- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- A2.11.-62-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00035-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pažeidėjas
- G. D.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, dirbančio pagal patentą, administracinio teisės pažeidimo bylą ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. 2016 m. sausio 17 d., apie 02 val. 40 min., Širvintų raj., kelyje Vilnius-Panevėžys (dešinėje pusėje), 52 kilometre, vairavo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,3 ± 0,02 promilių girtumas).
Šiais veiksmais G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. D. 2016 m. sausio 17 d., apie 02 val. 50 min., Širvintų raj., kelyje Vilnius-Panevėžys (dešinėje pusėje), 52 kilometre, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,30 prom. girtumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų A. Adomavičiaus ir A. Aleksandravičiaus reikalavimų sėdėti ramiai tarnybiniame automobilyje, be policijos pareigūnų leidimo bandė iš jo išlipti, nereagavo į pastabas ir reikalavimus jame sėdėti bei laikyti rankas prie savęs. Nevykdė minėtų pareigūnų reikalavimų laikyti rankas už nugaros, kad jo ir pareigūnų saugumui būtų panaudota spec. Priemonė, uždėti antrankiai. Dedant antrankius G. D. rankas standino, neleisdamas uždėti antrankių, taip trukdydamas minėtiems policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas viešosios tvarkos pareigas. Šiais veiksmais G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.
G. D. teismo posėdžio metu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. Be jo prisipažinimo jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno A. Aleksandravičiaus tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., G. D. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis vartojo širdies lašus, vairavo, o sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo girtumą pripūtė 1,3 promiles. Rašytiniame pasiaiškinime policijos pareigūnams jis nurodė, kad Vilniuje prieš tris valandas išgėrė bokalą alaus, gėrė daug širdies lašų, su pažeidimu nesutinka.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Arminas Adomavičius parodė, kad su kolega A. Aleksandravičiumi patruliavo kelyje Vilnius-Panevėžys (dešinėje pusėje), kur pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį. Priėjęs ir paklausęs vairuotojo, kas atsitiko ir ar nereikia pagalbos, šis atsakė, kad ieško žiebtuvėlio. Pareigūnui paskolinus savo žiebtuvėlį ir G. D. prisidegus cigaretę, pareigūnai išvažiavo. Važiuojant jie kalbėjosi, kad minėtas asmuo gali būti vartojęs alkoholinių gėrimų ar apsvaigęs, tačiau jis nevažiavo, todėl nebuvo pagrindo tikrinti jo girtumą. Praėjus šiek tiek laiko, jiems patruliuojant tame pačiame kelyje, minėtas automobilis, kuris prieš tai stovėjo kelkraštyje, juos pralenkė. Kadangi policijos pareigūnams kilo įtarimų dėl G. D. blaivumo, nes prieš tai bendraujant G. D. jiems pasirodė keistas, jie minėtą automobilį sustabdė ir patikrino G. D. blaivumą. Patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 1,3 ± 0,02 promilių girtumas. Vairuotojas policijos pareigūnams nesakė, kad buvo neseniai vartojęs alkoholį ar širdies lašų, neprašė palaukti prieš patikrinant jo girtumą. Vėliau policijos pareigūnų automobilyje pasakojo, kad vakarienės metu išgėrė bokalą alaus. Vairuotoją nusivedus į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, po blaivumo patikrinimo, ir jam pradėjus skųstis širdies skausmais, pareigūnai iš G. D. automobilio atnešė širdies lašus, įpylė į kamštelį ir jis juos išgėrė. Daugiau širdies skausmais nesiskundė. A. Adomavičius įsitikinęs, kad G. D. buvo vartojęs alkoholį, o ne širdies lašus, nes nuo jo sklido ne vaistų, o alkoholio kvapas.
Motyvuojamoji dalis
Nors G. D. teisme neprisipažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., tačiau jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio parodymai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno A. Aleksandravičiaus tarnybinis pranešimas, liudytojo policijos pareigūno A. Adomavičiaus teisme duoti parodymai.
Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad pasitikrinti blaivumą policijos pareigūnai pasiūlė G. D. dėl to, kad pažeidėjas savo elgesiu sukėlė įtarimų dėl jo galimo girtumo ar apsvaigimo nuo kitokių medžiagų, pareigūno žodžiais tariant pažeidėjas pasirodė keistas. G. D. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nurodė, kad nieko nėra gėręs, nieko neminėjo apie neseniai išgertus širdies darbą gerinančius lašus, neprašė leisti išsiskalauti burną ar palaukti iki patikrinimo alkotesterio matuokliu. Todėl pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 min., kaip tai numato alkotesterio instrukcija, ir tik tuomet duoti pažeidėjui pūsti. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas A. Adomavičius, tikrinęs G. D., nenurodė, kad būtų užuodęs nuo jo sklindantį vaistų kvapą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė policijos pareigūnas, alkoholio ir širdies darbą gerinančių lašų kvapas yra visai kitoks, todėl jam nekilo įtarimo, kad pažeidėjas gali būti vartojęs širdies lašų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. D. girtumas 2016 m. sausio 17 d., 02:44 val., buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ ir buvo nustatytas 1,30 promilių ± 0,02 girtumo laipsnis (b. l. 6). Pažymėtina, kad patikros sertifikatas Nr. 0177366 liudija, kad alkotesteris tinkamas naudoti ir jo patikra galioja.
Pažeidėjo G. D. keliamą versiją, kad alkoholio matuoklio parodymus galėjo nulemti pavartoti prieš patikrinimą širdies darbą gerinantys lašai „LEV“, teismas vertina kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės, suklaidinti teismą. Atpasakodamas įvykio aplinkybes, duodamas parodymus teismo posėdyje, G. D. deklaravo nevienareikšmiškas pozicijas. Viena vertus rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo prieš tris valandas išgėręs bokalą alaus. Antra vertus, nurodė, kad prieš girtumo patikrinimą gėrė širdies darbą gerinančių lašų ,,LEV“ (geriamųjų širdies lašų), apie kurių vartojimą policijos pareigūnams nieko nesakė. Be to, G. D. pats teismo posėdžio metu nurodė, kad išgėrus širdies lašų šiek tiek apsvaigsta, todėl jis turėjo suprasti, kad net ir pavartojus didelį kiekį, kuris nenumatytas vaistų instrukcijoje, vaistų, vairuoti negalima.
Pažymėtina, kad nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesterio matuokliu nustatytu girtumo laipsniu pažeidėjas G. D. turėjo teisę nuvykti į medicinos įstaigą tam, kad iš jo būtų paimtas kraujo mėginys ir nustatytas alkoholio kiekis kraujyje, tačiau jis to nepadarė ir neprašė jo pristatyti į ligoninę. Teismo vertinimu, tokiu būdu jis galėjo patvirtinti savo teiginį, kad alkotesterio parodymus įtakojo širdies lašai, tačiau to nepadarė. O vien faktas, kad G. D. turi problemų su širdimi ir turėjo automobilyje širdies lašų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis patikrinimo metu buvo blaivus. Nusprendus priešingai, tokiu būdu galėtų piktnaudžiauti bei atsakomybės išvengti ir kiti pažeidėjai.
Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jų nurodytos aplinkybės sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, be to, policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir alkotesterio parodymai.
Pažymėtina, kad analogišką praktiką dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų iškeltų versijų dėl širdies lašų ir kitų priemonių vartojimo formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis Nr. ATP-71-309/2016, Kauno apygardos teismo 2012-08-14 nutartis byloje Nr. ATP-651-290/2012, 2014-01-27 nutartis byloje Nr. ATP-67-478/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N444-3507/2009, 2009 m. liepos 24 d. nutartis N662–1778/2009).
Pažeidėjo atsakomybę dėl pažeidimo, numatyto 187 straipsnio 2 dalyje, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl padaryto gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), dėl kito pažeidimo jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant administracinę nuobaudą G. D., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas turi galiojančią administracinę nuobaudą, yra ne kartą baustas administracine tvarka, yra teistas, dirba, turi besilaukiančią draugę, todėl už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam skirtina 86 Eur bauda, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d. – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinė nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, todėl G. D. skiriama 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
G. D. teismo prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti arba skirti trumpesnį, nei numato įstatymas specialiosios teisės atėmimo terminą. Prašymą jis motyvavo tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tam, kad galėtų vykdyti savo darbinę veiklą. Be to, jis nurodė, kad turi senyvo amžiaus tėvą ir nėščią draugę, kuriais reikia rūpintis.
ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., neskirti ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos, byloje nėra. Pažymėtina, kad G. D. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo. Aplinkybės, kad jis netekęs vairuotojo pažymėjimo sunkiai galės vykdyti darbinę veiklą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo, taikant ATPK 30¹ str., neskirti ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jį trumpesnį negu numato įstatymas. Minėtos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Analogišką teismų praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-653-648/2011, nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1247-562/2013, nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-437-200/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011 ir kt.)
Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
G. D. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,3 promilių) tris kartus viršijo leistiną normą, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad G. D. yra ne kartą teistas bei ne kartą baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, kas rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, o G. D. ir toliau ignoruoja bendras visuomeninio gyvenimo taisykles.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 33 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., paskirti 86 eurų baudą.
G. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., paskirti 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą G. D. skirti 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, teismo baudos įmokos kodas – 1001, įmokos paskirtis – ROIK: 16054605882).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.