Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-06 · Civilinė byla Nr. 2S-801-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-06
Bylos Nr.
2S-801-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03627-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Suinteresuotas asmuo
A. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Ž. P. S., I. B. B., J. A. A., P. A., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-801-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03627-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10.; 3.5.24. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio I. G. pareiškimas dėl įpareigojimo nevykdymo ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2012 pakeitimo, suinteresuoti asmenys: A. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Ž. P. S., I. B. B., J. A. A., P. A., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, pateikdamas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4827-155/2012 dėl skolininko A. A. įpareigojimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. per 9 mėnesius negavus statybą leidžiančio dokumento nugriauti prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytus du priestatus (apie 15,21 kv. m. ir 7,58 kv. m.) ir pastatytą tvorą (apie 1,8-2 m aukščio, 10 m ilgio), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; neįvykdžius šio reikalavimo, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įgyja teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2016 m. rugsėjo 7 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Antstolis pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3268-809/2015 pasisakė, kad šiuo atveju teismo sprendimą gali įvykdyti tik pats skolininkas, todėl antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, prašo teismo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino – skyrė atsakovui A. A. 500 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2012 nevykdymą dėl dviejų priestatų (apie 15,21 kv. m. ir 7,58 kv. m. ploto), esančių prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nugriovimo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai; patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies dėl pastatytos tvoros vykdymo tvarką – leido ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytos tvoros (apie 1,8-2 m aukščio, 10 m ilgio), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nugriovimo ir išieškoti iš atsakovo A. A. reikiamas išlaidas.Teismas nurodė, kad teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. A. atstovo advokato M. P. prašymas dėl posėdžio atidėjimo, kadangi yra užimtas kitoje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje. LR CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Todėl, anot teismo, esant pareiškimui LR CPK 771 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad nevykdomas 2012 metais priimtas teismo sprendimas, į tai, kad suinteresuoti asmenys: Inspekcija ir I. B. B. nesutinka atidėti šį teismo posėdį, atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus ir principus, nebuvo pagrindo teismo posėdį atidėti dėl suinteresuoto asmens atstovo neatvykimo.Teismas nustatė, kad dar 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas ginčo savavališkos statybos aktas, teismų šios statybos buvo pripažintos savavališkomis, nustatyti konkretūs įpareigojimai su terminais atsakovui savavališkos statybos padarinius pašalinti arba įteisinti šias statybas, tačiau iki šiol savavališkos statybos padariniai nepašalinti, visi įvykdymo terminai ženkliai praleisti. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog teismo sprendimas iki šiol nevykdomas dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, iki šiol jis negavo statybos leidžiančio dokumento, atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų ar nenurodė jokių kitų papildomų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs teismui civilinėje byloje Nr. 2-3268-809/2015, neįrodė, jog dėjo maksimalias pastangas gauti statybos leidimą. Tokios susidariusios aplinkybės, jog taip ilgai atsakovas negali įteisinti šių savavališkų statybų, anot teismo, rodo, kad statybos arba negali būti įteisintos, arba yra paties atsakovo neveikimo įteisinti statybas pagal įstatymo reikalavimus pasekmė. Teismas negali toliau pateisinti ilgai nevykdomo teismo sprendimo ir suteikti skolininkui (nesant objektyvių įrodymų, kad tikrai statybos leidimas bus gautas) dar papildomą terminą statyboms įteisinti, teismo vertinimu, tai iš esmės prieštarautų civilinio proceso tikslams ir principams. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo I. B. B. yra išreiškusi teismui poziciją, kad yra nusivylusi taip ilgai nevykdomu teismo sprendimu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nekeičiant sprendimo vykdymo tvarkos, atidėjus neapibrėžtam laikotarpiui teismo sprendimo vykdymą, bus sumenkinamas teismo sprendimas, pažeistas teisėtų lūkesčių principas, pažeisti trečiųjų asmenų ir iš dalies viešasis interesai. Teismas pažymėjo, kad vienas pagrindinių teisės principų nustato, kad iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus). Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, jog atsakovo interesas negali būti įgyvendinamas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios prieštarauja įgyvendinamos teisės paskirčiai.Teismas nurodė, kad pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, savavališkos statybos (priestatų) padarinių šalinimas reikštų ne tik tvoros griovimą, bet ir dviejų priestatų nugriovimą (rekonstrukcijos darbų atlikimą), todėl šiuo atveju konstatuotina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali pašalinti visų savavališkos statybos padarinių, nes priestatų nugriovimas (tokie statinio darbai) laikytini statinio rekonstrukcija, ir inspekcija neturi teisės tokius savavališkos statybos padarinius pašalinti, tai yra asmeninė skolininko prievolė, todėl Inspekcija už atsakovą gali organizuoti tik savavališkos tvoros griovimą, kuri nėra laikytina statinio rekonstrukcija.Atsižvelgdamas į tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas dar 2014 m. rugsėjo 4 d., apylinkės teismo sprendimas priimtas 2012 m. gruodžio 21 d., Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta 2013 m. lapkričio 4 d., savavališka statyba konstatuota aktu 2011 metais, bet atsakovas, žinodamas visą šį laiką, kad yra atlikęs savavališkas statybas, savo asmeninių prievolių pagal teismo sprendimą nevykdo ilgą laiką, statybos leidimo taip pat negauna, teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, skyrė atsakovui fiksuotą 500 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-4827-155/2012 nevykdymą (dėl priestatų nugriovimo) ieškovės/suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.Teismas pažymėjo, kad priimtu sprendimu, 2015 m. sausio 26 d. nutartimi sudarė skolininkui galimybę įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas-skolininkas būtų įvykdęs teismo sprendimą ar įteisinęs tvoros statybas, taip pat skolininkas, pasibaigus visiems teismų suteiktiems terminams įvykdyti teismo sprendimą, neprašė teismo šio sprendimo vykdymo termino dar atidėti, nurodydamas objektyvias ir pagrįstas priežastis, o iš esmės laukė kitų vykdymo proceso šalių veiksmų. Taigi visų nustatytų aplinkybių, susijusių su skolininko elgesiu, pagrindu teismas sprendė, kad skolininkas piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir geranoriškai, nebendradarbiaudamas su Inspekcija, nesiekia spręsti klausimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.Todėl, anot teismo, nagrinėjamoje byloje susidarius netoleruotinai situacijai, kuomet teismo nustatytą įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (dėl priestatų nugriovimo) gali atlikti tik atsakovas, tačiau tai padaryti jis vengia, kartu vengia ir atlikti tvoros griovimo darbus, kuriuos atlikti gali ir ieškovė, o ieškovė (išieškotoja) dėl objektyvių priežasčių sprendimu suteiktos teisės įgyvendinti ir pašalinti savavališkos statybos padarinių negalėjo, nes tiek sprendimo rezoliucinė dalis, tiek vykdomasis raštas išduotas dėl visų šių statinių griovimų, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir pakeistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 2-4827-155/2012 vykdymo tvarka, leidžiant ieškovei pašalinant savavališkos statybos padarinius dėl prie gyvenamojo namo pastatytos tvoros nugriovimo ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo A. A. atskiruoju skundu prašo priimti su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus; pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o jei teismas nenustatytų bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui pagrindų, išspręsti bylą iš esmės ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

2012 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo pirmas punktas skelbė „Nustatyti atsakovui A. A. 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo SĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, o visi kiti sprendimo punktai įsigalioja tik neįvykdžius šios sprendimo dalies. Atsakovas tai padarė, tačiau jokios procedūros nebuvo galimos, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra nelegalūs statiniai, nebuvo suformuotas, todėl jokie veiksmai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo buvo negalimi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo priimtas tik 2015 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl šio sklypo pardavimo A. A., J. A. A. ir P. A. buvo sudarytos tik 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Taigi tik nuo šio momento A. A. gali kreiptis į Statybos inspekciją ir bandyti įvykdyti 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą.Apelianto nuomone, teisinėje valstybėje yra negalima tokia situacija, kai asmuo baudžiamas dėl valstybinių institucijų neveikimo, t. y. Statybos inspekcija neišduoda leidimo įteisinti nelegalias statybas, kol nesuformuotas žemės sklypas, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija formuoja nuo praeito tūkstantmečio, nes prašymas dėl leidimo išsipirkti žemės sklypą buvo pateiktas dar 1996 m. spalio 29 d., 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo plano rengimo. Ši situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuriais yra grindžiama Lietuvos teisinė sistema, nes iš neteisės negali atsirasti teisė, t. y. asmuo valstybės institucijos negali būti baudžiamas už tai, kad kita valstybės institucija neatliko savo kompetencijai priklausančių veiksmų. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai pakartotinai „kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo SĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, t. y. vykdyti 2012 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimą, taip pat bus kreiptasi į teismą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo ir/ arba pradedamas naujas procesas dėl termino įteisinti nelegalias statybas atnaujinimo.Susiklosčiusi situacija, kai apelianto advokatas tuo pačiu metu, kai buvo nagrinėjama ši byla, turėjo dalyvauti žodiniame baudžiamosios bylos nagrinėjime Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, negali būti laikoma kaip apelianto siekis užvilkinti bylos nagrinėjimą, o tik kaip aplinkybių sutapimas, kurios turi būti vertinamos ne formaliai. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui, nes iš esmės apeliantas praranda apeliacijos galimybę, kadangi naujai gautus dokumentus gali pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, kuris juos vertins pirmą kartą, t. y. atliks pirmosios instancijos teismo vaidmenį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Cituodamas įsiteisėjusios teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą, apeliantas visiškai ignoruoja 3-iąją pastraipą, kurioje numatyta, kad atsakovui per 9 mėnesių laikotarpį negavus statybą leidžiančio dokumento, jis įpareigotas nugriauti prie gyvenamojo namo pastatytus du priestatus bei tvorą. Apeliantas jau daugiau kaip 3 metus nevykdo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o tokį savo elgesį nepagrįstai bando pateisinti valstybės institucijų veiksmais.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija, todėl nepagrįstas yra atskirojo skundo argumentas, kad Inspekcija neišduoda skolininkui statybą leidžiančio dokumento, įteisinančio savavališkas statybas.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo atstovas informavo teismą apie dalyvavimą žodiniame baudžiamosios bylos nagrinėjime Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Atskirajame skunde nurodyta, kad šis posėdis buvo paskirtas prieš savaitę, tačiau prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl skolininko atstovo užimtumo buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo išvakarėse, t. y. dieną prieš posėdį.Pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo atidėti paskirtą posėdį, kadangi apelianto atstovo prašyme nebuvo nurodyta svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, tą savo atskirajame skunde pripažįsta ir pats apeliantas. Be to, nedalyvavimas teismo posėdyje netrukdo nagrinėti bylos iš esmės.2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas informavo suinteresuotus asmenis apie galimybę pateikti atsiliepimus į antstolio pareiškimą, taip pat visus norimus pateikti įrodymus. Apeliantas šia teise nepasinaudojo, o įvertinus tai, kad su atskiruoju skundu teikiami įrodymai nėra nauji (2011 m.), manytina, kad jie galėjo būti pateikti dar iki bylos nagrinėjimo teisme. Teikiama 2016 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis taip pat neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes statybą leidžiantis dokumentas, šalinantis savavališkos statybos padarinius, nėra gautas, valstybinės žemės patikėtinio ir kitų suinteresuotų asmenų sutikimų/ neprieštaravimo dėl statinių įteisinimo taip pat nepateikta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Nors atskirajame skunde akcentuojama, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. gruodžio 22 d., iš kitų pridedamų dokumentų datų ir turinio akivaizdu, kad apeliantas jau pirmosios instancijos teismui galėjo pateikti turimus įrodymus bei paaiškinimus dėl vykstančio valstybinės žemės pirkimo proceso ar jo įtakos statybą leidžiančio dokumento išdavimui.Akcentuodamas valstybinių institucijų neveikimą, apeliantas nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių savo paties neveikimą ar patvirtinančių, kad apeliantas iš tikrųjų dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti statybos leidimą.2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme įtvirtinta sklypo naudotojų prievolė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio mėnesio įsakyme dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo dalies pardavimo minimas tik 2016 m. spalio 18 d. apelianto prašymas. Jokie įrodymai dėl aktyvių apelianto veiksmų, kurių jis ėmėsi laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 18 d., nepateikti.Dalyvauti posėdyje, pateikti bylai svarbius paaiškinimus, posėdyje negalinti dalyvauti atstovui, turėjo teisę ir apeliantas, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl atskirojo skundo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus. Atsiliepime dėsto faktus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje gautais apelianto prašymais ir priimtais sprendimais/ įsakymais, bei pažymi, kad dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo asmenys turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymą skolininkui (atsakovui) paskirta bauda (už vienos teismo sprendimo dalies nevykdymą) ir pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka, leidžiant dalį teismo sprendimo įvykdyti išieškotojai (ieškovei) skolininko lėšomis.Byloje nustatyta, kad skolininkas teismo nustatytais terminais neįvykdė 2012 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo, įpareigojančio jį pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du gyvenamojo namo priestatus ir tvorą.Nors atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad minėto teismo sprendimo pirmuoju punktu jam buvo nustatytas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ką apeliantas ir padarė), o kiti sprendimo punktai įsigaliojo tik neįvykdžius nurodytos sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimu nesutinka, nes pačiame teismo sprendime (jo rezoliucinėje dalyje) nurodyta, kad 9 mėnesių terminas, per kurį apeliantui negavus statybą leidžiančio dokumento, jis įpareigojamas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. y. nugriauti prie gyvenamojo namo pastatytus priestatus bei pastatytą tvorą), taip pat yra skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo (o ne nuo kitų aplinkybių atsiradimo) dienos.Apelianto argumentai, kad jis per teismo nustatytus terminus negalėjo įteisinti savavališkos statybos dėl valstybės institucijų neveikimo, nepaneigia byloje nustatyto teismo sprendimo neįvykdymo fakto kaip pagrindo taikyti įstatyme numatytas procesines pasekmes. Minėta, kad teismo sprendimu (o vėliau ir teismo nutartimi) apeliantui buvo nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos negavus statybą leidžiančių dokumentų, apeliantas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti ginčo statinius), o jam to nepadarius, tokia teisė buvo suteikta ieškovei. Nors apeliantas tvirtina, kad negalėjo laiku gauti statybą leidžiančių dokumentų dėl valstybės institucijų neatliktų privalomų procedūrų ir pastarųjų neveikimo, apeliantas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, neįrodinėjo objektyvaus pagrindo suteikti apeliantui papildomą terminą gauti statybą leidžiančius dokumentus, todėl, nesant priimto teismo procesinio sprendimo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tolesnis teismo sprendimo nevykdymas (be kita ko, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kad teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiką, kad dėl tų pačių, apelianto nurodytų priežasčių apeliantui jau buvo suteiktas papildomas terminas įvykdyti teismo sprendimą) tampa objektyviai nepateisinamas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir dėl atsisakymo tenkinti apelianto atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitoje byloje.Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu apelianto išdėstyti argumentai nepagrindžia to, kad teismui netenkinus apelianto atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla buvo (galėjo būti) išspręsta neteisingai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į antstolio pareiškimą ir visus turimus, jo nuomone, teisiškai reikšmingus bylai išspręsti dokumentus, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo. Kadangi dauguma apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiamų dokumentų, išskyrus 2016 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (-is), buvo parengti dar iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo pagrindu atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiama 2016 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (-ys) (su priedais) nėra statybą leidžiantis dokumentas, taip pat savaime neįrodo, kad toks dokumentas apeliantui bus išduotas, todėl ją (-as) atsisakoma priimti kaip neturinčią (-ias) esminės teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kad teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė