Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių servisas“ ieškinį atsakovui Č. O. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.5. Darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui, kuris neįrodė, jog skola už atliktus darbus gali būti mažinama ar nemokama. Pagal Sutarties 3.2. punktą darbo rezultato priėmimas yra suremontuotos priemonės visiškas patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbo rezultatas, tai yra suremontuotas purkštuvas, 2017 m. birželio 28 d. buvo techniškai patikrintas ir 2017 m. birželio 30 d. faktiškai perduotas atsakovui. Purkštuvo techninį patikrinimą ir jo atitikimą keliamiems reikalavimams, tinkamumą eksploatacijai patvirtina firmos gamintojos „TAD-LEN” 2017 m. birželio 28 d. išvada, VĮ „Mašinų bandymo stotis” 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestinė. Aplinkybė, jog atsakovas nedalyvavo šioje purkštuvo apžiūroje ir tikrinime, nedaro negaliojančiomis minėtų specialistų išvadų, kurios yra teisėtos, galiojančios ir nenuginčytos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 3 653,49 Eur skolos už atliktus purkštuvo remonto darbus pagal rangos sutartį priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas purkštuvą TAD-LEN TL-3024 įsigijo 2015 m. balandžio 3 d. iš pardavėjos AB „Vilniaus Lytagra“ ir lizingo davėjos AB DNB lizingas (el. b., 1 t. l. 34-39). Atsakovas taip pat apdraudė purkštuvą ADB „Gjensidige“ visų rizikų draudimu (el. b., 1 t., l. 40). Įvykus draudiminiam įvykiui 2016 m. rugpjūčio 12 d., kurio metu purkštuvas apvirto ir buvo apgadintas, atsakovas tą pačią dieną kreipėsi į draudikę (el. b., 1 t., l. 186). Draudikė kreipėsi į ieškovę, kuri sutiko atlikti purkštuvo remonto darbus (el. b., 1 t, l. 187), todėl ieškovė su atsakovu 2016 m. spalio 7 d. sudarė rangos darbų sutartį (el. b., 1 t., l. 5-7). Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. pranešė draudikei, kad purkštuvas suremontuotas, ir pateikė 14 175,17 Eur PVM sąskaitą-faktūrą (el. b., 1 t., b.l. 10). Draudikė 2017 m. balandžio 5 d. sumokėjo ieškovei 11 570,02 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b., 1 t., l. 185). Likusią 3 653,49 Eur sumą, kurią sudaro 145 Eur besąlyginė draudimo išskaita ir 3 508,49 Eur PVM, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: jos vadovo ir atsakovo susirašinėjimą el.paštu 2017 m. gegužės 11 d. (el.b., 2 t., l. 136-140). Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

19. Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodyta praktika).

20. Ieškovė, teikdama naujus įrodymus, nurodo, jog jų pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi sprendime buvo nepagrįstai nesivadovauta 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestine. Ieškovė atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. pranešimo teiginį, jog jis tinkamo purkštuvo suremontavimo faktą patvirtins tik po to, kai VĮ „Mašinų bandymo stotis“ specialistai išduos leidimą, leidžiantį eksploatuoti purkštuvą, vertina, kaip patvirtinantį 2017 m. birželio 28 d. duomenų apie tinkamai atliktą purkštuvo įrodomąją galią. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtus susirašinėjimo duomenis ieškovė turėjo galimybę pateikti bylos nagrinėjimo metu kartu su dubliku ar nagrinėjant bylą iš esmės, nes atsakovas iš pat pradžių neigė ir nesutiko su 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo techninės apžiūros duomenimis. Be to, ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu turinys vertintinas kaip nesusijęs ir nepaneigiantis tų pirmos instancijos teismo argumentų, dėl kurių jis nepripažino 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo patikrinimo duomenų tinkamais įrodymais ir jais nesivadovavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

22. Lietuvos Respublikos Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

23. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2017 m. gegužės 10 d. aktas, kuriame nurodyta, jog įrenginio negalima naudoti pagal paskirtį (el.b.t. 1, b.l. 42-43), 2017 m. birželio 28 d. gamintojos „TAD-LEN“ išvada, kurioje nurodyta, jog prikabinamo purkštuvo remonto darbai yra atlikti tinkamai pagal firmos gamintojos „TAD-LEN“ technologinius reikalavimus (el. b.t. I, b.l. 7-8), VĮ „Mašinų bandymo stotis“ 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestinė, kurioje nurodyta, jog purkštuvas atitinka techninius reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį (el.b., 1 t., l. 55-56), taip pat VĮ „Mašinų bandymo stotis“ 2017 m. liepos 12 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestinė, kurioje nurodyta, jog purkštuvas techniškai netvarkingas, jo eksploatacija, nepašalinus nustatytų didelių trūkumų, išvardintų pastabose, neleistina (el.b., 1 t., l.33). Taigi egzistuoja trys skirtingu metu, vienas po kito, atlikti purkštuvo remonto darbų patikrinimo duomenys, kurie prieštarauja vienas kitam.

24. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde remiasi 2017 m. birželio 28 d. „TAD-LEN“ išvada ir VĮ „Mašinų bandymo stotis“ 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestine, kuriomis pirmos instancijos teismas nesivadovavo. Priešingai, negu teigia ieškovė, pirmos instancijos teismas pateikė išsamius argumentus, kodėl nesivadovavo šiais duomenimis. Pažymėtina, jog minėtuose dokumentuose aiškiai užfiksuota, jog patikrinimo metu atsakovas nedalyvavo. Tuo tarpu pagal Sutarties 3.2 punktą darbo rezultato priėmimas yra suremontuotos autotransporto priemonės visiškas patikrinimas, priimdamas darbą užsakovas privalo oficialiai pranešti apie pastebėtus (akivaizdžius) trūkumus. Pagal šalių 2017 m. balandžio 24 d. Taikos sutarties 1.6 punktą vykdytojas sutinka per 7 darbo dienas nuo šios taikos sutarties pasirašymo savo sąskaita nugabenti suremontuotą įrenginį užsakovui į jo ūkį bei, užsakovui sudarius tinkamas sąlygas, dalyvaujant užsakovui ir jo pakviestiems specialistams, atlikti įrenginio patikrą dalyvaujant vykdytojo pakviestam UAB „Margučiai“ atstovui (el.b., 1 t., l. 46-47).

25. Rangos ir taikos sutarčių nuostatos patvirtina, jog atsakovas turėjo dalyvauti purkštuvo remonto darbų patikrinime, kad galėtų pareikšti savo pastabas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog atsakovui būtų tinkamai pranešta apie tokio patikrinimo laiką ir vietą, ar atsakovas būtų nepagrįstai atsisakęs dalyvauti patikrinime. Be to, pažymėtina, jog pagal taikos sutarties 1.6 punkto nuostatas patikrinimas turėjo būti vykdomas atsakovo ūkyje, tuo tarpu 2017 m. birželio 28 d. patikrinimų aktų duomenys patvirtina, jog jie vyko ieškovei priklausančioje teritorijoje. Todėl ieškovės apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovo nedalyvavimas 2017 m. birželio 28 d. purkštuvo patikrinimo metu, nedaro specialistų išvadų negaliojančiomis, yra nepagrįstas.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog „TAD-LEN“ 2017 m. birželio 28 d. išvadoje nurodyta, jog purkštuvo apžiūros ir patikros darbai užfiksuoti fotonuotraukomis (7 vnt., pridedama) (el.b., 1 t. 7-8). Tačiau prie ieškovės pateiktos išvados kopijos šios nuotraukos nebuvo pridėtos. Vėliau ieškovė kartu su dubliku pateikė 7 purkštuvo nuotraukas (el.b., 1 t., l. 57-63), tačiau nėra aišku, ar būtent šios nuotraukos yra sudedamoji minėtos išvados dalis, taip pat jose nematyti purkštuvo registracijos numerių. Nors yra matyti po purkštuvo rėmu išbėgęs skystis, bet negalima įvertinti, ar jis tikrai tinkamai purškia. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra aišku, kokie purkštuvo parametrai buvo tikrinami.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog 2017 m. birželio 30 d. atsakovui suremontuotas purkštuvas buvo tinkamai perduotas, atsakovas jį priėmė ir galimai naudojo iki 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo. Ieškovės pateiktame 2017 m. birželio 30 d. krovinio važtaraštyje, perdavimo-priėmimo akte nėra atsakovo parašo, yra tik ieškovės vairuotojo prierašas, jog atsakovas priėmė purkštuvą, pasirašė krovinio važtaraštį, tačiau vėliau apgaulės būdu išviliojo pasirašytą krovinio važtaraštį, todėl buvo iškviesta policija (el.b., 1 t., l. 9). Tuo tarpu atsakovo pateiktame nufotografuotame važtaraštyje yra atsakovo prierašas, jog daiktą gavo, purkštuvas išrinktas į dalis, atlikto remonto kokybės nėra galimybės patikrinti, ji bus tikrinama pagal tvarką, kuri numatyta Taikos sutartyje (el.b., 1 t., l.45). Tokio paties turinio krovinio važtaraštis buvo pateiktas ir Vilniaus apskrities Vilniaus miesto policijos komisariatui (el.b., 1 t., l. 137). Šie duomenys patvirtina, jog atsakovas pagal taikos sutarties nuostatas nepriėmė purkštuvo ir nepatvirtino jo tinkamos kokybės, o ieškovės vairuotojo važtaraštyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog 2017 m. liepos 12 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestinėje nurodytas purkštukų užsikimšimas yra atsiradęs ne dėl netinkamo remonto, o dėl netinkamo purkštuvo naudojimo. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Pažymėtina, jog pirmojo patikrinimo metu, vykusio 2017 m. gegužės 10 d., purkštuvas nebuvo apžiūrėtas iki galo, o buvo pradėta tik pirminė įrenginio apžiūra, kadangi nepavyko jo pervesti į darbinę padėtį. Taigi purkštuvas buvo visiškai netinkamas naudoti. VĮ „Mašinų bandymo stotis“ 2017 m. liepos 12 d. purkštuvo techninės apžiūros suvestinėje, be purkštukų užsikimšimo ir kitų jų trūkumų, taip pat nurodyta, jog purkštukų sija horizontalioje plokštumoje netiesi, vidurinės dalies įlinkis 44 cm, vertikalioje plokštumoje netiesumas siekia apie 5 cm. Taigi šis išvada kaip tik ir atitinka gamintojo „TAD-LEN“ 2017 m. sausio 27 d. rašte nurodytą aplinkybę, jog purkštuvo gedimas – kreivas pagrindinis rėmas (el.b., 1 t., l. 98-99).

29. Ieškovė teigia, jog „TAD-LEN“ 2017 m. sausio 27 d. raštu negalima vadovautis, nes nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis jis yra gautas. Tačiau AB „Lytagra“ serviso 2016 m. rugpjūčio 17 d. techninio aptarnavimo, remonto atlikimo akte nurodyta, jog po įvykio purkštuvas darbui netinkamas, remontuoti netikslinga, ši išvada padaryta, susisiekus su įrenginio gamintoju (el.b., 1 t., l. 41). Nors T. Ś. neigė, jog būtų ruošęs 2017 m. sausio 27 d. raštą, tačiau liudytoju apklaustas AB „Lytagra“ serviso inžinierius S. P. patvirtino, jog buvo skambinta į Lenkiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, jog 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. purkštuvo patikrinimų išvados paneigia 2017 m. birželio 28 d. duomenis apie tinkamą naudoti pagal paskirtį purkštuvą. Taip pat kiti byloje esantys duomenys apie dėl draudiminio įvykio atsiradusį purkštuvo rėmo (purkštukų sijos) kreivumą patvirtina, jog tai buvo esminis purkštuvo trūkumas, dėl kurio atsakovas jo nebegali naudoti pagal paskirti, ir kuris negalėjo atsirasti nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 12 d., tai yra per dvi savaites, dėl galimo jo naudojimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

33. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

34. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktus, taikant ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą 838,70 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), maksimalus užmokesčio advokatui už atsiliepimo parengimą dydis būtų 2 096,75 Eur, o už tripliko parengimą – 1 258,05 Eur. Tagi atsakovo patirtos 700 Eur ir 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos sudaro mažiau negu pusę maksimalios mokėtinos sumos. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog pati byla nėra nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu sudėtinga. Tačiau 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos pripažintinos visiškai atitinkančiomis Rekomendacijose nurodytus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kriterijus, kadangi neviršija nei pusės galimų maksimalių dydžių.

35. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

37. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 600 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto 1 712,88 Eur maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui priteistinos iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą ir 2019 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovui Č. O. iš ieškovės UAB „Transtiros sunkvežimių centras“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.