Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023-04-25) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kol kas visos paskirtos baudos nesumokėjęs (baudos sumokėjimo terminas sueina 2024-04-25), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 8 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2021 m. vasario 8 d. apžiūros akte „Statybos darbų techninės kokybės vertinimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (užsakovė L. Š.) dėl objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. D. dalyvavimą vertinime kaip projekto dalies konsultanto, eilutėje „D. D.“ pasirašė D. D. vardu bei 2021 m. vasario 24 d., apie 14 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėda, minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą perdavė užsakovei L. Š..

Motyvuojamoji dalis

Iš kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. P. turi teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus (nurodyti reglamentai) (3 t., b. l. 103).

Iš kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. P. turi teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tarp statinių nurodyti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai ir kt. Šis kvalifikacijos atestatas galiojo ir 2021-02-08 apžiūros akto surašymo metu (3 t., b. l. 156, 158).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2021-02-08 apžiūros akte „Statybos darbų techninės kokybės vertinimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (užsakovė L. Š.) dėl objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. D. dalyvavimą vertinime kaip projekto dalies konsultanto, eilutėje „D. D.“ pasirašė D. D. vardu bei 2021 m. vasario 24 d., apie 14 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėda, minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą perdavė užsakovei L. Š., taip jį realizavo. Ž. P. neginčija to, kad 2021-02-08 apžiūros akte jis savo ranka pasirašė D. D. vardu, pamėgdžiodamas D. D. parašą, tačiau nurodė, kad jam sunku dabar pasakyti, kodėl nagrinėjamu atveju prireikė D. D. parašo, galbūt todėl, kad ant akto visada pasirašo du žmonės, nors tokio oficialaus reikalavimo ir nėra, aktas būtų galiojęs ir su vienu jo (Ž. P.) parašu. Toks kaltinamojo teiginys neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. 2021-02-08 apžiūros akte nurodyta, kad apžiūra atlikta remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Šio reglamento 42.1 punkte įtvirtinta, jog statinio apžiūras (kasmetines ir neeilines) vykdo specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą. Reglamento 44.2 punkte įtvirtinta, jog statinio būklės įvertinimai apžiūrų metu (kasmetinių ir neeilinių) aprašomi atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale. 3 priede pateikta statinio apžiūros akto pavyzdinė forma, iš jos matyti, kad tokį aktą turi pasirašyti apžiūros vadovas ir apžiūros vykdytojas. Iš to, kas išdėstyta, seka tai, kad nagrinėjamu atveju neeilinę statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą turėjo vykdyti specialistų grupė (komisija), o ne vienas Ž. P.. Tai suvokdamas Ž. P., kad jo parengtas 2021-02-08 apžiūros aktas atitiktų aptartus reikalavimus ir būtų galiojantis, kaip komisijos narį įtraukė ir D. D. kaip projekto dalies konsultantą ir už jį pasirašė. Nepaisant to, kad pagal byloje surinktus duomenis (tai patvirtina anksčiau aptarti kvalifikacijos atestatai) Ž. P. galėjo atlikti statybos darbų techninės kokybės vertinimą, pasirašyti 2021-02-08 apžiūros akte kaip statybos techninės priežiūros vadovas, tačiau pagal anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą neeilinę statinio apžiūrą vykdo ir apžiūros aktą pasirašo specialistų grupė (komisija), o ne vienas asmuo. Taigi Ž. P., minėtame akte įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. D. dalyvavimą atliekant neeilinę statinio apžiūrą kaip projekto dalies konsultanto, eilutėje „D. D.“ pasirašydamas D. D. vardu bei minėtą dokumentą perduodamas užsakovei L. Š., veikė tiesiogine tyčia. Aptarta įrodomoji bylos medžiaga pagrindžia būtinųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymių egzistavimą kaltinamojo Ž. P. veikoje, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Kartu pažymėtina, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačių veiksmų pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kartu pažymėtina, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės nevisiškai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-409/2011, 2K-230-697/2017 ir kt.).

Bylos surinktais ir ištirtais įrodymais nenustatyta, kad Ž. P., be to, kas anksčiau nurodyta, 2021-02-08 apžiūros akte būtų įtvirtinęs daugiau tikrovės neatitinkančių duomenų. Jis turėjo galiojančius kvalifikacijos atestatus, pagal turimą kvalifikaciją galėjo atlikti statybos darbų techninės kokybės vertinimą, pasirašyti minėtame akte kaip statybos techninės priežiūros vadovas. Nors 2023-10-10 SSVA rašte nurodyta, jog SSVA ekspertų nuomone, Ž. P. pagal turimą kvalifikaciją negalėjo atlikti baigto statinio ekspertizės, nes neturėjo tam reikalingo kvalifikacijos atestato, tačiau jis jos nagrinėjamu atveju ir neatliko, ir nesiekė atlikti. Surašytas 2021-02-08 statinio apžiūros aktas netapatus ekspertizės aktui savo turiniu, taip ir nepavadintas, Ž. P. pats ir nepasirašė jo pasivadindamas ekspertu, neteigė turintis eksperto kvalifikaciją. Dėl šių aplinkybių neklaidino ir L. Š.. Ji pati apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įteikdamas jai šį aktą Ž. P. nurodė, kad nėra statybos ekspertas, ir pasiūlė kreiptis į tikrus statybos ekspertus (1 t., b. l. 148). 2023-01-27 apklausos metu L. Š. taipogi nurodė, kad 2021-02-08 apžiūros aktu jai jokios žalos nepadaryta, tik jai kilo įtarimas, kad Ž. P. suklastojo D. D. parašą. Ž. P. dėl akto turinio ir padirbto parašo pretenzijų neturi, žala jai nepadaryta. Šį aktą ji pateikė į nagrinėjamą civilinę bylą. 2021-02-08 akte, jos manymu, jos atlikti darbai yra įvertinti sąžiningai (1 t., b. l. 156–159). Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos visumos, L. Š. jautėsi nukentėjusi dėl to, kad Ž. P. pasirašė 2020-01-22 to paties gyvenamojo namo apžiūros akte, kurio užsakovas buvo to namo savininkas Z. B. T., jos nuomone, šiame akte Ž. P. įvertino jos (L. Š.) atliktus darbus, įvertinimas nukreiptas prieš ją, o Z. B. T. šio akto pagrindo padavė ją į teismą, reikalaudamas atlyginti nuostolius, neva ji netinkamai atliko namo siūlių sandarinimo, hermetizavimo darbus. L. Š. teigimu, nors Ž. P. apžiūrėjo tą patį namą, dėl jo surašė du skirtingus aktus. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, ieškinys buvo atmestas. Teismas šiame sprendime kritiškai įvertino 2020-01-22 to paties gyvenamojo namo apžiūros aktą, padarė išvadą, kad byloje pateiktu 2020-01-22 statinio apžiūros aktu buvo vertinta bendra statinio būklė, o ne atsakovės L. Š. atlikti darbai, šis statinio apžiūros aktas nėra įrodymas, iš kurio teismas galėtų spręsti, jog darbus nekokybiškai atliko atsakovė. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas Ž. P., kuris pasirašė 2020-01-22 statinio apžiūros aktą kaip komisijos narys, nurodė, jog jis atsisako savo parašo ant akto, bei teigė, kad nuo jo buvo nuslėpta esminė medžiaga, paaiškino, kad aktas surašytas iš nuogirdų, jis nežinojo, kokius darbus atliko atsakovė, buvo vertinta tiesiog namo būklė. Nežino, kokiu tikslu buvo atliekama apžiūra, ar namo siūlėms apžiūrėti, ar namo būklę įvertinti. Jo aktas buvo tik konsultacinis, jeigu jį naudoti teisme kaip įrodymą, reiktų išsamiau jį surašyti. Defektus tik vizualiai nustatė, išsamus tyrimas nebuvo atliktas, tai buvo pirminis aktas, kuris teisminiame ginče netinka. Taigi Ž. P. atsisakė savo parašo būtent ant 2020-01-22 statinio apžiūros akto, jo tinkamumo, teisingumo nepatvirtino, taip, galima teigti, liudijo atsakovės civilinėje byloje L. Š. naudai. Pažymėtina, jog dėl 2021-02-08 apžiūros akto jokio ginčo nekilo, teismas savo sprendime civilinėje byloje dėl jo nepasisakė, jis faktiškai nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų neteisėtų neigiamų padarinių L. Š., tai ji, kaip jau anksčiau minėta, patvirtino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje. Teismas 2023-09-15 sprendime civilinėje byloje pažymėjo, kad teismas šioje byloje ne kartą siūlė šalims teikti prašymą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau byloje toks prašymas nebuvo teikiamas. Tai rodo, kad esminę įrodomąją reikšmę civilinėje byloje būtų turėjęs ekspertizės atlikimas, ir patvirtina, kad nei vienas iš paminėtų to paties statinio apžiūros aktų neprilygsta ekspertizės aktui, jo įrodomajai galiai, tačiau ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta ir atlikta, nes nei viena iš proceso šalių to neprašė.

Nukentėjusiuoju pripažintas D. D. taipogi parodė, kad dėl Ž. P. veiksmų jis turtinės žalos nepatyrė, nukentėjo todėl, kad Ž. P. sudarė 2021-02-08 statinio apžiūros aktą be jo žinios, pasinaudojo jo parašu, o pinigus prašė klientų vesti į savo asmeninę sąskaitą. Patvirtino, kad tarp jo ir Ž. P. buvo savotiškas susitarimas dėl galimybės naudoti skenuotą parašą, jo fotografuotą parašą Ž. P. turėjo jau nuo 2020 m., nes jau tada jis (D. D.) siuntė Ž. P. savo fotografuotu parašu pasirašytus dokumentus (2 t., b. l. 49–50, 57–58). Iš 2023-02-02 mokėjimo nurodymo matyti, kad Ž. P. D. D. už 2021-02-08 apžiūros aktą pervedė 125 Eur, t. y. tokią sumą, kokią gavo iš L. Š. (3 t., b. l. 2). Iš viso to matyti, kad aptarta situacija, 2021-02-08 apžiūros aktas ir D. D. nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų neteisėtų neigiamų padarinių. Nenustatyta, kad šiame konsultacinio pobūdžio apžiūros akte būtų įtvirtinti turinio prasme iš esmės tikrovės neatitinkantys duomenys, galintys pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.

BK 37 straipsnis nustato, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismas sprendžia, kad prieš tai išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad Ž. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, bet dėl nusikaltimo dalyko ypatumo yra pagrindas pripažinti nusikaltimą mažareikšmiu ir atleisti Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnis, 71 straipsnis). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, turint pagrindo manyti, kad ji padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusioji L. Š. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 528,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašo jį priteisti iš kaltinamojo, nes už 2021-02-08 apžiūros akto parengimą ji kaltinamajam Ž. P. pavedimu per AB Lietuvos paštą sumokėjo 126,80 Eur (įskaitant 1,80 Eur mokestį už siuntimą), o 2021-02-08 apžiūros aktui netekus galios, kadangi paaiškėjo, kad jis suklastotas, jai reikėjo ieškoti kito statybų techninio prižiūrėtojo, kuriam už atliktus darbus sumokėjo 402 Eur, šio asmens parengtą konsultacinę išvadą dėl to paties gyvenamojo namo pateikė civilinę bylą nagrinėjusiam teismui, siekdama pagrįsti savo, kaip atsakovės, poziciją. Iš minėto 2023-09-15 sprendimo civilinėje byloje matyti, kad atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei L. Š. priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias, be kitų išlaidų, sudaro 1 105 Eur išlaidos, susijusios su statinio apžiūra, konsultacinėmis išvadomis. Iš to galima suprasti, kad į šią sumą patenka ir išlaidos, kurias L. Š. patyrė sumokėdama Ž. P. už 2021-02-08 apžiūros akto parengimą (kad būtų parengta daugiau apžiūros aktų, duomenų nėra), taip pat kitam asmeniui už parengtą konsultacinę išvadą dėl to paties gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, L. Š. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. P. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Baudžiamąją bylą Ž. P. nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, Ž. P. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Š. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.