- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 1A-63-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00046-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, Ž. P. ir jo gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. Š. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, Ž. P. nuspręsta paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios L. Š. pareikštą civilinį ieškinį nuspręsta atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Ž. P. pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 8 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2021 m. vasario 8 d. apžiūros akte „Statybos darbų techninės kokybės vertinimas“ Nr. 02-02 (užsakovė L. Š.) dėl objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. D. dalyvavimą vertinime kaip projekto dalies konsultanto, eilutėje „D. D.“ pasirašė D. D. vardu ir 2021 m. vasario 24 d., apie 14 val., prekybos centre „Akropolis“, esančiame adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą perdavė užsakovei L. Š..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – Ž. P. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę.
2.1. Argumentuoja, jog teismas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas, nes neatsižvelgė į tai, kad Ž. P. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, visos baudos nėra sumokėjęs (baudos sumokėjimo terminas sueis 2024 m. balandžio 25 d.). Taigi Ž. P. nusikalstamas veikas padarė ne vieną kartą, yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau teismas to nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o dėl aktualaus nusikaltimo padarymo atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teismų praktikoje nėra tokio atvejo, kad kaltinamasis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nors tęsia nusikalstamas veikas. Ž. P. teisiamajame posėdyje galimai prisipažino, kad L. Š. pagamino ir antrą dokumentą – 2021 m. apžiūros aktą taip pat su D. D. parašu. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis priklauso nuo nusikaltimo objekto, tai yra nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis ir kiti veiksniai, veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo požymį. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, apskritai nereikia tirti (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-648/2015). Teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad Ž. P. veika nebuvo tokio pavojingumo lygio, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
2.2. Ž. P., teistumui neišnykus, L. Š. prisistatė ekspertu ir toliau darė tęstinę nusikalstamą veiką – suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo. Pasirašydamas už D. D., Ž. P. suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti, siekdamas sau materialinės naudos. Ž. P. veiksmai yra pavojingi, nes jais realiai yra padaroma žala ir kyla žalos atsiradimo grėsmė. Tuo labiau, kad dokumentas buvo panaudotas teisme ir apie tai Ž. P. iš anksto žinojo. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-316/2013). Apžiūros aktas jai (apeliantei) buvo svarbus, nes jo pagrindu ji siekė ginti savo pažeistas teises civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023, įvertinti darbus, kuriuos atliko IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi žala padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukeltas realus pavojus tokiai žalai atsirasti. Todėl Ž. P. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams. Ž. P. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumą ir taip norėjo veikti, žinodamas, kad suklastotas dokumentas bus panaudotas teisinėje apyvartoje ir tokiu būdu bus įtvirtinta apgaulė. Dėl disponavimo suklastotu dokumentu, t. y. apžiūros aktu, ji patyrė turtinę žalą.
2.3. Teismas netinkamai nustatė Ž. P. kaltę, neįvertino visų įrodymų ir iškraipė jų esmę, neanalizavo jų visumos, buvo neobjektyvus ir šališkas. Taigi teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visais įmanomais būdais siekė įrodyti, kad Ž. P. nusikalstama veika yra mažareikšmė. Baudžiamoji byla nutraukta, nors ikiteisminis tyrimas truko beveik pusę metų. Byloje nesugebėta išsireikalauti įrodymų apie Ž. P. kvalifikaciją, neaišku, ar jis galėjo būti ekspertu ir atlikti pastatų ekspertizę. Ikiteisminio tyrimo metu sąmoningai nesurinkta pakankamai įrodymų apie tai, kur dirbo Ž. P. 2021 m. vasario 8 d., ar dirbo legaliai, ar veiklą buvo įregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ar turėjo verslo liudijimą, ar vykdė individualią veiklą. Jei Ž. P. dirbo nelegaliai, tai jis pinigus iš jos įgijo nusikalstamu būdu. Nors Ž. P. prieš antrąjį teismo posėdį sutiko L. Š. atlyginti civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimą, tačiau jai žala iki dabar nėra atlyginta. Teismas į tai neatsižvelgė, o prokuroras nereagavo, jog Ž. P. padarė pakartotinę nusikalstamą veiką, neišnykus teistumui. Neišnykęs teistumas ar įstatymų tvarka nepanaikintas teistumas savaime nėra kliūtis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas neatsižvelgė į padarytų veikų pobūdį, mažesnį sunkumą ar pavojingumą, netinkamai įvertino Ž. P. asmenybę. Teismo išvados prieštarauja teismų formuojamai praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-555-788/2015). Nėra pagrindo manyti ir tikėti, kad Ž. P. toliau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ir daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-650/2010). Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas privalėjo konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuosprendis būtų pagrįstas, jei nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleistas kaltinamasis, kuris nusikalto pirmą kartą.
2.4. Nurodo, kad ji šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Už 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktą ji sumokėjo Ž. P. pavedimu per Lietuvos paštą 125 Eur, komisinį mokestį už pinigų pervedimą – 1,80 Eur, iš viso – 126,80 Eur. Kadangi šis dokumentas buvo suklastotas, ji buvo priversta ieškotis kito statybos eksperto, kuris atliktų statinio apžiūros aktą, įvertintų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atliktus siūlių sandarinimo darbus (civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023), ir per 2 kartus statybos ekspertui V. Š. sumokėjo po 200 Eur. Tai patvirtina sąskaita faktūra, serija N, Nr. 0243, išrašyta 2022 m. spalio 7 d. 200 Eur sumai, ir dar sumokėjo 1 Eur mokestį už aptarnavimą. Antrasis mokėjimas ekspertui atliktas pagal sąskaitą faktūrą, serija Nr. 0246, išrašytą 2022 m. lapkričio 8 d. 200 Eur sumai, ir dar sumokėjo 1 Eur mokestį už aptarnavimą. Taigi ekspertui iš viso sumokėjo 402 Eur.
3. Teismo posėdyje prokurorė, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo Ž. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji L. Š. – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniu skundu neginčijami Ž. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu Ž. P. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Apeliantės vertinimu, teismas buvo šališkas ir neįvertino aplinkybės, jog už tokį patį nusikaltimą Ž. P. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjusio 2023 m. balandžio 25 d., o tai sunkina jo baudžiamąją atsakomybę. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog Ž. P. prisistatė L. Š. ekspertu, nors eksperto kvalifikacijos galimai neturi ir galimai dirba nelegaliai, o pasirašydamas už D. D., veikė tyčia ir siekė sau materialinės naudos. 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktas „Statybos darbų techninės kokybės vertinimas“ Nr. 02-02 apeliantei, jos teigimu, buvo svarbus, nes jo pagrindu ji siekė ginti savo pažeistas teises civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023, įvertinti darbus, kuriuos atliko IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. P. iš anksto žinojo, kad šis dokumentas bus panaudotas teisme. Taigi žala padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukeltas realus pavojus tokiai žalai atsirasti.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog teismas pagrįstai Ž. P. padarytoje veikoje nustatė nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie ištirti teismo posėdyje, pateiktas jų vertinimas, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantė, apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
6. Apeliantė skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu Ž. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 37 straipsnio taikymo sąlygoms. Tačiau visi su šios baudžiamojo įstatymo normos taikymu susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
7. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta.
7.1. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).
7.2. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuotomis gairėmis, dokumentų suklastojimo (netikrų dokumentų pagaminimo) ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-169-689/2018, Nr. 2K-22-303/2021).
7.3. Padarinių, kaip būtino požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-648/2015). Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Sprendžiant, ar kaltininkų veiksmai, suklastojant dokumentus, gali būti pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis), svarbu įvertinti ne tik tai, ar tokiais jų veiksmais buvo padaryta žala, bet ir atsižvelgti į tai, ko buvo siekiama suklastojant dokumentą ir kokie teisiniai santykiai jo pagrindu buvo sukurti.
8. Apeliantė, įžvelgdama didesnį Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nutyli skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstytus, teismo posėdyje visapusiškai ištirtais įrodymais pagrįstus motyvus ir išvadas, o būtent tai, kad:
Ž. P. turėjo galiojančius kvalifikacijos atestatus, pagal turimą kvalifikaciją galėjo atlikti statybos darbų techninės kokybės vertinimą, pasirašyti minėtame akte kaip statybos techninės priežiūros vadovas;
Ž. P. pagal turimą kvalifikaciją negalėjo atlikti baigto statinio ekspertizės, nes neturėjo tam reikalingo kvalifikacijos atestato, tačiau jis jos nagrinėjamu atveju ir neatliko ir nesiekė atlikti;
2021 m. vasario 8 d. statinio apžiūros aktas yra netapatus ekspertizės aktui savo turiniu, taip ir nepavadintas, Ž. P. pats ir nepasirašė jo pasivadindamas ekspertu, neteigė turintis eksperto kvalifikaciją. Dėl šių aplinkybių neklaidino ir L. Š.. Ji pati apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įteikdamas jai šį aktą Ž. P. nurodė, kad nėra statybos ekspertas, ir pasiūlė kreiptis į tikrus statybos ekspertus (t. 1, b. l. 148);
2023 m. sausio 27 d. apklausos metu L. Š. nurodė, kad 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktu jai jokios žalos nepadaryta, tik jai kilo įtarimas, kad Ž. P. suklastojo D. D. parašą. Ž. P. dėl akto turinio ir padirbto parašo pretenzijų neturi, žala jai nepadaryta. Šį aktą ji pateikė į nagrinėjamą civilinę bylą. Šiame akte, jos manymu, jos atlikti darbai yra įvertinti sąžiningai (t. 1, b. l. 156–159);
Ž. P. pasirašė 2020 m. sausio 22 d. to paties gyvenamojo namo apžiūros akte, kurio užsakovas buvo to namo savininkas Z. B. T.. L. Š. nuomone, šiame akte Ž. P. įvertino jos (L. Š.) atliktus darbus, įvertinimas nukreiptas prieš ją, o Z. B. T. šio akto pagrindu padavė ją į teismą, reikalaudamas atlyginti nuostolius, neva ji netinkamai atliko namo siūlių sandarinimo, hermetizavimo darbus. L. Š. teigimu, nors Ž. P. apžiūrėjo tą patį namą, dėl jo surašė du skirtingus aktus;
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-01227-2020-7), išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį atmetė. Teismas kritiškai įvertino 2020 m. sausio 22 d. to paties gyvenamojo namo apžiūros aktą ir padarė išvadą, kad byloje pateiktu 2020 m. sausio 22 d. statinio apžiūros aktu buvo vertinta bendra statinio būklė, o ne atsakovės L. Š. atlikti darbai, šis statinio apžiūros aktas nėra įrodymas, iš kurio teismas galėtų spręsti, jog darbus nekokybiškai atliko atsakovė. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas Ž. P., kuris pasirašė 2020 m. sausio 22 d. statinio apžiūros aktą kaip komisijos narys, nurodė, jog jis atsisako savo parašo ant akto, ir teigė, kad nuo jo buvo nuslėpta esminė medžiaga, paaiškino, kad aktas surašytas iš nuogirdų, jis nežinojo, kokius darbus atliko atsakovė, buvo vertinta tiesiog namo būklė, šis aktas buvo tik konsultacinis;
dėl 2021 m. vasario 8 d. apžiūros akto jokio ginčo nekilo, teismas savo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023 dėl jo nepasisakė, jis faktiškai nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų neteisėtų neigiamų padarinių L. Š.. Esminę įrodomąją reikšmę civilinėje byloje būtų turėjęs ekspertizės atlikimas, nė vienas iš paminėtų to paties statinio apžiūros aktų neprilygsta ekspertizės aktui, jo įrodomajai galiai. Tačiau ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta ir atlikta, nes nė viena iš proceso šalių to neprašė;
nukentėjusiuoju pripažintas D. D. taip pat parodė, kad dėl Ž. P. veiksmų jis turtinės žalos nepatyrė, nukentėjo todėl, kad Ž. P. sudarė 2021 m. vasario 8 d. statinio apžiūros aktą be jo žinios, pasinaudojo jo parašu, o pinigus prašė klientų vesti į savo asmeninę sąskaitą. Patvirtino, kad tarp jo ir Ž. P. buvo savotiškas susitarimas dėl galimybės naudoti skenuotą parašą, jo fotografuotą parašą Ž. P. turėjo jau nuo 2020 m., nes jau tada jis (D. D.) siuntė Ž. P. savo fotografuotu parašu pasirašytus dokumentus (t. 2, b. l. 49–50, 57–58). 2023 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Ž. P. D. D. už 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktą pervedė 125 Eur, t. y. tokią sumą, kokią gavo iš L. Š. (t. 3, b. l. 2). Nenustatyta, kad šiame konsultacinio pobūdžio apžiūros akte būtų įtvirtinti turinio prasme iš esmės tikrovės neatitinkantys duomenys, galintys pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.
9. Remdamasis šiais motyvais ir išvadomis, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog būtent dėl Ž. P. padaryto nusikaltimo dalyko (2021 m. vasario 8 d. apžiūros akto) ypatumo yra pagrindas pripažinti šį nusikaltimą mažareikšmiu ir atleisti Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnis, 71 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tirdamas Ž. P. padarytos veikos pavojingumą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šio suklastoto tikro dokumento specifiką, jo galimo panaudojimo sritį ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus.
10. Papildydama apylinkės teismo motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju buvo suklastotas ir realizuotas vienas tikras dokumentas, tačiau jame nustatytas vienintelis objektyvios tikrovės neatitinkantis faktas – jame Ž. P. pasirašyta D. D. vardu. Vien tokia apimtimi suklastotas, juolab konsultacinio pobūdžio turinio dokumentas realiai nesukėlė nei L. Š., nei D. D. teisiškai reikšmingų padarinių. Kita vertus, nekyla abejonių, kad Ž. P., atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, iškreipė valstybėje nustatytą dokumentų valdymo tvarką. Dėl tokio turinio nusikalstamos veikos padarymo galėjusių atsirasti neigiamų padarinių perspektyva išties menka, nes 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktas „Statybos darbų techninės kokybės vertinimas“ Nr. 02-02 yra tik konsultacinio pobūdžio ir neturi ekspertizės akto galios. Galiausiai, šis dokumentas nebuvo minėtos civilinės bylos dalykas ir nesukėlė L. Š. jokių teisinių padarinių, t. y. toks dokumentas nebuvo pagrindas atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kokiems nors L. Š. ir (ar) kitų asmenų teisiniams santykiams. Taigi Ž. P. veiksmai nesukėlė pavojingų padarinių ar realios grėsmės L. Š. teisėms ir (ar) pareigoms, tokį dokumentą realizavus civilinėje apyvartoje.
11. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais (protingumo, proporcingumo, teisingumo) ir BK 37 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir juridiškai motyvuotai Ž. P. nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įvertino kaip mažareikšmę ir, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Dėl Ž. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ne)nustatymo
12. Apeliantė, akcentuodama, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad Ž. P. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-193-1033/2023 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00164-2021-1), taip pat yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda (šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d., žr. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-1053/2023), nepagrįstai neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog Ž. P. aktualią nusikalstamą veiką, dėl kurios atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, padarė iki minėtojo apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio priėmimo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė vėliau nei aktualią nusikalstamą veiką, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. kovo 1 d., o aktuali nusikalstama veika padaryta – ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 8 d.
13. Taigi apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neturėjo pagrindo spręsti, jog aktualią nusikalstamą veiką Ž. P. padarė pakartotinai ar juolab padarė tęstinę nusikalstamą veiką ir tai sudaro pagrindą įžvelgti jo veiksmuose recidyvą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme (veiką padarė recidyvistas). Pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, priimant nuosprendį, Ž. P. veiksmuose nusikaltimo recidyvo nėra. Todėl kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti atmestini apeliantės skundo argumentai, jog jo nuteisimo minėtu apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu aplinkybė turėjo būti pripažinta kaip sunkinanti jo baudžiamąją atsakomybę.
Dėl teismo šališkumo
14. Apeliantės nuomone, bylą teismas išnagrinėjo šališkai ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismas, apeliantės vertinimu, buvo šališkas, nes neįvertino aplinkybių, jog minėta Ž. P. nuteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu aplinkybė sunkina jo baudžiamąją atsakomybę, jog Ž. P. prisistatė L. Š. ekspertu, nors eksperto kvalifikacijos galimai neturi ir galimai dirba nelegaliai, o pasirašydamas už D. D., veikė tyčia ir siekė sau materialinės naudos, jog 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktas jai buvo svarbus ginant savo pažeistas teises civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023, jog Ž. P. iš anksto žinojo, kad šis dokumentas bus panaudotas teisme. Apygardos teismas tokius apeliantės skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020 ir kt.). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus demonstruoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019).
16. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei prokurorė K. Prialgauskienė, nei kaltinamasis Ž. P., nei nukentėjusioji L. Š., nei nukentėjusysis D. D. teismui nušalinimo nepareiškė. Iš apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo matyti, kad apeliantė teismo šališkumą sieja su tuo, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas įrodymus, padarė būtent baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018), nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas, nagrinėdamas Ž. P. bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas.
Dėl civilinio ieškinio
17. Iš apeliantės skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta atmesti jos pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apeliantės vertinimu, byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad jai nusikaltimu padaryta turtinė žala. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo konstatuoti turtinės žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus.
18. BK 37 straipsnio nuostatų taikymui neturi esminės teisinės reikšmės tai, ar padaryta nusikaltimu žala yra atlyginta, ar kaltininko ir nukentėjusiojo susitarta dėl žalos atlyginimo, ir kaltininko asmenybės vertinimas tuo aspektu, ar jis (ne)darys naujas nusikalstamas veikas ateityje. Kaip anksčiau minėta, dokumentų suklastojimo (netikrų dokumentų pagaminimo) ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas, teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nusikaltimu padarytos žalos dydis, nusikaltimo dalykas (konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas) ir kiti tokio nusikaltimo požymių ypatumai (objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai).
19. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Jei asmeniui nusikaltimu padaryta turtinė žala yra atlyginta civilinėje byloje, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokio asmens civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dėl šios žalos atlyginimo.
20. Apylinkės teismas, ištyręs bylos įrodymus, teisingai nustatė aplinkybę, jog nukentėjusioji L. Š. pareiškė civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje dėl 528,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-41-998/2023 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-01227-2020-7) (įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 7 d.) pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei L. Š. iš ieškovo Z. B. T. 6 041,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą šioje civilinėje byloje, be kita ko, motyvavo, jog atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 6 041,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ir 1 105 Eur išlaidos, susijusios su statinio apžiūra ir konsultacinėmis išvadomis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad civilinėje byloje jai jau yra priteista prašoma šioje byloje priteisti turtinės žalos atlyginimo suma, o būtent jai priteistos ir tos išlaidos, kurias ji patyrė sumokėdama Ž. P. už 2021 m. vasario 8 d. apžiūros akto parengimą, taip pat kitam asmeniui už parengtą konsultacinę išvadą, dėl to paties gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Beje, apygardos teismo posėdyje Ž. P. pasižadėjo atlyginti L. Š. jos turėtas išlaidas.
21. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje byloje BK 37 straipsnio nuostatos Ž. P. gali būti taikomos, todėl apeliantės skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
22. Apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. pažyma Nr. APD-2024-01467 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant Ž. P., sudaro 75 Eur, kurie turi būti priteisti valstybės naudai.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę priteisti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas tik iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Ž. P. baudžiamojoje byloje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Be to, baudžiamoji byla išnagrinėta pagal nukentėjusiosios L. Š. apeliacinį skundą, o gynėjas Ž. P. apeliacinės instancijos teisme skirtas šio teismo iniciatyva.
24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo iš Ž. P. išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo aptariamas išlaidas išieškoti ir iš apeliantės, nes byla nutraukta, nustačius BK 37 straipsnyje reglamentuoto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, o ne, pavyzdžiui, procesą nutraukus (BPK 105 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo valstybės naudai, netenkinti.