- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- 2YT-19070-845/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14370-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Lijana Le Huede (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas (skolininkas) J. S. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, kuriuo prašo panaikinti: 1) atitinkama tvarka grąžinti pareiškėjui į SEB banko sąskaitą neteisėtai areštuotas pinigines lėšas; 2) netaikyti arešto ar išieškojimo piniginėms lėšoms, kurios yra pervedamos iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kadangi tai yra pareiškėjo darbo užmokestis, iš kurio antstoliui jau buvo daromos išskaitos.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad antstolis Saulius Mulevičius 2022 m. birželio 15 d. iš SEB banko nuskaitė 374,97 Eur sumą. Nurodo, kad pareiškėjui šie pinigai nepriklauso, jie yra paimti iš banko kaip vartojimo paskola.
Antstolis Saulius Mulevičius 2022 m. birželio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolis nurodė, kad vykdo 2018 m. birželio 16 d. vykdomąjį dokumentą. 2018 m. birželio 20 d. skolininkui buvo išsiųsta ir įteikta pasirašytinai įvykdyti sprendimą. Skola per nustatytą terminą sumokėta nebuvo, todėl buvo pradėtas skolos ir vykdymo išlaidų priverstinis išieškojimas, kurio metu buvo taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Vykdant skolos išieškojimą, 2018 m. liepos 31 d. per piniginių lėšų apribojimų lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo atliktas antstolio nurodymas nurašyti lėšas iš skolininko sąskaitų ir Vilniaus pataisos namams antstolio patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo areštuota skolininko asmeninė sąskaita. Visi antstolio procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti registruota pašto siunta ir skolininkui įteikti per įkalinimo įstaigą Vilniaus PN. Kai skolininkas buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių, 2019 m. lapkričio 25 d., ten taip pat buvo išsiųstas antstolio patvarkymas, kuris 2019 m. gruodžio 3 d. įteiktas skolininkui pasirašytinai. 2021 m. gruodžio 9 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo gautas pranešimas, kad į skolininko sąskaitą AB SEB banke bus pervedamas darbo užmokestis. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolio nurodymu per PLAIS pateiktas nurodymas, kuriuo skolininko sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama suma 180 Eur. Nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iš skolininkui priklausančios sąskaitos jokios lėšos nebuvo nurašytos. 2022 m. birželio 15 d. iš skolininko sąskaitos buvo nurašyta 374,97 Eur. Skolininkui į jo 2022 m. birželio 15 d. prašymą, pateiktą elektroniniu paštu, buvo atsakyta, kad jis privalo pateikti sąskaitos išrašą, kad antstolis turėtų galimybę nustatyti nurašytų lėšų kilmę.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugpjūčio 10 d. 11:00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. liepos 5 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, skunde nurodo, kad antstolis 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė neteisėtą patvarkymą Nr. S-21-170-14879, kurio pagrindu skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pajamas – galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas, kiekvieną mėnesį išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą ir 20 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su 2021 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymu Nr. S-21-170-14879, kuriuo per PLAIS buvo nukreiptas išieškojimas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias skolininko sąskaitose bankuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-7-315-421/2017 (toliau – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis) buvo suformuota vieninga CPK 668 straipsnio, 733-743 straipsnių taikymo praktika.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 45 punkte yra nurodyta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 27 punkte išaiškinta, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 32 punkte yra nurodyta, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
Taigi antstolio 2021 m. gruodžio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-170-14879 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkui priklausiusių lėšų, kuriame antstolis, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 736 straipsnio 2 dalis), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017; 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1486-390/2018).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismų suformuotą praktiką ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad antstolis Saulius Mulevičius nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus. Tokiu būdu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. S. skundo dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.