Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vėsa ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12389-845/2021 pagal pareiškėjos BUAB „Vėsa ir partneriai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Uprent“, antstolis I. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Antstolis I. G. 2021 m. kovo 15 d. patvarkymu nutarė netenkinti pareiškėjos BUAB „Vėsa ir partneriai“ skundo dėl antstolio veiksmų ir persiųsti jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad iš skolininkės BUAB „Vėsa ir partneriai“ visos piniginės lėšos išieškotos ir paskirstytos iki 2021 m. kovo 1 d., t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skolininkės skundas yra nepagrįstas. Vykdymo proceso metu išieškotos piniginės lėšos paskirstytos CPK 753–758 straipsniuose nustatyta tvarka. Lėšų paskirstymas yra procesinis veiksmas, nes išieškotos lėšos yra paskirstomos išieškotojams. Nuo lėšų paskirstymo momento išieškotojas įgauna teisę reikalauti, kad antstolis tas lėšas pervestų jam. Paskirstytos lėšos nebūtinai turi būti išmokamos išieškotojui, nes paskirstytos ir išmokėtinos lėšos gali būti areštuojamos kitose bylose, kuriose šis kreditorius yra skolininkas. Tokiu būdu paskirstytos išieškotojui lėšos gali būti ilgą laiką saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje iki atskiro areštavusios institucijos pranešimo. Lėšų nepervedimas gali būti įtakotas taip pat daugelio kitų veiksnių, pavyzdžiui, kreditorius nėra nurodęs savo sąskaitos, į kurią turi būti pervedamos išieškotos lėšos, išieškotojas uždarė sąskaitą viename banke ir atidarė kitame, neinformavęs apie tai antstolio ir antstolio darytas pavedimas grąžintas, išieškotojas neturi sąskaitos ir jam reikia atvykti į antstolių kontorą paimti čekio ir kt. Visos šios aplinkybės nėra susijusios su priverstinių vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu atlikimu – fizinis pavedimo atlikimas tėra techninis veiksmas, kuriuo išieškotojui įgyvendinama turima teisė į paskirstytas lėšas. Tokia pati situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, kadangi lėšos buvo išieškotos ir paskirstytos 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. Procesiniai veiksmai, lėšų paskirstymai, suteikiantys išieškotojui turtinę teisę į pinigus, atlikti, nesant jokių kliūčių vykdyti išieškojimą (CPK 753–758 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. 2021 m. balandžio 26 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1915-562/2021, kuria BUAB „Vėsa ir partneriai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.).

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

15. Pagal CPK 758 str. 1 d. išieškotas ir 753 str. nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 p. nurodyta, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Kai piniginių lėšų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese antstolis vertinamas, kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti, todėl prievolės įvykdymą pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą nuo išieškotų lėšų paskirstymo momento gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).

17. Pagal CPK 626 str. 1 d. 3 p. antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. To paties straipsnio 2 dalies 3 p. nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą. CPK 627 str. nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. CPK 628 str. 3 d. nurodyta, kad, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626–627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

18. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 str. 5 d. nurodyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl antstolio neteisėtų veiksmų, t. y. iš apeliantės (skolininkės) išieškotų lėšų paskirstymo, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal aukščiau nurodytas CPK 626–628 str. ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 str. 5 d. nuostatas antstolis privalėtų sustabdyti vykdymo veiksmus, įskaitant išieškotų lėšų paskirstymą ir išmokėjimą, tais atvejais, jei būtų priimta teismo nutartis sustabdyti areštuoto skolininkės turto realizavimą, priimtas ieškinys dėl nemokumo skolininkei iškėlimo, o įsiteisėjus nutarčiai iškelti skolininkei bankroto bylą – sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą skolininkės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1781-562/2021, kuria nutarta tenkinti skolininkės BUAB „Vėsa ir partneriai“ vadovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikimo ir areštuoti įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančius pas įmonę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, sustabdyti įmonės turto (lėšų) realizavimą ir išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus, priimta 2021 m. kovo 1 d., t. y. po antstolio I. G. 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00147 priėmimo, kuriais antstolis nutarė paskirstyti iš skolininkės BUAB „Vėsa ir partneriai“ išieškotas atitinkamai 37 115,36 Eur ir 12 182,76 Eur sumas. Skolininkės vadovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl nemokumo bylos įmonei pateikimo Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo priimtas 2021 m. kovo 1 d. BUAB „Vėsa ir partneriai“ vadovo ieškinys dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2021 m. kovo 17 d., nemokumo byla iškelta 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. balandžio 26 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1915-562/2021). Vadinasi, antstolio išieškotų lėšų paskirstymo metu nebuvo priimta teismo nutartis sustabdyti areštuoto skolininkės turto realizavimą, nebuvo priimtas ieškinys dėl nemokumo skolininkei iškėlimo ir atitinkamai nebuvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo, todėl antstoliui nebuvo jokių teisinių kliūčių paskirstyti vykdymo procese iš skolininkės išieškotas lėšas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-438/2009 ir Nr. 3K-3-30/2010, nes nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. kasacinio teismo bylose antstolio procesiniai veiksmai, priešingai nei nagrinėjamu atveju, buvo atlikti po ieškinio dėl bankroto bylos skolininkei priėmimo teisme.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiai bylai reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014, kurioje nurodyta, kad vykdymo procese antstolis vertinamas, kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti, todėl prievolės įvykdymą pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą nuo išieškotų lėšų paskirstymo momento gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio I. G. patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo buvo priimti 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d., todėl pagal kasacinio teismo praktiką būtent nuo išieškotų lėšų paskirstymo paskirstytų lėšų nuosavybė perėjo išieškotojai, taip pat antstoliui (atlygis, vykdymo išlaidos). 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. priimti patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo yra nenuginčyti, t. y. nebuvo skundžiami CPK 510 str., 512 str. nustatyta tvarka ir terminais, todėl yra galiojantys.

22. Pagal CPK 512 str. skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/21/00147 nustatyta, kad antstolio 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo skolininkei buvo siunčiami elektroniniu paštu ir buvo įteikti patvarkymų priėmimo dieną, todėl laikytina, kad skundas dėl antstolio veiksmų, skundžiant nurodytus patvarkymus, galėjo būti pateiktas iki 2021 m. kovo 15 d. Skolininkė skundo dėl antstolio 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. 23 d. patvarkymų panaikinimo nepateikė, tačiau 2021 m. kovo 5 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama sustabdyti, o esant atliktam veiksmui, panaikinti antstolio I. G. procesinį veiksmą vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00147 – išieškotų ir paskirstytų lėšų po 2021 m. kovo 1 d. išmokėjimą. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad po 2021 m. kovo 1 d. antstolis nebuvo išieškojęs iš skolininkės lėšas ir jas paskirstęs, nes skolos išieškojimo ir paskirstymo veiksmai atlikti 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 23 d. Kitu 2021 m. kovo 23 d. patvarkymu antstolis nutarė panaikinti 2021 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl skolininkės turtinių teisių į mokesčių permoką arešto, nurodydamas, kad skola iš skolininkės yra pilnai išieškota, todėl akivaizdu, kad po 2021 m. kovo 1 d. antstolis negalėjo išieškoti ir atitinkamai po nurodytos datos paskirstyti gautas lėšas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 758 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog išieškotas ir 753 str. nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 p. nurodyta, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Vadinasi, nuo antstolio patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas priėmimo išieškotojas turi teisę reikalauti, o antstolis – pervesti išieškotas lėšas, t. y. iš esmės atlikti techninį veiksmą, kuris nelaikytinas vykdymo proceso stadijos dalimi, kurios vykdymas priklausytų nuo CPK 626–628 str. ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 str. 5 d. ribojimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nei skolininkė, nei kiti asmenys neginčijo antstolio 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo, todėl laikytina, kad ieškotojai ir antstoliui nuosavybės teisė į išieškotas lėšas perėjo nuo lėšų paskirstymo 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. patvarkymais. Skolininkės vadovo prašymas ir Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei, taip pat ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei bei nutartis iškelti įmonei bankroto bylą buvo priimti po antstolio patvarkymų paskirstyti išieškotas lėšas ir yra galiojantys. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl lėšų iš antstolio depozitinės sąskaitos pervedimo momento, t. y. iš esmės dėl techninio veiksmo, taip pat dėl skolininkės vadovo prašymo pateikimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikimo, yra teisiškai nereikšmingi, todėl atmestini.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, bylą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str.; 178 str., 328 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str., 626–628 str., 753 str., 758 str.).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

26. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

27. Suinteresuotas asmuo UAB „Uprent“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur. Prašoma priteisti 300 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 p. nurodytų dydžių, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių priešingus interesus šiame procese, bylos sudėtingumą ir apimtį nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš BUAB „Vėsa ir partneriai“ administravimo lėšų, nes BUAB „Vėsa ir partneriai“ atskirasis skundas buvo paduotas ir suinteresuotas asmuo UAB „Uprent“ patyrė bylinėjimosi išlaidas po to, kai įsiteisėjo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos BUAB „Vėsa ir partneriai“ administravimo lėšų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuoto asmens UAB „Uprent“ naudai.