- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-71-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03062-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo M. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nubausta už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 3.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,52 promilės (+/- 0,02 prom.), girtumas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą kaip neteisėtą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas visus byloje surinktus įrodymus įvertino tendencingai, vienpusiškai, teisingais, tiesą patvirtinančiais įrodymais laikė tik ją kaltinančius įrodymus, o ją teisinančius įrodymus atmetė.
M. M. teigimu, policijos pareigūno K. J. parodymai, kad nuo jos sustabdymo iki patikrinimo praėjo 10–15 minučių, kad jis (K. J.) jai siūlė atlikti vieną iš testų blaivumui nustatyti – paliesti pirštu nosį ar paeiti tiesia linija, kad ji nosies – piršto testą atliko sėdėdama automobilyje, yra melagingi. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje metodikoje nurodoma, kad asmens neblaivumas tikrinamas jam stovint bandant pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus), o toks testas su ja nebuvo atliekamas. Pasak apeliantės, tai, kad pareigūnas melavo dėl patikrinimo laiko, akivaizdu iš vaizdo registratoriaus padaryto įrašo, kuriame matyti, jog nuo to momento, kai ji buvo stabdoma, iki to, kai jau po atlikto patikrinimo K. J. nuėjo nuo jos vairuoto automobilio, praėjo tik dvi minutės trisdešimt sekundžių. Tačiau teismui toks neatitikimas nesukėlė jokių abejonių, teismas tikėjo tuo, ką pareigūnas teigė apie klausimus, užduotus jai bei siūlymus atlikti testus ir jos atsisakymą, jų pokalbius dėl alkoholio vartojimo, rūkymo bei panašių dalykų. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog jai nebuvo siūlyta atlikti testus, jos nebuvo klausta apie rūkymą ir kokių nors vaistų ar gaiviklių vartojimą, patvirtino kartu su ja važiavusios V. K. ir E. R., tačiau teismas jų parodymus, duotus pasirašius dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atmetė kaip duotus siekiant padėti draugei ar giminaitei. Be to, apeliantės teigimu, pats automobilio stabdymas buvo atliktas pažeidžiant saugaus stabdymo taisykles, pareigūnui vaikštant po važiuojamąją kelio dalį ir reikalaujant sustoti draudžiamoje vietoje, ir tai jai sukėlė papildomą stresą bei galėjo sąlygoti jos pamiršimą pasakyti apie vaistų bei burnos gaiviklio vartojimą prieš kelias akimirkas. Mano, kad teismo išvada, jog netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, patvirtina, kad policijos pareigūnų parodymai „iškeliami aukščiau“ už kitų asmenų parodymus, specialisto išvadą ir kitus objektyvius bylos duomenis. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į jos paaiškinimus, jog ji prieš daugiau nei penkias valandas per dvi valandas išgėrė taurę šampano, todėl negalėjo būti girta, o alkotesterio parodymai yra užfiksuoti nuo prieš pat patikrinimą vartotų vaistų bei burnos gaiviklio alkoholio pagrindu. Šią aplinkybę patvirtino liudytojos E. R. bei K. M., galimus alkoholio matuoklio rezultatus patvirtino ir teismo posėdžio metu atliktas eksperimentas.
Pasak apeliantės, teismas visiškai nesiaiškino ir aplinkybės, kokie iš tiesų vaistai buvo vartoti, ar jie nebuvo pagaminti alkoholio pagrindu ir kaip tai galėjo paveikti alkotesterio rodmenis. Atkreipia dėmesį, kad medicinos literatūroje nurodoma, jog per vieną valandą iš žmogaus organizmo natūraliai pasišalina vidutiniškai 25 g alkoholio, taigi, jeigu jos organizme nuo šampano, išgerto prieš penkias valandas, būtų buvę 0,52 promilės alkoholio, ji šampano turėjo išgerti tokį kiekį, kurio fiziškai negalėtų išgerti.
Be to, M. M. vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė specialisto S. R. paaiškinimus, remdamasis tik ta jų dalimi, kuri neprieštaravo policijos pareigūnų parodymams bei faktui dėl alkoholio matuoklio užfiksuoto alkoholio kiekio jos iškvėptame ore. Taip pat nurodo, kad ji neturėjo pagrindo nesutikti su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, tačiau tai nepatvirtina, jog ji sutiko su faktu, kad automobilį vairavo būdama neblaivi.
Skunde teigiama, kad teismas nekreipė dėmesio ir į tai, kad jai nebuvo išaiškinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigą dar kartą pasitikrinti blaivumą ne tik alkotesteriu, bet ir patikrinant alkoholio kiekį kraujyje, o tai būtų objektyviai patvirtinę, kad ji vairavo automobilį blaivi. Taip buvo pažeista jos teisė į tinkamą gynybą.
Be to, apeliantė pažymi, kad teismas savo nutarime neatsižvelgė į alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, teigdamas, kad jai yra nustatytas 0,52 promilių girtumas, kai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, turėjo būti nurodyta, kad buvo nustatytas 0,50 promilių alkoholio kiekis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.
M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl M. M. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos išreikalavo M. M. atstovo prašytus išreikalauti dokumentus ir informaciją, vaizdo medžiagą, atliko eksperimentą, apklausė specialistą, visus įrodymus, t. y. tiek M. M. kaltinančius, tiek teisinančius, įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantės netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas tendencingai, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, sprendė ją ne pagal įstatymus, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklausiamas policijos pareigūnas K. J. nurodė, jog jam sustabdžius M. M. vairuojamą automobilį „BMW“ ir priėjus prie automobilio, kalbėdamas su vairuotoja jis pajuto iš automobilio sklindantį alkoholio kvapą. Paklausus vairuotojos, ar ji vartojo alkoholio, ji pasakė, kad nevartojo, tačiau po patikrinimo alkotesteriu sakė, kad gėrė šampano. Vairuotojos paklausus, ar ji rūkė, vartojo alkoholį prieš 15–20 minučių, ji sakė, kad nevartojo, nerūkė. Vairuotojai pasiūlius atlikti testą – paliesti nosį, ji, nenurodydama priežasčių, tai daryti atsisakė. Vairuotoja atrodė apsvaigusi, jos akys buvo paraudusios, kalbant sklido alkoholio kvapas. Kalba buvo rišli, nes girtumo laipsnis nebuvo didelis. Kad būtų vartojusi vaistus, M. M. neminėjo, su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Iš automobilio salono sklido alkoholio, o ne mėtų kvapas (24–25 b. l.). Šiuos liudytojo K. J. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu ir sutikti su apeliantės teiginiu, kad liudytojo K. J. parodymai melagingi, nėra pagrindo. Tai, kad sustabdęs M. M. vairuojamą automobilį „BMW X6“ jis pajuto iš automobilio sklindantį alkoholio kvapą, todėl vairuotojai pasiūlė atlikti pratimą – pirštu pasiekti nosies galą, tačiau ji tai daryti atsisakė, o patikrinus alkoholio matuokliu, jai buvo nustatytas girtumas (0,52 promilės) nurodyta ir K. J. 2015 m. rugpjūčio 23 d. surašytame tarnybiniame pranešime (6 b. l.). Be to, liudytojo K. J. parodymus patvirtina liudytojo, policijos pareigūno A. N. apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai, kai jis nurodė, kad sustabdžius M. M. vairuojamą automobilį, nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas, jos akys buvo paraudusios, ji sakė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini), kur buvo renginyje ir vartojo alkoholį. Jo kolega (K. J.) pasiūlė M. M. atlikti standartinį testą – užsimerkus pataikyti į nosį, tačiau moteris tai daryti atsisakė. M. M. sutiko su pažeidimu, gailėjosi, prašė, maldavo nebausti, aiškino, kad tuomet ji turėtų problemų su verslu. Vairuotoja neminėjo, kad ji būtų vartojusi širdies lašus ar burnos gaiviklį (24 b. l.). Parodymus policijos pareigūnai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Taigi sutikti su pastarosios skundo argumentais, kad policijos pareigūnai jai nesiūlė atlikti testo, neklausė dėl rūkymo, nėra pagrindo. Be to, būtent liudytojų K. J. ir A. N. parodymus, o ne M. M. skunde minimų liudytojų (E. R., V. K., K. M.) parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Tai, kad M. M. sutiko su padarytu pažeidimu ir nuoširdžiai gailėjosi, patvirtina filmuotoje medžiagoje užfiksuoti duomenys (50a b. l.), jos pačios administracinio teisės pažeidimo protokole surašytas paaiškinimas: „Jaučiausi gerai, nemaniau, kad galiu būti padauginusi pripūsti promilių. Nuoširdžiai gailiuosi“ (2–3 b. l.), jos parašas atspausdintame alkoholio matuoklio kvite, iš kurio matyti, kad tikrinimo rezultatas – 0,52 promilės (7 b. l.), taip pat jos parašai pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame nurodyta, kad M. M. nušalinama nuo transporto priemonės vairavimo, kol išblaivės, bei sutikime leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui – V. V. (8 b. l.). Iš bylos matyti, kad M. M. blaivumas buvo tikrinamas dėl to, kad nuo jos sklido alkoholio, o ne vaistų ar mėtų kvapas, jos akys buvo paraudusios, ji sakė, kad yra vartojusi alkoholio – šampano, tačiau nieko neminėjo apie ką tik išgertus vaistus – širdies lašus ir (ar) naudotą burnos gaiviklį. Tik apylinkės teisme M. M. iškėlė versiją, kad ji nebuvo girta, tik prieš pat sustabdymą buvo pavartojusi širdies lašų bei burnos gaiviklį, tačiau šią versiją apylinkės teismas pagrįstai atmetė. Bylos duomenys liudija, kad siekiant nustatyti visas objektyvias bylos aplinkybes pirmosios instancijos teisme be kita ko buvo atliktas ir eksperimentas, apklaustas specialistas. Tačiau nei eksperimento rezultatai, nei specialisto paaiškinimas M. M. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, tarp jų ir eksperimento rezultatų bei specialisto paaiškinimų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas įvertino ir apeliantės skunde nurodytą aplinkybę, kad nuo jos sustabdymo iki blaivumo patikrinimo praėjo truputį daugiau nei dvi minutės, ir pagrįstai patikslino pažeidimo padarymo laiką. Šią aplinkybę vertinti kaip liudijančią, kad policijos pareigūno K. J. parodymai melagingi, dėl anksčiau minėtų priežasčių nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas, nurodydamas, jog nuo M. M. sustabdymo iki tikrinimo praėjo 10–15 minučių, galėjo suklysti, juolab, kad administracinį teisės pažeidimą, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu, pastaroji padarė naktį – 3.45 val. Be to, į M. M. atstovo klausimą liudytojas K. J. atsakė tiksliai nepamenantis, per kiek laiko jis atliko patikrinimą.
M. M. skundo argumentas, kad policijos pareigūnas ją stabdė pažeisdamas saugaus stabdymo taisykles, dėl to ji patyrė stresą ir pamiršo pasakyti apie vartotus vaistus bei burnos gaiviklį, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.
Nors apeliantė skunde teisingai pažymėjo, kad asmens neblaivumas turi būti nurodytas įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame konstatuota, jog M. M. nustatytas 0,52 promilių girtumas, kartu nurodant ir alkoholio matuoklio paklaidą +/- 0,02 prom. Tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.
Kadangi M. M., sustabdyta policijos pareigūnų, neneigė, kad yra vartojusi alkoholio, su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, pareigūnams nebuvo jokio pagrindo siūlyti jai vykti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip M. M. teisės į gynybą pažeidimas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, kad administracinę nuobaudą apeliantei teismas paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta. Be to, M. M. jai paskirtos nuobaudos neginčija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.