Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-50-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
2S-50-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21242-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-50-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21242-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.24; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuotiems asmenims A. A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – VTPSI, Inspekcija).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į teismą prašydamas paskirti A. A. 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną išieškotojos VTPSI naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3268-809/2015 nustatė skolininkui papildomą devynių mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2012 skyrė skolininkui fiksuotą 500 Eur baudą už 2012 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo nevykdymą bei pakeitė sprendimo vykdymo tvarką, taikant teismo sprendimo įvykdymo pasekmes tik dėl pastatytos tvoros; teismas pažymėjo, kad dviejų priestatų nugriovimas yra asmeninė A. A. prievolė, kurią atlikti gali tik jis pats. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-801-881/2017 pastarąją pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2018 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S1-43387 skolininkas įpareigotas informuoti antstolį, ar teismo įpareigojimas yra įvykdytas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 2018 m. birželio 19 d. skolininkas nurodė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. 2018 m. birželio 20 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6, 7 dalimis, antstolis prašė skirti A. A. baudą.

2. Inspekcijos atstovė su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad dėl tvoros savavališkos statybos bauda turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3268-809/2015, kuri įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d., o dėl priestatų savavališkos statybos - nuo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje, kuria buvo skolininkui paskirta 500 Eur bauda. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi skolininkui nustatytas terminas įteisinti savavališką statybą yra nukreiptas į ateitį, skolininkui turi būti paskirta bauda, skaičiuojama iki pastarosios Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoto asmens A. A. atstovas nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad vykdomoji byla turtėjo būti nutraukta, nes nėra pagrindo atlikti vykdomo veiksmus – 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pratęstas terminas sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo A. A..

5. Teismas nurodė, jog nors pagal 2012 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2012 buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau įvertinęs tai, kad pastarojoje byloje vėliau buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, padarė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra neatsiejama nuo 2012 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo bei pagal jį išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2012, kurio pagrindu antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dalis, todėl pastarasis sprendimas negali būti vykdomas.

6. Teismas pažymėjo, kad bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka, ir turi skatinti skolininką įvykdyti prievolę. Kadangi Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 6 d. nutartimi pratęsė A. A. terminą iki 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimui įvykdyti, todėl šiuo metu minėtas sprendimas negali būti priverstinai vykdomas ir nėra pagrindo skolininkui skirti baudą, nes sprendimo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs. Sprendė, kad pareiškėjo antstolio I. G. prašymas paskirti A. A. baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną išieškotojo naudai yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo VTPSI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Vadovaujantis 771 straipsnio 6 dalimi pagrindas skirti baudą atsiranda iš karto pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas; nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininkui terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pasibaigė 2014 m. rugpjūčio 4 d. Be to, teismo sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai taip pat reiškia, jog pagrindas taikyti skolininkui baudą yra tol, kol įpareigojimas yra neįvykdytas. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti numatytus veiksmus.

7.2. Ginčo, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo, nėra. Nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, ir nustatęs, kad sprendimas įvykdytas nebuvo, teismas turi tik diskrecijos teisę parinkti skirtinos baudos dydį, tačiau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, bauda turi būti skirtina už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną.

7.3.Teismas nepagrįstai neįvertino laikotarpio per kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, ir nevertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis taikoma į ateitį, t. y. priverstinio vykdymo veiksmai nevykdomi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. balandžio 7 d., o nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti laikotarpį iki Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, per kurį įsiteisėjęs sprendimas privalėjo būti vykdomas ir įvykdytas, ir nustatęs, kad sprendimas įvykdytas nebuvo skirti baudą.

7.4. Atsakovas daugiau nei keturis metus laiko nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliantas mano, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti antstolio pareiškimo. Teismas turėjo nustatyti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, o nustačius jo neįvykdymą skirti baudą. Akivaizdu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įpareigojęs skolininką šalinti savavališkos statybos padarinius yra nevykdomas nepagrįstai laiką laiko tarpą, o tai reiškia, kad nepateisinamai ilgą laikotarpį yra nešalinami ir teisės aktų pažeidimai, o skolininkas nesulaukia jokių neigiamų pasekmių; sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti ir toliau nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nešalinti savavališkos statybos padarinių.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. A. atsiliepime prašo atmesti VTPSI atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Nurodė, jog teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą, todėl atskirajame skunde nurodyti teiginiai nėra pagrįsti.

6. Antstolis I. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą (delsimą vykdyti teismo sprendimą).

12. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino nustatęs, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pratęsė A. A. terminą iki 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimui įvykdyti, t. y. kad šiuo metu sprendimo vykdymo terminas nėra pasibaigęs. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti laikotarpį iki Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, per kurį įsiteisėjęs sprendimas privalėjo būti vykdomas ir įvykdytas, o nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas – skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

13. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį - jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

14. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). <...> bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali taikyti teismas jam skirdamas <...> baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

15. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2418-912/2018 pratęsė atsakovui A. A. terminą iki 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimui įvykdyti. Taigi skundžiamos nutarties išvada, kad teismo sprendimo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, yra pagrįsta; šiuo metu teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai. Antstolis 2018 m. birželio 20 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą surašė teisme dar nesibaigus ginčui pagal skolininko prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

17. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje teismas sutiko su argumentu, kad teismo sprendimo vykdymas iki nurodytos datos užtruko dėl užsitęsusios žemės sklypo išpirkimo procedūros; vertino, kad kol nesuformuotas žemės sklypas ir nebaigta jo išpirkimo procedūra, savavališkos statybos negalėjo būti įteisintos; nenustatęs, kad atsakovas sąmoningai vengia vykdyti sprendimą, įvertinęs apelianto atliktus veiksmus, padarė išvadą, jog yra pagrindas pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą. Taigi, nutarties motyvai, susiję teismo sprendimo nevykdymo priežastimis paneigia apelianto argumentus dėl skolininko piktnaudžiavimo nevykdant teismo sprendimo bei leidžia spręsti, kad egzistavo objektyvios teismo sprendimo neįvykdymo priežastys. Įsiteisėjusioje nutartyje teismui konstatavus, kad teismo sprendimo vykdymas priklausė ne tik nuo skolininko, bet ir nuo valstybės institucijų veiksmų, baudos skyrimas apelianto nurodomu laikotarpiu (iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties) neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat baudos skyrimo tikslo - skatinti skolininką įvykdyti prievolę.

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič