- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-672-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47457-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- G. K., K. S.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Algis Girdutis Šalavka
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. K. ir K. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (I), BK 178 straipsnio 2 dalį (II), BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį (III) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (IV) ir nuteistas:
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (II) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (III) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (III) – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (IV) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtos bausmės už III nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos taikant bausmių apėmimą - griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė, paskirta už III nusikalstamą veiką, ir bausmė, paskirta už I, II ir IV nusikalstamas veikas, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas G. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime (20 dienų) išbūtas laikotarpis.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
K. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I), BK 178 straipsnio 2 dalį (II), BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį (III) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (IV) ir nuteistas:
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (II) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (III) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (III) – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (IV) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtos bausmės už III nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos taikant bausmių apėmimą - griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė, paskirta už III nusikalstamą veiką, ir bausmės, paskirtos už I, II ir IV nusikalstamas veikas, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. M., S. U., S. A. ir N. R. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.
Priteista solidariai iš kaltinamųjų G. K. ir K. S.: nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M. naudai - 194,60 Eur turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. U. naudai - 228 Eur turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. A. naudai - 21 Eur turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. R. naudai - 96,50 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Konfiskuotas R. K. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. K. ir K. S. nuteisti už tai, kad įvykdė vagystę įsibraudami į patalpą, tai yra, 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, sulaužę E. M. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į šį sodo namelį, iš kur pagrobė kastuvą „Fiskars“, kurio vertė 35 Eur, du kirvius „Vagner“, kurių bendra vertė 20 Eur, rankinį pjūklą medžiui pjauti, kurio vertė 10 Eur, 5 litrų talpos plastikinį kanistrą, kurio vertė 10 Eur su jame buvusiais 2 litrais benzino, kurio vertė 2,60 Eur, pintinę, kurios vertė 15 Eur su joje buvusiu automobiliniu telefono krovikliu, kurio vertė 5 Eur, žibintuvėliu, kurio vertė 7 Eur, automagnetolą, kurios vertė 15 Eur ir įrankius - tris atsuktuvus, plaktuką, rankinių pjūklų keičiamus pjūklelius ir keletą veržliarakčių, kurių bendra vertė 40 Eur, taip pagrobė E. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 159,60 Eur, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, sulaužę S. U. priklausančio gretimo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, įsibrovė į sodo namelį, iš kur pagrobė nedidelę dujinę viryklę, kurios vertė 20 Eur, 3 litrų talpos dujų balioną su jungimo žarna, kurių bendra vertė 30 Eur, metalinį viryklės padą su 5 rinkių komplektu, kurių bendra vertė 40 Eur, radijo imtuvą, kurio vertė 20 Eur, kirvį, kurio vertė 15 Eur, puodą (katiliuką), kurio vertė 40 Eur, 100 metrų elektros kabelio, kurio vertė 140 Eur, 30 vienetų metalinių stalo įrankių (peilių, šakučių, šaukštų), kurių bendra vertė 10 Eur ir 0,5 l talpos butelį brendžio „Alita“, kurio vertė 8 Eur, taip pagrobė S. U. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 323 Eur, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, išplėšę A. M. priklausančio gretimo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į šį sodo namelį, iš kurio nieko nepagrobė, nes nerado norimų pagrobti daiktų (I).
2. Be to, jie nuteisti ir už tai, kad įvykdė vagystę įsibraudami į patalpą, tai yra 2018 m. spalio mėnesio pradžioje, laikotarpyje nuo spalio 1 d. iki 5 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 18 val., tiksliai nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, ištraukę S. A. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), durų pakabinamos spynos tvirtinimą, įsibrovė į šį sodo namelį iš kur pagrobė pilną dujų balioną, kurio vertė 50 Eur, rankšluostį, kurio vertė 3 Eur, antklodės užvalkalą, kurio vertė 3 Eur, paklodę, kurios vertė 5 Eur, medžiaginį krepšį, kurio vertė 5 Eur, kirvį, kurio vertė 5 Eur, taip pagrobė S. A. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 71 Eur, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, sulaužę N. R. priklausančio gretimo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), durų pakabinamos spynos tvirtinimą, įsibrovė į sodo namelį, iš kur pagrobė dvejas reples, kurių bendra vertė 10 Eur, du plaktukus, kurių bendra vertė 10 Eur, kirvį, kurio vertė 10 Eur, du metalinius kibirus, kurių bendra vertė 5 Eur, 1 kilogramą vinių, kurių vertė 1,50 Eur, iškasė ir pagrobė lauke, prie sodo namelio buvusią ketaus vonią, kurios vertė 50 Eur, taip pagrobė N. R. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 86,50 Eur (II).
3. Be to, jie nuteisti ir už tai, kad įvykdė vagystę įsibraudami į patalpą ir sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2018 m. spalio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, išlaužę I. P. priklausančios negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo durų spyną, kurios vertė 10 Eur, įsibrovė į gyvenamąjį namą, kur iš virtuvės pagrobė dvi virtuvines spinteles, kurių bendra vertė 50 Eur, ketaus vonią, kurios vertė 100 Eur, iš virtuvėje esančio pečiaus išlupo ir pagrobė tris dureles ir metalinį padą su žiedais, kurių bendra vertė 150 Eur, išlupdami metalines šio pečiaus dalis sugriovė pečių suskaldydami jo plytas, taip sunaikino pečių, kurio vertė 100 Eur, iš name esančio kambario pavogė 3 durų spintą, kurios vertė 50 Eur, iš kambaryje esančio pečiaus išlupo ir pagrobė vienas dureles, kurių vertė 30 Eur, išlupdami dureles apgadino šį pečių padarydami 20 Eur turtinę žalą, nuplėšė ir pagrobė name buvusius elektros laidus, 4 jungiklius, 5 rozetes ir 3 paskirstymo dėžutes, kurių bendra vertė 40 Eur, taip sugadino elektros instaliaciją, kurios vertė 100 Eur, pro nerakintas duris įsibrovė į sodyboje esančią lauko virtuvę, iš kur pagrobė keturis maišus su tinko mišiniu, kurių bendra vertė 40 Eur, iš lauko virtuvėje esančio pečiaus išlupo ir pagrobė vienas dureles, kurių vertė 30 Eur, išlupdami dureles apgadino šį pečių padarydami 20 Eur turtinę žalą, taip pagrobė I. P. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 490 Eur ir sunaikino jai priklausantį turtą, kurio vertė 250 Eur (III).
4. Be to, jie nuteisti ir už tai, kad įvykdė vagystę įsibraudami į patalpą, tai yra 2018 m. spalio 20 d., apie 15 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, išėmę A. K. priklausančios negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo langą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė senovinę siuvimo mašiną, kurios vertė 200 Eur, iš krosnies išėmė ir pagrobė metalines dureles, kurių vertė 60 Eur, pro nerakintas duris įsibrovė į sodyboje esantį ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė įvairaus juodojo metalo laužo, kurio vertė 35 Eur, taip pagrobė A. K. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 295 Eur (IV).
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde G. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skunde nurodo, kad paskirta bausmė yra nereali ir per griežta, viršijanti visas įstatymo normas. Teismas neatsižvelgė ir neišklausė visų lengvinančių aplinkybių, kurias norėjo teisme pareikšti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepaskyrė jam teismo psichiatrinės išvados ekspertizės, kurios pareigūnų prašė.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. S. prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją švelninti.
6.1. Skunde teigiama, kad į apklausą teismo proceso metu buvo pakviestas ne tas ikiteisminio tyrimo kriminalinės policijos padalinio pareigūnas, kuris dėl šios nusikalstamos veikos neatliko jokios tyrimui svarbios apklausos. Liudytojas policijos pareigūnas Č. B. teismo proceso metu parodė, kad neatsimena, kurį kaltinamąjį apklausinėjo pirmą. Ikiteisminio tyrimo metu Kriminalinės policijos padalinyje spaudimas yra daromas ir atliekamų apklausų kambaryje, joks įrašinėjimas nėra atliekamas. Apklausą policijos pareigūnai atliko jam esant neblaiviam, o tai galėjo sudaryti įtakos tyrimui.
6.2. Skunde nurodoma, kad nuoširdžiai bendravo su tyrimą vedusiais tyrėjais, padėjo išaiškinti šių nusikalstamų veikų tyrimą. Nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas. Kalėjimuose jam yra labai sunku, nes yra paskutinėje nuteistųjų kastoje, kurioje yra atliekamos žmogaus interesus pažeidžiančios aplinkybės. Šiuo metu jau yra įsidarbinęs ir žada nuoširdžiai mokėti nukentėjusiesiems ieškinius, kurie yra priteisti.
6.3. Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko Teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, kuri pagal įstatymus yra būtina ir priklausanti. Juo labiau, netaikė 64¹ straipsnio 1 dalies, kuri pagal įstatymus yra priklausoma.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų G. K. ir K. S. gynėjai palaikė nuteistųjų apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistųjų G. K. ir K. S. apeliaciniai skundai atmetami.
9. Nuteistieji dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo taikyti jiems BK 64¹ straipsnį ir sutrumpinti jiems paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
10. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistųjų G. K. ir K. S. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
11. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistiesiems bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę – padarė ne vieną nusikalstamą veiką, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms, į tai, kad nusikalstamas veikas jie daro sistemingai, siekdami neteisėtai materialiai pasipelnyti, iki šių nusikalstamų veikų padarymo G. K. buvo teistas 9 kartus, bei administracine tvarka nubaustas ne vieną kartą, o K. S. buvo teistas 13 kartų bei baustas daugelį kartų administracine tvarka. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad G. K. ir K. S. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė jiems realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą sankcijoje, o ne kitas numatytas alternatyvias bausmes.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems G. K. ir K. S. bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad anksčiau teisti daugybę kartų. Tai rodo nuteistųjų nenorą taisytis, jų asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
14. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino ir gailėjosi padarę nusikalstamas veikas, todėl jiems skyrė sankcijoje bausmes, artimas minimalioms. Daroma išvada, kad G. K. ir K. S. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Todėl nėra pagrindo dar labiau paskirtų bausmių švelninti.
15. Nuteistųjų G. K. ir K. S. atmetamas prašymas jiems taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas kaip nepagrįstas. Nurodyto Įstatymo nuostatos taikomos, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Šioje byloje, nors nuteistieji prisipažino ir gailėjosi, tačiau nėra nei vienos šio Įstatymo nurodytos sąlygos. Šioje byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas.
16. Taip pat nuteistieji G. K. ir K. S. nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jų prašymą atlikti jiems psichiatrinės ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistųjų šį argumentą kaip nepagrįstą. Teismo psichiatrinė ekspertizė kaltinamajam skiriama, kai byloje yra medicininių duomenų, kad kaltinamasis sirgo ar serga psichine liga ir dėl to kyla abejonių dėl tokio asmens pakaltinamumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra tokių duomenų, kad nuteistieji sirgo ar serga psichine liga.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistųjų G. K. ir K. S. apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų G. K. ir K. S. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.