minėto patvarkymo, o jį įvykdys 2022 metais, kai pateiks pajamų deklaraciją VMI. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo teigti, kad H. Š., kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, nepranešė antstoliui, kodėl nėra daromos išskaitos iš darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų, tai yra, kad jis nebendradarbiavo su antstoliu. Priešingai, pats antstolis į H. Š. paaiškinimus nekreipė jokio dėmesio. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, privalo žinoti ir mažųjų bendrijų buhalterinės apskaitos vykdymo specifiką, todėl privalo imtis visų teisėtų priemonių ne tik apginti išieškotojo interesus, tačiau nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, tai yra nesuteikiant H. Š. galimybės pasiaiškinti, išdėstyti savo argumentus dėl antstolio patvarkymo nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria tenkintas antstolio J. P. pareiškimas ir MB „Autopirktukas“, įmonės kodas 305664823, vadovui H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už antstolio J. P. 2021 m. liepos 28 d. patvarkymo Nr. S-21-172-30864 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą skirta 10 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad antstolio patvarkymo nebuvo galima vykdyti dėl objektyvių aplinkybių, kurias antstoliui skolininkas H. Š. buvo nurodęs asmeniškai nuvykęs į antstolio kontorą, be to, skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, tai yra nesuteikiant skolininkui galimybės pasiaiškinti, išdėstyti savo argumentus dėl antstolio patvarkymo nevykdymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

19. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

20. Suinteresuotas asmuo H. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikia MB „Autopirktukas“ ir H. Š. 2021 m. sausio 1 d. sudarytą civilinę paslaugų sutartį Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas H. Š. nebuvo informuotas apie procesą pirmosios instancijos teisme, laikytina, jog nebuvo objektyvių galimybių pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi naujai pateikti įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir turi įtakos jį sprendžiant. Apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00933 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) skolos ir 90 Lt (26,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš H. Š. išieškotojo S. R. naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/00291 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. vykdomąjį raštą dėl 6 737,28 Eur skolos, penkių procentų procesinių palūkanų ir 152 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš H. Š. išieškotojos UAB „Transadria“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01011 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. M653423 dėl 130 Lt (37,65 Eur) išieškojimo iš H. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai.

22. Antstolis J. P. 2021 m. liepos 28 d. priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. S-21-172-30864 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo skolininko H. Š. darbovietę MB „Autopirktukas“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat informavo, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Patvarkymas registruotąja pašto siunta išsiųstas MB „Autopirktukas“ buveinės adresu bei Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu.

23. Dėl nagrinėjamo klausimo pažymėtina, kad teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus), bei nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis. Skundžiamos pirmosios instancijos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad pagal CPK 585 straipsnio prasmę antstolio reikalavimai gali būti nevykdomi ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu, t. y. kai asmuo nevykdo antstolio nurodymų, nepateikia reikalaujamos informacijos, nebendradarbiauja su antstoliu, taip pat kad kiekvienas vykdymo proceso dalyvis privalo vykdyti antstolio reikalavimus per antstolio nustatytą terminą, bendradarbiauti su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais, o vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog skolininko darbovietė nebendrauja su antstoliu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi MB „Autopirktukas“ vadovui H. Š. skirta 10 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos būtent už antstolio J. P. 2021 m. liepos 28 d. patvarkymo Nr. S-21-172-30864 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad skolininkas būtų nevykdęs konkretaus antstolio reikalavimo pateikti kokią nors informaciją. Be to, skolininkas ginčija aplinkybes, kad nepranešė antstoliui apie negalėjimą įvykdyti jo reikalavimų, nurodydamas, kad asmeniškai buvo nuvykęs į antstolio kontorą, šias aplinkybes paaiškino irpateikė MB „Autopirktukas“ ir H. Š. 2021 m. sausio 1 d. sudarytą civilinę paslaugų sutartį Nr. 1.

25. Kita vertus, skundžiama nutartimi nenustatyta jokių duomenų apie skolininkui H. Š. darbovietės MB „Autopirktukas“ mokamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas, iš kurių antstolio 2021 m. liepos 28 d. patvarkymo Nr. S-21-172-30864 „Dėl skolos išieškojimo“ pagrindu MB „Autopirktukas“ vadovas H. Š. turėjo atlikti išskaitas į antstolio depozitinę sąskaitą. Kaip ir atskirajame skunde nurodo skolininkas, MB „Autopirktukas“ ir H. Š. 2021 m. sausio 1 d. sudarytos civilinės paslaugų sutarties Nr. 1 2.1 punktu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. H. Š. dirbs be atlygio, o nuo 2022 m. sausio 1 d., jei įmonė dirbs pelningai, jam bus mokama 300 Eur per mėnesį. Šios sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad kiekvieną mėnesį MB „Autopirktukas“ narys atskiru savo sprendimu gali nustatyti užmokesčio priedus. Byloje netirta ir nepasisakyta, kad duomenų apie skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų išmokų dydį, jo vardu turimas sąskaitas bankuose bei į sąskaitas gaunamas lėšas antstolis pagal savo įgaliojimus neturėjo galimybės gauti iš atitinkamų įstaigų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pan.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo.

27. Pažymėtina, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažinta, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos tam, kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 ir kt.).

28. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį pareiškimai dėl baudų skyrimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, pateiktą CPK 585 straipsnio pagrindu, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

29. Pažymėtina, jog teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjamu atveju antstolio pareiškimas ne tik buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau skolininkas H. Š. apskritai nebuvo informuotas apie procesą pirmosios instancijos teisme. Remiantis šios konkrečios bylos aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie galimas antstolio reikalavimų nevykdymo priežastis, nepatikslinęs reikalavimų nevykdymo aplinkybių, bylą turėjo nagrinėti bent jau pranešęs apie tai suinteresuotiems asmens ir taip užtikrindamas asmens teisę pasiaiškinti, išdėstyti savo argumentus dėl antstolio patvarkymo nevykdymo, būti išklausytam. Pažymėtina, kad teismui paskyrus baudą tiesiogiai yra paveikiamos asmens teisės, asmuo yra nubaudžiamas pinigine bauda, todėl teismas turi įvertinti antstolio reikalavimų nevykdymo priežastis ir užtikrinti asmens teisę į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teismui nenustačius esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, be to, anksčiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų naują bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis J. P., be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra aišku, kieno naudai bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas ir bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.

Suinteresuoto asmens H. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Antstolio J. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas spręsti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.