Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-200-1053/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-25
Bylos Nr.: 1A-200-1053/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00164-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis: R. J.
Advokatai: Liudas Paltanavičius

Kategorijos

1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-1053/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00164-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 2.1.2.7; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajam R. J. (R. J.) ir jo gynėjui advokatui Liudui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu Ž. P. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo apeliacine tvarka nėra apskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „F“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir veikdamas šios bendrovės – juridinio asmens vardu, nuo 2020 m. gruodžio 14 d. 15.32 val. iki 2021 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 8 d., laikė UAB „F“ patalpose žinomai netikrus dokumentus, siejamus su statiniu – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu M. K., I. K., P. K. ir N. K., t. y. laikė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projekto A laidą: titulinį lapą, dokumentų sudėties sąvadą Nr. 19/M17I-TP-SS; brėžinius – pirmo aukšto planą M:100 Nr. 19M17I-TP-A-01; pjūvį A-A M:100 Nr. 119/M17I-TP-A-02; kai 5 iš 7 lapų buvo pagaminti skaitmeninio montažo būdu, įkėlus į juos iš kito šaltinio (dokumento) nuskenuotą parašą S. S. vardu bei kaip vieną visumą įkėlus iš kito šalinio dokumento nuskenuotą rekvizitų grupę, sudarytą iš UAB „F“ apvalaus antspaudo, greta jo esančio rankraštinio įrašo „Direktorius R. J.“ ir parašo (2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2672 (21)) ir, žinodamas, kad šie dokumentai reikalingi minėto statinio statybos užbaigimui įforminti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, 2020 m. gruodžio 14 d. 15.35 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė juos M. K., kuris 2021 m. sausio 8 d. 15.53 val., iš el. pašto (duomenys neskelbtini) netikrus dokumentus persiuntė P. K., o šis juos 2021 m. gegužės 11 d., 14.33 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) persiuntė UAB „M“ direktoriaus pavaduotojai A. T. – B. į el. paštą (duomenys neskelbtini), kuri juos įkėlė į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir atliko statinio - minėto gyvenamojo namo, statybos užbaigimo procedūrą, tokiu būdu R. J. laikė, siuntė ir panaudojo netikrus dokumentus bei šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį ir R. J. išteisinti.

2.1. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimus – nebuvo išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, remtasi prielaidomis ir samprotavimais, apsiribota vien formaliu dalies įrodymų išdėstymu, neįvertintas jų santykis, nevisapusiškai ištirti surinkti įrodymai, neišsamiai išnagrinėta įvykio situacija bei jos aplinkybės; taip pat teismas netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas nevertino, kad nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės. Teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais, iškraipė byloje surinktų įrodymų prasmę, neanalizavo įrodymų visumos, jų santykio, R. J. kaltės nepagrindė neabejotinais įrodymais, nevertino tyčios turinio. Teismas nukrypdamas nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose pažeidė ir stabilumo, tikrumo, lygiateisiškumo principus ir šie esminiai pažeidimai sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

2.2. Apeliantas cituodamas BPK normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, ir jas aiškinančią teismų praktiką, cituodamas nuosprendyje daromas išvadas, pažymi, kad R. J. parodymai viso proceso metu buvo vienareikšmiški ir nekintantys. Jis visų apklausų metu nurodė, kad yra statybininkas, įmonė nerengia jokių dokumentų, neprojektuoja. Tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – M. B. nurodė, kad „UAB „F“ yra statytojai, vystytojai, statybos darbais užsiima, arba projektavimu, tiksliai nežino; A. T. – B. nurodė, kad apie UAB „F“ yra girdėjusi kaip apie statytoją; M. B. nurodė, kad UAB „F“ nerengia dokumentų, jiems rengdavo projektus įmonė, bet jos pavadinimo neatsimena, UAB „F“ yra kaip statytojai, bet ne dokumentų rengėjai; E. R. nurodė, kad UAB „F“ užsiima gyvenamųjų pastatų statyba; jokių dokumentų įmonė nerengia, prireikus dokumentų, juos gauna užsakydama iš atitinkančių įmonių – tiekėjų; kadangi jų įmonė nesispecializuoja dokumentų rengimu, dėl reikiamų dokumentu kreipiasi į kitas įmones.

2.3. Apeliantas teigia, kad R. J. nurodė, jog P. K. prašė A laidos dokumentų ir su juo buvo susitarta, bet jam netiko A laida, todėl jie susitarė, kad jis sumokės pusę pinigų – 300 Eur ir P. K. pats darysis dokumentus. R. J. pervedė M. K. 300 Eur iš „Swedbank“ sąskaitos ir daugiau prašymų nebuvo. Tą patvirtino ir liudytojas P. K. nurodęs, kad jis ir M. pas A. tvarkė dokumentus; A. praktiškai tvarkė viską iš naujo; 300 Eur už paslaugas A. sumokėjo, kai R. J. kompensavo dalį pinigų. Liudytojas M. K. nurodė, kad kompensuoti paprašė R. ir jis pervedė 300 Eur dėl dokumentų tvarkymo. Liudytoja E. R. nurodė, kad vėliau vadovas pasakė, kad netinka A laida ir kad M. pats užsakys A laidą, o jis (R. J.) sumokės; dėl to buvo pervesta 300 Eur į banko sąskaitą, taip sakė R.; R. J. pranešė, kad ir pakoreguota A laida netiko; R. J. ir M. K. susitarė, kad M. K. pats užsakys A laidos projektą už kurį sumokės per pusę; R. J. pervedė M. K. 300 Eur pavedimu į jo nurodytą banko sąskaitą.

2.4. Apeliantas skunde pažymi, kad R. J. nurodė, jog įmonei dokumentus rengia kitos įmonės, kad projektus dėl A laidos įmonė užsakė iš UAB „S“ (iš kurios dažniausiai ir buvo užsakomi dokumentai), šį faktą patvirtino ir liudytojai. M. B. nurodė, kad „UAB „S“ rengia statybos projektus; jų įmonė galėjo gauti užsakymą, šabloną turi, kad architektas atsisakytų savo projekto, tam kad jie galėtų rengti projekto A laidą; daug dokumentų įkėlinėja, iki 10 dokumentų į dieną; jei turėjo teisę rengti tą dokumentą, tai ir rengė; A laida jam matyta. E. R. nurodė, kad jų įmonė iš UAB „S“ užsakydavo dokumentaciją pridavimui; A laidą dėl (duomenys neskelbtini) objekto ji užsakė pas juos; projektus, kuriuos derino ir gavo iš „S“; ji kreipėsi į įmonę UAB „S“, kad ši parengtų jiems projektą (prisega susirašinėjimą su UAB „S“, A laidos projektą ir pakoreguotą A laidos projektą); ji kreipėsi į UAB „S“, kad pakoreguotų projektą, o gavusi pakoreguotą projektą, išsiuntė M. K. el. paštu (duomenys neskelbtini), po ko jokio atsakymo negavo. Tą patvirtina ir susirašinėjimas el. paštu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš kuriuo matyti, kad 2020 m. gruodžio 14 d. 15.32 val. UAB „S“ atsiuntė UAB „F“ P A laidą (duomenys neskelbtini).pdf (t. 12, b. 1. 20-22)

2.5. Apelianto teigimu, R. J. net teoriškai negalėjo suvokti ir suprasti, kad laikė, siuntė ir panaudojo suklastotus dokumentus. Nuosprendyje nurodyta, jog yra jo parašas, taip pat matė, kad A laidoje yra UAB „F“ apvalūs antspaudai, tačiau jie buvo kitokie, nei jų įmonės naudojami. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, R. J. dokumentų laikymo, siuntimo ir panaudojimo metu jų nematė, visus dokumentus, tame tarpe ir A laidą iš UAB „S“ užsakė įmonės darbuotoja, kuri šiuos dokumentus iš karto ir persiuntė, jokie dokumentai jam susipažinimui ir/ar pasirašymui nebuvo teikiami. Tą patvirtina R. J. parodymai, jog asmeniškai jokių dokumentų nesiuntė, administratorė siuntė, bet tie dokumentai netiko, todėl jis pasakė, kad kitokių negali padaryti, o jie sakė, kad jiems reikia skubiai priduoti namą, nes bankai spaudžia; dabar nepasakys kokius dokumentus siuntė, E. R. siuntė, bet jiems netiko siųsti dokumentai ir pasakė, kad patys surado, kas jiems padarys; kaltinime nurodytas el. paštas yra ne jo, jo el. pašto adresas yra „(duomenys neskelbtini)“; UAB „P“ jis nepasirašė, bet parašas jo; antspaudas yra ne jų įmonės, nes pas juos didelis antspaudas, todėl antspaudai yra ne jų; jis matė tuos dokumentus ir mano, kad yra būdų kaip ištraukti tą parašą ir iš vieno kompiuterio perkelti į kitą; jis pats nemoka dirbti su programa „Word“; jis matė tuos dokumentus, siuntė tyrėja; E. R. sakė, kad užsakyti dokumentai buvo, ir kad „S “ dokumentus siuntė; ką „S“ atsiuntė, tą jie ir padavė, bet pirkėjas pasakė, kad netinka tie dokumentai, sakė, kad jis sumokėtų pinigus ir jie patys pasidarys dokumentus; E. R. susirašinėjimai yra su UAB „S“, savo vardu jis nerašė, tik buvo pasakyta dėl A laidos užsakymo.

2.6. Apeliantas pažymi, kad R. J. įmonė praktiškai visada dokumentus užsakinėdavo iš UAB „S“, anksčiau jokių nesusipratimų nebuvo kilę, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad UAB „S“ galėtų pateikti suklastotus dokumentus, tad UAB „S“ siunčiami dokumentai papildomai tikrinami nebuvo. R. J. nurodė, kad dokumentus jis pamatė ikiteisminio tyrimo metu, juos atsiuntus tyrėjai (t. 2, b. 1. 70). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. R. nurodžiusi, kad ji susirašinėjo su M. K. jo el. paštu (duomenys neskelbtini); tuo metu el. paštas (duomenys neskelbtini) buvo jos asmeninis darbinis paštas, per šį paštą komunikavo su pirkėjais; (duomenys neskelbtini) yra dabartinis jos el. paštas, o el. pašto (duomenys neskelbtini) jau nenaudoja; tik ji siuntė dokumentus iš el. pašto (duomenys neskelbtini), R. nesiuntė laiškų iš šio pašto, susirašinėjimą ji pateikė (t. 12, b. 1. 18-22); jų įmonė iš UAB „S“ užsakydavo dokumentaciją pridavimui; A laidą dėl (duomenys neskelbtini) objekto ji užsakė pas juos; jai vadovas pasakydavo, kur reikia kreiptis ir jai pasakė užsakyti A laidą UAB „S“, todėl ji parašė el. paštu ir užsakė; neprisimena, per kiek laiko parengė, bet kai gavo, persiuntė dokumentą; tiksliau išsisaugojo ant kompiuterio ekrano, o kitu laišku išsiuntė prikabinusi failą; M. informavo, kad netinka A laida, nebuvo sujungimo tarp pastatų pirmo aukšto; tuomet ji išsiuntė, kad pakoreguotų A laidą; pakoregavo greitai per 1-2 dienas ir vėl išsiuntė M., po to jokių žinių negavo; vėliau vadovas pasakė, kad netinka A laida ir kad Mantas pats užsakys A laidą, o jis (R. J.) sumokės; kaip teigia liudytojas M. K., kad visą dokumentaciją jam pateikdavo įmonės UAB „F“ vadovas R. J., bet tai yra netiesa; el. paštas (duomenys neskelbtini) buvo jos asmeninis, iš kurio komunikavo su visais klientais, tiekėjais bei pirkėjais, kurie įsigydavo nekilnojamąjį turtą; teikdavo dokumentaciją pirkėjams, kuri reikalinga namo pridavimui; ji kreipėsi į įmonę UAB „S“, kad ši parengtų jiems projektą (prisega susirašinėjimą su UAB „S“, A laidos projektą ir pakoreguotą A laidos projektą); gavusi dokumentą, jo nepersiuntė (dėl konfidencialumo), o atsisiuntę ir persiuntė M. K. el. paštu (duomenys neskelbtini); dėl to M. K. nematė, kad dokumentas buvo gautas iš UAB „S“; dėl šios priežasties UAB „S“ nefigūravo tyrime; gavo iš M. K. atsakymą, kad A laida jam netinka, kadangi nebuvo parodyti sujungimai tarp pastatų pirmo aukšto plane; ji kreipėsi į UAB „S“, kad pakoreguotų projektą, o gavusi pakoreguotą projektą, išsiuntė M. K. el. paštu (duomenys neskelbtini), po ko jokio atsakymo negavo (t. 12, b. 1. 2-22).

2.7. Gynėjas teigia, kad teismas padarė niekuo nepagrįstą, prieštaraujančią bylos medžiagai, išvadą, kad R. J. suvokė ir suprato, kad laikė, siuntė ir panaudojo suklastotus dokumentus, šios itin svarbios aplinkybės, patvirtinančios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės buvimą ar nebuvimą, nebuvo iki galo išsiaiškintos, pvz. papildomai apklausiant liudytoją E. R., ar pastaroji dokumentų gavimo/persiuntimo metu juos parodė R. J., ar jam dokumentų gavimo metu kilo klausimų dėl jo parašo, anspaudo atsiradimo, ar pastarasis galėjo suvokti, kad dokumentai suklastoti; taip pat apklausiant R. J., ar iki tyrėjai persiunčiant dokumentus, jis juos matė, ar kėlė klausimų/aiškinosi dėl jo parašo, antspaudo atsiradimo aplinkybių. Teismas jokių veiksmų neatliko, esminės aplinkybės liko neišsiaiškintos, neaiškumai (prieštaravimai) liko.

2.8. Apeliantas akcentuoja, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

2.9. Gynėjas skunde pažymi, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Gynėjo nuomone, cituojami proceso dalyvių parodymai patvirtina, kad R. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas. R. J. turi būti išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas.

5. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis R. J. parodė, kad A laida yra kaip koreguotas projektas, jei yra statoma ne pagal projektą, daromos kažkokios korekcijos. Jo nuomone, tokius dokumentus turi rengti architektas. Į pradinį projektuotoją nesikreipė dėl A laidos, nes su juo buvo tam tikrų nesklandumų, neatsiskaitymų, dėl to užsakė pas ,,S“. Kad reikėtų derinti A laidos rengimą su pradiniu projektuotoju, nepagalvojo, manė, kad ,,S“ tai padarys. Yra turėję bendrų projektų su ,,S“, pridavimų turėjo, t. y. ,,F“ užsako, ,,S“ projektuoja. Objektas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pagal pradinį projektą, tik nebuvo sujungimų tarp namų, nes jie parduoda 85 proc. pastatymo, o pirkėjas galėjo baigti iki 10 proc. ir galėjo sujungti. Kai buvo gauta A laida, jis paties dokumento nematė. Kai prasidėjo teismai, jam tuos dokumentus parodė E., ir teisme jam parodė juos, kur matėsi, kad ne jo antspaudas yra. Ir ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam, atrodo, buvo atsiuntusi tuos dokumentus susipažįstant su byla. Peržiūrėjo tuos dokumentus, gal tada ir pastebėjo, kad antspaudas ne jų buvo uždėtas A laidoje, logotipas tas, bet spaudas mažesnis, nei jų turimas, parašas ant dokumento yra jo, bet ne originalus. M. netiko A laida kelis kartus, pasakė, kad jie patys užsisakys, sutarė, kad lygiomis dalimis susimokės, jis jiems pervedė 300 Eur ir viskas. Jis pats to pirminės projekto A laidos nematė ir jo parašo nebuvo, derinimo procese nedalyvavo. Evelina viską administravo ir persiuntė tai, ką gavo iš ,,S“. Objekto (duomenys neskelbtini) jie buvo statytojai, nebuvo įsipareigoję pirkėjams 100 proc. pridavimui parengti dokumentus. Su A laidos projektu susipažino tik vėliau, tyrimo metu.

6. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja E. R. parodė, kad dirba UAB ,,F“. Objektas (duomenys neskelbtini) jai girdėtas, dėl šio objekto dokumentų susirašinėjo su įmone ,,S“. Pirkėjas M. kreipėsi į ją su prašymu dėl projekto A laidos dokumentacijos pateikimo ir ji kreipėsi į minėtą įmonę. Direktorius J. apie tai buvo informuotas, ji pasiteiravo, ar jai kreiptis į tą įmonę, jis atsakė teigiamai. Rašė iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Savo vardo ir pavardės šiame el. pašte nenurodė. Jai įsidarbinus į šią darbovietę, įmonės vadovas pasakė jai, kad susikurtų savo asmeninį el. paštą, jei ji išeitų iš šio darbo, el. paštą turėtų perduoti įmonei, todėl savo vardo ir pavardės nenurodė, o nurodė įmonės vadovą. Šią paskyrą sukūrė ji, tai buvo jos asmeninis darbinis el. paštas. Direktoriaus vardą ir pavardę ji pati nutarė nurodyti, be jo nurodymo, el. paštu naudojosi ji, direktorius neturėjo prisijungimo. R. J. apie tai žinojo, kad šiame el. pašte yra nurodytas jis. Su M. K. el. paštu (duomenys neskelbtini) susirašinėjo ji. Direktoriui pasakė, kad M. prašo pateikti projekto A laidą, J. pasakė, kad užsakytų įmonėje UAB ,,S“. Dokumentą ši įmonė jiems pateikė, tą dokumentaciją ji atsisiuntė ir išsisaugojo savo darbiniame kompiuteryje, pateikė M., bet jam netiko, nes nebuvo sujungimo tarp pastatų A laidoje. Buvo tą dokumentą atsidariusi, matė ten brėžinius, antspaudai ir parašai buvo – įmonės UAB ,,F“ vadovo parašas, dėl kitų parašų kažką prisimena, bet negali patikslinti, nenori klysti. Direktoriui pranešė, kad yra gauta projekto A laida, jai nurodė persiųsti M., kuris to prašė. Direktoriaus tuo metu darbo vietoje nebuvo, su R. J. susiskambino telefonu. M. dokumentą persiuntė tą pačią dieną, kai jį gavo. Direktoriui to dokumento nerodė, nes jis ja pasitikėjo. Tuo metu, kai peržiūrėjo dokumentą, ją viskas tenkino, o M. netiko tas dokumentas, nes nebuvo namo sujungimų. Ji jokių dokumentų vadovo pavedimu nekoregavo, pati dokumentuose nieko nekeitė. Direktoriaus el. pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini). Projekto A laida buvo koreguota vieną kartą, nes pirmas variantas netiko M. Ji jam išsiuntė A projekto laidą, jis peržiūrėjo, atsakė, kad jam netinka, nes nebuvo sujungimų tarp pastatų. Tada projekto A laidą persiuntė UAB ,,S“ pakoregavimui, gavusi iš jų pakoreguotą variantą persiuntė M. Pakoreguoto projekto A laidos J. nerodė, nes jis ja pasitikėdavo tokiais klausimais. Pakoregavimas projekto A laidos turėjo būti - tarp pastatų per vidurį sujungimo juostelė. Matė iš įmonės dokumentacijos, kad buvo dirbta su ta UAB „S“ ir anksčiau. Pirmos instancijos teisme, kodėl paminėjo, jog pakoregavo, negali paaiškinti, ji net nepamena, jog būtų taip sakiusi. Jai nekilo abejonių dėl R. J. parašo, įmonės antspaudo ant projekto A laidos, nemanė, kad jis buvo padirbtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, pritardama gynėjo apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos dalyje dėl kaltinimo R. J., netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dalies duomenų nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas R. J. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo naikintinas ir R. J. atžvilgiu priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai <...> nuosprendyje <...> teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.)

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi, paminėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už alternatyvius veiksmus – ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. iš esmės yra nuteistas už tai, kad 1) nuo 2020 m. gruodžio 14 d. 15.32 val. iki 2021 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau, kaip iki 2021 m. sausio 8 d., laikė UAB „F“ patalpose žinomai netikrus dokumentus; 2) 2020 m. gruodžio 14 d. 15.35 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė juos M. K., kuris 2021 m. sausio 8 d. 15.53 val., iš el. pašto (duomenys neskelbtini) netikrus dokumentus persiuntė P. K., o šis juos 2021 m. gegužės 11 d., 14.33 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) persiuntė UAB „M“ direktoriaus pavaduotojai A. T. – B. į el. paštą (duomenys neskelbtini), kuri juos įkėlė į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir atliko statinio - minėto gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūrą. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad tokiu būdu R. J. laikė, siuntė ir panaudojo netikrus dokumentus bei šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

11. Byloje nėra ginčo, kad kaltinime minimi A laidos dokumentai yra netikri, t. y. pagaminti skaitmeninio montažo būdu, įkėlus į juos iš kito šaltinio (dokumento) nuskenuotą parašą S. S. vardu bei kaip vieną visumą įkėlus iš kito šalinio dokumento nuskenuotą rekvizitų grupę, sudarytą iš UAB „F“ apvalaus antspaudo, greta jo esančio rankraštinio įrašo „Direktorius R. J.“ ir parašo. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvada (t. 8, b. l. 113-117).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad R. J. suprato, jog UAB „S“ atsiųsti A laidos dokumentai yra netikri, tačiau vis tiek davė pavedimą UAB „F“ darbuotojai E. R. 2020 m. gruodžio 14 d. juos išsiųsti M. K., o ne vėliau, kaip 2021 m. sausio 8 d. davė nurodymą el. paštu išsiųsti M. K. iš UAB „S“ gautą pakoreguotą projekto A laidą ir M. K. A laidos dokumentus 2021 m. sausio 8 d. persiuntė P. K., o pastarasis persiuntė UAB „M“ (A. T.- B.), kuri gautus dokumentus įkėlė į sistemą „Infostatybą“.

13. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog R. J. suprato, kad siunčia (nurodo E. R. siųsti) netikrus dokumentus, iš esmės grindė nuteistojo parodymais, kuriais šis paaiškino, jog ant UAB „S“ atsiųstų A laidos dokumentų nepasirašinėjo, nors matė, kad yra jo parašas, taip pat matė, kad A laidoje yra UAB „F“ apvalūs antspaudai, tačiau jie buvo kitokie, nei jų įmonės naudojami (A laidoje buvo mažesni antspaudai, o jų įmonė naudoja didesnius antspaudus). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo išvada grindžiama netinkamai įvertinus R. J. parodymus.

14. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad jo įmonė (UAB „F“) nerengė jokių dokumentų, dokumentus matė tyrimo metu, projektą pirmo aukšto matė; M. K. 2021 m. jis asmeniškai nesiuntė dokumentų, gal administratorė siuntė, bet tie dokumentai netiko; negali atsakyti, kokius siuntė dokumentus, E. R. siuntė; kaltinime nurodytas el. paštas yra ne jo, (duomenys neskelbtini) yra jo el. paštas (t. 11, b. l. 146); matė tuos dokumentus, kai siuntė tyrėja (t. 12, b. l. 59), kada pirmą kartą pamatė A laidą, nepamena, nemažai namų stato (t. 12, b. l. 87).

15. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. J. parodė, kad kai buvo gauta A laida, paties dokumento nematė. Kai prasidėjo teismai, jam tuos dokumentus parodė E. (R.), ir atrodo teismas gal rodė tą dokumentą, buvo priėjęs prie stalo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam, atrodo, buvo atsiuntusi tuos dokumentus, jau susipažįstant su byla. Peržiūrėjo tuos dokumentus ir gal tada pastebėjo, kad antspaudas ne jų buvo uždėtas A laidoje, parašas ant dokumento yra jo, bet ne originalus.

16. R. J. parodymai dėl aplinkybės, kada pamatė netikrus dokumentus nėra visiškai nuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nepamena, kada pirmą kartą pamatė A laidos dokumentus, galimai matė, kai jam rodė tyrėja, arba matė, kai jam rodė E. R. jau prasidėjus baudžiamajam procesui. Vis dėl to, iš jo parodymų seka, kad tuo metu, kai UAB „F“ gavo A laidą, jis šių dokumentų nematė. Šioje dalyje jo parodymai išliko nuoseklūs, o aplinkybė, kad nuteistasis nenuosekliai nurodo, kada tiksliai pirmą kartą pamatė A laidos dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nurodo juos matęs jau prasidėjus baudžiamajam procesui, neleidžia visų jo parodymų vertinti kaip nepatikimų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Tokius jo parodymus visiškai patvirtino liudytoja E. R., kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jos asmeninis darbinis paštas, komunikavo su pirkėjais per šį el. paštą; tik ji siuntė iš (duomenys neskelbtini) el. pašto, R. J. nesiuntė laiškų iš jo; ji užsakė A laidą iš UAB „S“; neprisimena, per kiek laiko parengė, ji gavo ir persiuntė – išsisaugojo ant kompiuterio ekrano ir kitu laišku išsiuntė prikabinusi failą; M. informavo, kad netinka A laida, nebuvo sujungimo tarp pastatų pirmo aukšto; išsiuntė, kad pakoreguoti, pakoregavo greitai per 1-2 dienas, ji išsiuntė vėl M., vėliau jokių žinių negavo; vadovas pasakė, kad netinka A laida, M. pats užsakys A laidą ir Ruslanas sumokės; ji ko paprašydavo vadovas, tą padarydavo, ji koregavo vadovo pavedimu, viską derino irgi jo pavedimu (t. 12, b. l. 58).

18. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja E. R. davė iš esmės analogiškus parodymus ir papildomai paaiškino, kad direktoriui pranešė, kad yra gauta projekto A laida, jai nurodė persiųsti M., kuris to prašė; direktoriaus tuo metu darbo vietoje nebuvo, su R. J. susiskambino telefonu; Mantui dokumentą persiuntė tą pačią dieną, kai jį gavo; direktoriui to dokumento nerodė, nes jis ja pasitikėjo, tuo metu, kai peržiūrėjo dokumentą, ją viskas tenkino, o Mantui netiko tas dokumentas, nes nebuvo namo sujungimų, ji jokių dokumentų vadovo pavedimu nekoregavo, pati dokumentuose nieko nekeitė, pakoreguoto projekto A laidos R. J. nerodė, nes jis ja pasitikėdavo tokiais klausimais.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis ir liudytoja E. R., kuri yra nuteistojo įmonės darbuotoja, gali būti suinteresuoti duoti nuteistojo teisinei padėčiai palankius parodymus, todėl jie turi būti vertinami itin atidžiai. Vis dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų parodymai dėl aptariamų aplinkybių yra visiškai sutampantys ir nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys.

20. Kaip matyti iš E. R. pateikto susirašinėjimo el. laiškais (t. 12, b. l. 2-22), el. laiškas su prisegta A laida su netikrais dokumentais iš UAB „S“ buvo atsiųstas 2020 m. gruodžio 14 d. 15.32 val. (t. 12, b. l. 20). Iš M. K. pateikto susirašinėjimo el. laiškais (t. 2, b. l. 31) matyti, kad el. laiškas su prisegta A laida iš UAB „F“ el. pašto (duomenys neskelbtini) M. K. buvo persiųstas 2020 m. gruodžio 14 d. 15.35 val. t. y. praėjus vos trims minutėms nuo to momento, kai šis laiškas buvo gautas UAB „F“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks laikas yra pakankamas ir tuo pačiu minimalus tam, kad būtų galima atlikti E. R. nurodytus veiksmus – išsaugoti atsiųstą dokumentą kompiuteryje, sukurti naują el. laišką ir prisegti A laidos dokumentus jame, telefonu susisiekti su R. J.. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog R. J. matė iš UAB „S“ atsiųstą A laidą ir suvokė, kad joje esantys dokumentai yra netikri. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas padarė išvadą, kad R. J. nesiuntė šių dokumentų M. K., o nurodė juos išsiųsti E. R.. Byloje apklaustas M. K. parodė, kad nežino, kas rengė A laidą, iš R. gavo dokumentus arba E., kuri buvo pardavėja, brokerė; A. pasakydavo kas netinka, rašydavo R., jis pasakydavo, kad atsiųs ir taip vyko susirašinėjimai; el. paštu perduoti visi dokumentai, A laida irgi. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad bendravo su R. J. – buvo keletą kartų susitikęs gyvai, lankėsi su juo pas notarą, vėliau bendravimas vyko telefonu ar el. paštu; dėl A laidos kreipėsi į R. J., kuris šį dokumentą koregavo keletą kartų, iš jo gautus dokumentus pateikdavo A. (A. T. – B.); dažniausiai R. J. UAB „F“ dokumentus pateikdavo el. paštu, dokumentai būdavo su fiziniais parašais (t. 2, b. l. 27-28).

22. Iš kitų objektų apžiūros protokolų (t. 8, b. l. 118-120, 121-147; t. 9, b. l. 1-150; t. 10, b. l. 1-27) matyti, kad 2020 m. gruodžio 14 d. 15.35 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)M. K. siųstas el. laiškas įvardijamas kaip siųstas R. J.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas el. laiškas nėra pasirašytas (nurodytas vardas ir/ar pavardė) asmens, kuris šį laišką siunčia, taigi nėra galimybės neabejotinai žinoti, koks asmuo šį laišką siunčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek liudytojas M. K., tiek ir tyrėja apžiūros protokoluose, aplinkybę, jog šį el. laišką siunčia būtent R. J., sieja su tuo, kad atsiųstame el. laiške ties el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) matomi nuteistojo vardas ir pavardė. Vis dėl to, ši aplinkybė taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog el. laišką siuntė būtent nuteistasis.

23. Kaip matyti iš liudytojos E. R. parodymų, el. pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) sukūrė ji, tai buvo jos asmeninis darbinis el. paštas; registruojantis į „gmail“, reikia nurodyti vardą ir pavardę, direktoriaus vardą ir pavardę ji pati nutarė nurodyti, tai padarė todėl, kad jei ji išeitų iš šio darbo, el. paštą turėtų perduoti įmonei, tačiau šiuo paštu naudojosi būtent ji. Atsižvelgiant į jos parodymus, kad direktorius ja pasitikėjo, ir kad vienu metu ji buvo išėjusi iš darbo, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojos parodymai yra logiški ir iš esmės paaiškina liudytojo M. K. parodymus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje pateiktuose UAB „F“ el. paštu (duomenys neskelbtini) siųstuose el. laiškuose taip pat nėra nurodoma, kad šiuos laiškus siunčia būtent R. J., kas patvirtina nuteistojo ir liudytojos E. R. parodymus dėl el. pašto paskyrų priklausomybės ir jų naudotojų.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo ir liudytojos E. R. parodymais. Juos patvirtina objektyvūs byloje surinkti duomenys. Duomenų, kurie paneigtų šių asmenų parodymus, byloje nėra surinkta.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje proceso dalyviai skyrė dėmesį nuteistojo ir liudytojos E. R. parodymų daliai dėl A laidos koregavimo. Pirmosios instancijos teisme liudytoja E. R. parodė, kad ko paprašydavo vadovas, tą ir padarydavo, ji koregavo vadovo pavedimu, viską derino vadovo pavedimu. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja parodė, kad ji jokių dokumentų vadovo pavedimu nekoregavo, pati dokumentuose nieko nekeitė.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti parodymai nėra prieštaringi, o galimai duoti iš esmės skirtingai vertinant tuos pačius atliktus veiksmus. Kaip matyti iš liudytojos E. R. parodymų pirmosios instancijos teisme, ji paaiškino, kad M. informavo, jog netinka A laida, nebuvo sujungimo tarp pastatų pirmo aukšto; ji išsiuntė, kad pakoreguoti, pakoregavo greitai per 1-2 dienas, išsiuntė vėl M., vėliau jokių žinių negavo. Iš šių parodymų matyti, kad veiksmus kuriais ji A laidą persiuntė UAB „S“ jos pakoregavimui, liudytoja galėjo įvardyti kaip koregavimą, kurį neva atliko pati. Iš apeliacinės instancijos teisme duotų liudytojos parodymų matyti, kad ji jokių dokumentų nekoregavo, juose nieko nekeitė. Šiuos jos parodymus patvirtina ir byloje pateiktas susirašinėjimas el. laiškais (t. 12, b. l. 21), iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 6 d. UAB „S“ iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo siųstas el. laiškas, kuriame nurodoma, kad pirkėjams netinka A laida, reikia, kad būtų parodyti sujungimai tarp pastatų pirmo aukšto plane.

27. Pirmosios instancijos teismas kaip nuteistojo kaltę patvirtinančią įvertino ir aplinkybę, kad jis, būdamas UAB „F“ direktorius, įmonės darbuotojai E. R. davė nurodymą užsakyti A laidą kitoje įmonėje - UAB „S“, nors žinojo, kad ši įmonė pirminio projekto (duomenys neskelbtini) nerengė, jį rengė UAB „P“ ir pagal UAB „P“ parengtą projektą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis pats pagal perdavimo- priėmimo aktą priėmė UAB „P“ parengtus dokumentus.

28. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme R. J. paaiškino, kad į pradinį projektuotoją (UAB „P“) nesikreipė dėl A laidos, nes su ta įmone buvo tam tikrų nesklandumų, neatsiskaitymų, dėl to užsakė pas ,,S“. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis papildomai paaiškino, kad nemanė, jog ,,S“ turi gauti kažkokius architekto sutikimus A laidai rengti; projekto A laidoje, kokie duomenys turėjo būti matyti, nežino; anksčiau yra matęs A laidų; kad reikėtų derinti A laidos rengimą su pradiniu projektuotoju, nepagalvojo, manė, kad ,,S“ tai padarys. Tokius nuteistojo paaiškinimus patvirtino liudytojai R. R. ir M. B.. R. R. parodė, kad yra UAB „P“ savininkas, darė leidimą objektui (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB „F“, ši įmonė dar atsiskaitinėja už tuos dokumentus (t. 12, b. l. 59). Liudytojas M. B. teisme parodė, kad yra UAB „S“ direktorius, nepamena, ar UAB „F“ kreipėsi dėl A laidos parengimo į juos; pateiktus projektus taiso projektuotojas, projekto rengėjas, tai autorinė teisė, jei nustato neatitikimus projekte, informuoja vystytojus; jų įmonė galėjo gauti užsakymą, šabloną turi, kad architektas atsisakytų savo projekto, tam kad galėtų jie rengti projektą, A laidą.

29. Iš liudytojo M. B. parodymų seka, kad jų įmonė gali rengti A laidą, jeigu pradinis architektas atsisakytų savo projekto ir jų įmonė tam turi šabloną. Taigi matyti, kad situacija, kuomet kita įmonė rengia A laidą nėra neteisėta, tokią galimybę UAB „S“ turėjo. O nuteistojo sprendimas kreiptis ne į pradinį projektuotoją, su kuriuo dar iki teismo posėdžio jis buvo neatsiskaitęs, taip pat yra paaiškintinas galimu nuteistojo siekiu išvengti ar atidėti atsiskaitymą su šia įmone, kadangi UAB „P“ prieš sutikdamas parengti A laidą, galėjo reikalauti visiško UAB „F“ atsiskaitymo už pradinį projektą, o pirkėjams A laidos (iš M. K. ir P. K. parodymų) reikėjo greitai. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos kaip patvirtinančios R. J. kaltę.

30. Byloje surinkti ir teisėjų kolegijos įvertinti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis R. J. matė E. R. M. K. siųstus statinio - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) projekto A laidos netikrus dokumentus bei pakoreguotos A laidos dokumentus. Todėl negalima ir neabejotina išvada, kad nuteistasis, nurodydamas E. R. juos persiųsti M. K. ir laikydamas juos UAB „F“ el. pašto paskyroje, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, suprato, kad disponuoja (siunčia ir laiko) žinomai netikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti.

31. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi gynėjas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, jog kiekviena abejonė, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jos pašalinti, vertinama kaltinamojo naudai. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020).

32. Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, jokie byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. J. buvo žinoma apie A laidoje esančius netikrus dokumentus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog neįrodyta, kad R. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Todėl yra BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį dalyje dėl R. J. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. J. išteisinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

R. J. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį dalyje dėl R. J. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė