Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2251-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
2A-2251-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10111-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2251-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10111-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei A. G., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai I. K., Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui A. D., Klaipėdos apygardos teismo teisėjui D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5). Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkui B. G. išvykus į užsienį, ieškovui buvo perduoti organizacijos dokumentai bei įgaliojimai veikti sąjungos vardu. B. G. grįžus iš užsienio, visuotiniame organizacijos narių susirinkime ieškovas buvo išrinktas sąjungos pirmininku. Teisės aktų nustatyta tvarka susirinkimo protokolai apie naujų valdymo organų išrinkimą buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui, tačiau dėl nenustatytų priežasčių, organizacijos pateikti dokumentai nebuvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Pasak ieškovo, ši aplinkybė buvo panaudota inicijuojant jam baudžiamosios bylos pagal LR BK 300 str. iškėlimą. Tuo pačiu pagrindu ir aplinkybėmis keliamos vis naujos baudžiamosios bylos. Nurodė, kad bylos ieškovui keliamos praktiškai už kiekvieną jo pasirašytą raštą, kurie turi kritikos elementų dėl vienų ar kitų negatyvių reiškinių. Viena iš tokių baudžiamųjų bylų yra byla Nr. 1-100-549/2013, kurią nagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja I. K.. Teisėja, pasak ieškovo, yra priešiškai nusiteikusi prieš jį; dėl teisėjos daromo spaudimo iš teismo salės jis buvo išvežtas į ligoninę, nes ji tiesiog terorizavo jį kiekviename teismo posėdyje, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, šiurkščiai pažeidinėjo jo procesines teises. Pasak ieškovo, ligoninėje jam buvo išduota nustatytos formos pažyma, kad jis gali nedalyvauti teismo posėdyje, tačiau teisme atsirado suklastota pažyma, kurioje buvo įrašyta, jog ieškovas atleistas nuo dalyvavimo teismo posėdyje tik iki tam tikros valandos. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui buvo paskirta 10 MGL bauda. Nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. jis buvo paguldytas į Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologinį skyrių ir gydomas iki 2013 m. vasario 12 d. imtinai, bei iš ligoninės išleistas jau po teismo posėdžio. 2013 m. vasario 21 d. jis buvo suimtas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, o 2013 m. vasario 22 d. teisėjos I. K. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Ieškinyje nurodė, kad nutartyje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai, jog jis tariamai negyvena nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nes jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, gyvena pas sūnų, adresu Laukininkų g. 27-56, Klaipėda. Apie teismo posėdį žinojo ir teismas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad jis yra ligoninėje. Nutartyje teismas nurodė, kad ligoninės gydytojas informavo teismą, jog gydymas bus baigtas 2013-02-11, bet jis buvo išleistas iš ligoninės tik 2013-02-12. Ši aplinkybė rodo, kad gydymo įstaigai buvo daromas spaudimas. Nutartyje taip pat nurodyta neatitinkanti tikrovės informacija, jog tariamai jis paaiškino, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes neturi laiko, ketina eiti pas gydytoją. Teismas vadovavosi aplinkybe, kad jis nedirba, bet ieškovas yra išdirbęs 43 metus, yra 2 grupės invalidas, praradęs 60 proc. darbingumo, gauna invalidumo pensiją. 2013 m. vasario 21 d. ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl teisėjos I. K. nutarties. Nors į teismo posėdį jis buvo atvežtas policijos pareigūnų, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nes jis buvo pašalintas iš teismo salės, o jį atstovavo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatė. Pasak ieškovo, advokatė išreiškė savo gynybinę poziciją, išvadindama jį nepadoriais žodžiais. Taip buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. 2013 m. vasario 24 d. skundu ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę, kad būtų suteikta galimybė gauti procesinius dokumentus, tikslu pasiruošti gynybai. Nei atsakymo iš teismo pirmininkės, nei procesinių dokumentų jis negavo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad teismo pirmininkė toleruoja tokius teisminius susidorojimus. 2013 m. vasario 24 d. pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutarties, prašė sudaryti sąlygas susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 1-100-549/2013 medžiaga ir skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje. Skundą buvo pavesta nagrinėti teisėjui D. J., kuris, pasak ieškovo, taip pat priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu. Iš teismo posėdžio, kuriam pirmininkavo teisėjas D. J., ieškovas buvo išvežtas į ligoninę. Teisėjas nesuteikė ieškovui galimybių gintis, o iškvietė kitą Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatą, su kuriuo jis turi interesų konfliktą. Byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir kardomoji priemonė suėmimas nebuvo panaikinta ar pakeista. Šia kardomąja priemone siekiama sutrukdyti ieškovui vesti bylas bei tinkamai gintis jam iškeltose bylose. Uždarius ieškovą į areštinę, jam neduodami vaistai, todėl jis priverstas badauti ir taip jis yra kankinamas. Taip pat neleidžiama susisiekti su artimaisiais. 2013 m. vasario 25 d. teismo pirmininkei jis pateikė prašymą dėl leidimo skambinti, bet iki 2013-03-19 šis prašymas dar nebuvo išspręstas. Ieškovas negalėjo dalyvauti ir ginti savo interesų bylose: Nr. 1A-110-417/2013; Nr. (duomenys neskelbtini)201/2013; Nr. 1-74-903/2013; Nr. 1-6-903/2013; Nr. 1-356-609/2013; Nr. 1-7-903/2013; Nr. 1-355-386/2013; Nr. 1-33-659/2013; Nr. 30-2-00070/2010; Nr. PKS-1066-795/2012; Nr. (duomenys neskelbtini)526/2013 ir kitose bylose. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013, kuriose jis yra kaltinamasis. Teisėja I. K., paskirdama kardomąją priemonę suėmimą, užkirto galimybę ieškovui įgyvendinti teises, numatytas LR BPK 22 str. 3 d, pažeisti ir LR BPK 44 bei 45 straipsnių reikalavimai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 bei 6 straipsnių nuostatas. Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai turi susidarę išankstinę nuostatą jo atžvilgiu. Tokiu būdu, dėl Klaipėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijų neteisėtų veiksmų jis turėjo didelius pergyvenimus, patyrė didelius išgyvenimus, pastovią įtampą bei stresinę situaciją, dvasiškai kentėjo. Nurodė, jog pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinį, yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013, kuri turi būti prijungta prie šios civilinės bylos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka (b. l. 25-27). Nurodė, kad ieškovas prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, kuriais grindžia savo argumentus. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas, siekdamas, kad jam būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, privalo įrodyti šių neteisėtų veiksmų egzistavimą. Kaip galima suprasti iš ieškovo paaiškinimų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį, kuria jam buvo skirtas suėmimas, ieškovas apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, suėmimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertinti instancine tvarka, todėl ieškovo argumentai, jog jis buvo suimtas neteisėtai, yra atmestini. Kaip galima spręsti iš ieškinio, ieškovas buvo suimtas dėl to, kad ne vieną kartą vengė atvykti į teismo posėdį baudžiamojoje byloje. Taigi, teisinis pagrindas skirti suėmimą egzistavo. Nors ieškovas teigia, kad teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau šios aplinkybės gali būti patikrintos tik susipažinus su baudžiamąja byla. Ieškovas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjantys teisėjai buvo šališki, nusistatę prieš jį ir suinteresuoti bylos baigtimi. Šiuo atveju ieškovas nenurodė, kad būtų pasinaudojęs jam suteikta nušalinimo teise ir pareikštas nušalinimas ieškinyje išvardintiems teisėjams būtų patenkintas, todėl ir šis teiginys nėra įrodytas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti 57 924,00 EUR (200 000 Lt) neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelis, todėl jis atmestinas.

Tretieji asmenys Klaipėdos apygardos teismas, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas A. D., Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b. l. 21-23). Pažymėjo, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai, kurie yra nepalankūs vienai iš bylos šalių, negali būti vertinami kaip teisėjo ar teismo tyčiniai ir neteisėti veiksmai, suinteresuotumo ar nusistatymo prieš vieną ar kitą asmenį įrodymas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo J. S. buvo skundžiama ir peržiūrėta Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta instancine tvarka. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį trečiaisiais asmenimis teisėjai bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant bylą, atlyginimo įtraukiami tik tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro teisėjų tyčiniai neteisėti veiksmai ir yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Kadangi J. S. ieškinys pareikštas tik dėl teismų atliktų procesinių veiksmų ir priimtų jam nepalankių procesinių sprendimų, jokių teisėjų tyčinius neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė ir jų nenurodė, todėl manytina, kad ieškovas suklydo patraukdamas teismus ir teisėjus trečiaisiais asmenimis.

Tretieji asmenys Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. G., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja I. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo J. S. valstybei 33,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 133-143). Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Teismas padarė išvadą, kad ieškovui baudžiamoji byla buvo iškelta pagrįstai, bylą nagrinėję teisėjai klaidų ar šiurkščių pažeidimų nepadarė, nuosprendžiai ir nutartys buvo motyvuoti, todėl, teismas neturi pagrindo teigti, kad ieškovo nurodyti teisėjai atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, kurie pagal CK 6.272 straipsnį lemtų valstybės civilinę atsakomybę. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-07 nuosprendžiu įvertino ir teisėjo nusišalinimo reikalavimo subjektyviuosius ir objektyviuosius aspektus, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos asmeninį tendencingumą, baudžiamojo proceso metu rodomą palankumą vienai iš proceso šalių. Bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme buvo tenkinami kaltinamojo (ieškovo), jo gynėjo prašymai, jų prašymu atidedamas bylos nagrinėjimas, daromos pertraukos, buvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, buvo pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai, jie dalyvavo atliekant įrodymų tyrimą, apklausiant liudytojus, suteikta teisė jiems užduoti klausimus, liudytojų, kurie buvo apklausti J. S. pašalinus iš teismo salės, parodymai pastarajam vėliau buvo perskaityti ir suteikta teisė dėl jų duoti paaiškinimus. Gynybos prašymai, kurie buvo netenkinti, motyvuotai buvo atmesti. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, jog būtent ieškovo J. S. netinkamas procesinis elgesys sąlygojo pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimą. Kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimas buvo patikrintas instancine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas D. J., išnagrinėjęs J. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2013-02-22, kuria J. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, jį atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-549/2013, T 5, b. l. 61-63). Teismas, įvertinęs civilinėje byloje surinktų įrodymų visumą konstatavo, jog ieškovas neįrodė ir jam padarytos neturtinės žalos dydžio (CPK 178 str.). Teismas atmetė kaip nepagrįstas ieškovo J. S. nurodytas aplinkybes, jog jam nebuvo leidžiama susisiekti su artimaisiais, nebuvo reaguojama į jo teismui rašytus skundus, nes šias aplinkybes paneigia baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad buvo patenkinti visi S. S. prašymai leisti pasimatyti su J. S. (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-549/2013, T 5, b. l. 89, 91, 94, 102, 153, 163, 175, T 6, b. l. 84, 117, 118, 148, 168). Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-100-549/2013 medžiagos taip pat nustatyta, kad į J. S. rašytus skundus, kurie įstatymo nustatyta tvarka buvo perduodami baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai I. K., ji duodavo raštiškus atsakymus (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-549/2013, T 5, b. l. 195 ir kt.). Nurodė, jog teismui taip pat nepateikta įrodymų, kad būtent dėl ieškovui iškeltos ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos pablogėjo jo sveikatos būklė. Ieškovo išdėstyti samprotavimai apie jo persekiojimą, įžeidinėjimą, kankinimą, prokurorų, advokatų bei teisėjų priešiškumą yra tik jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl išsamiau teismas dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 148-149). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, subjektyvus ir nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, šiurkščiai pažeistos ieškovo procesinės teisės, netinkamai taikytos procesinės teisės normos. Byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovui, EPP sistemoje procesiniai dokumentai neskaitmenizuoti;

2. Nuo 2014-02-18 iki 2014-12-30 buvo nepagrįstai kalinamas Suėmimo vietų institucijose; suėmimo metu buvo kankinamas, jam nebuvo užtikrinama sveikatos priežiūra, jis nebuvo aprūpintas vaistais. Jis buvo verčiamas badauti 172 dienas iš 316 kalinamų dienų. Dėl minėtų aplinkybių jam buvo sutrikdyta sveikata, kurios nepavyksta stabilizuoti iki šiol;

3. Teismai ir teisėjai netinkamai atliko savo pareigas, tyčiniais ir suinteresuotais veiksmais padarė apeliantui žalos. Dėl ligos apeliantas negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl tai trukdė jam pateikti paaiškinimus ir procesinius dokumentus;

4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik subjektyvia atsakovo nuomone, bylą išnagrinėjo pažeisdamas CPK 327 str. reikalavimus. Teismas netinkamai taikė CPK 246 str. ieškovui neatvykus į teismo posėdį, nes jis į posėdį neatvyko dėl ligos, apie tai informavo teismą ir pateikė pažymą. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 174-176). Nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas susideda iš abstrakčių teiginių, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nepagrįstas ir nemotyvuotas, kurie yra nepagrįsti. Ieškovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, todėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nėra. Teismo posėdžio atidėjimas dėl ieškovo ligos nebuvo privalomas ir dėl atidėjimo teismas turėjo spręsti įvertinęs bylos aplinkybes. Be to, visa bylos medžiaga susideda iš dokumentų, kuriuos teikė ieškovas, todėl atmestinas jo teiginys, kad jam buvo kliudoma teikti rašytinius įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, jog jo atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai yra keliamos baudžiamosios bylos; bylas nagrinėjantys teisėjai yra šališki, priešiški ieškovo atžvilgiu, dėl jų daromo spaudimo iš teismo salės jis buvo išvežtas į ligoninę, nes jį tiesiog terorizavo kiekviename teismo posėdyje, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, šiurkščiai pažeidinėjo jo procesines teises. 2013 m. vasario 22 d. teisėjos I. K. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams; pasak ieškovo, nutartyje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai, jog jis tariamai negyvena nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nes jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, gyvena pas sūnų, adresu Laukininkų g. 27-56, Klaipėda. Ieškovo teigimu, bylos jo atžvilgiu buvo išnagrinėtos neobjektyviai, paskirta kardomąja priemone siekiama sutrukdyti ieškovui vesti bylas bei tinkamai gintis jam iškeltose bylose. Uždarius ieškovą į areštinę, jam buvo neduodami vaistai, todėl jis buvo priverstas badauti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovui baudžiamoji byla buvo iškelta pagrįstai, bylą nagrinėję teisėjai klaidų ar šiurkščių pažeidimų nepadarė, nuosprendžiai ir nutartys buvo motyvuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo nurodyti teisėjai atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, kurie pagal CK 6.272 straipsnį lemtų valstybės civilinę atsakomybę. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, jog būtent ieškovo J. S. netinkamas procesinis elgesys sąlygojo pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimą. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent dėl ieškovui iškeltos ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos pablogėjo jo sveikatos būklė, o išdėstyti samprotavimai apie jo persekiojimą, įžeidinėjimą, kankinimą, prokurorų, advokatų bei teisėjų priešiškumą yra tik jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais.

Dėl reikalavimo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde išreiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nors jis į teismo posėdį neatvyko dėl ligos ir apie tai informavo teismą bei prašė nagrinėjimą atidėti. Pažymėjo, jog EPP sistemoje teismo priimti dokumentai nebuvo skaitmenizuoti, todėl ieškovas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuris turėjo įvykti 2013-05-30 13.30 val. Pranešimas apie teismo posėdį ir atsiliepimai į ieškinį ieškovui buvo įteikti tinkamai (b. l. 40, 47). Iš 2013-05-30 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovas J. S. šiame teismo posėdyje dalyvavo (b. l. 61). 2014-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje skirtas parengiamasis posėdis, kuris turėjo įvykti 2014-12-10 9.00 val. (b. l. 103). Šaukimas į teismo posėdį ieškovui įteiktas tinkamai (b. l. 105). Į 2014-12-10 parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, bylos nagrinėjimas atidėtas 2015-01-15 13.30 val. (b. l. 118-119). 2015-01-15 teisme gautas ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame ieškovas nurodė, jog 2015-01-15 rytą jo sveikatos būklė pablogėjo, todėl jis negali vykti į teismo posėdį Vilniuje, nes tai rizikinga ir jį gali ištikti koma (b. l. 129). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėtas ieškovo prašymas buvo užregistruotas teismo posėdžio dieną, t.y. 2015-01-15 9.46 val. (CPK 179 str. 3 d.). 2015-01-15 teismo posėdžio metu buvo nutarta netenkinti ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo neatvykimą į teismo posėdį ar prastą sveikatos būklę (b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes, kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą ieškovas nepateikė įrodymų apie prastą savo sveikatos būklę, prašymą iš esmės grindė samprotavimais, be to, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą pateiktas teismo posėdžio dieną, jame ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo dalyvavimas teismo posėdyje turėjo būti pripažintas būtinu. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 246 str. 1 dalimi, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Taigi, jau pats įstatymas nurodo, jog neatvykimas dėl ligos nelaikytinas svarbia aplinkybe, be to, kaip jau minėta, ieškovas jokiais rašytiniai įrodymais nepagrindė savo sunkios sveikatos būklės (CPK 178 str.). Konstatuotina, jog teismo posėdžio atidėjimas dėl ieškovo ligos nėra privalomas ir teismas dėl to sprendžia tik įvertinęs bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog ieškovas J. S. turėjo galimybę dalyvauti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, vienas iš kurių netgi buvo atidėtas dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, nors prašymas atidėti teismo posėdį nebuvo gautas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo metu apeliantas J. S. turėjo galimybę apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui teikti rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, atmetamas apeliacinio skundo reikalavimas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitų svarbių priežasčių, dėl ko skundas turėtų būti nagrinėjamas ne rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų.

Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, subjektyvus ir nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, šiurkščiai pažeistos ieškovo procesinės teisės, netinkamai taikytos procesinės teisės normos. Apeliacinio teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nurodydamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, subjektyvus, nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, apeliantas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Pagal CPK 306 str. 1 d. 4 p. apeliaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad iš esmės apelianto J. S. skundas susideda iš abstrakčių teiginių, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas ir nemotyvuotas, bei subjektyvia nuomone grindžiamų teiginių apie valstybės institucijų vykdomą persekiojimų. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, tačiau apeliaciniame skunde nenurodomi jokie konkretūs paaiškinimai, kuriuos apeliantas norėtų išdėstyti teismo posėdžio metu, prie apeliacinio skundo nėra pridedami jokie nauji įrodymai, kuriais ieškovas norėtų papildyti bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ginčijamu sprendimu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriais remdamasis nustatė, kad sąlygos ieškovo suėmimui buvo, ir jais grindė savo sprendimą.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad 2014-02-18 iki 2014-12-30 ieškovas buvo nepagrįstai kalinamas Suėmimo vietų institucijose, suėmimo metu buvo kankinamas, jam nebuvo užtikrinama sveikatos priežiūra, jis nebuvo aprūpintas vaistais; jis buvo verčiamas badauti 172 dienas iš 316 kalinamų dienų ir dėl minėtų aplinkybių jam buvo sutrikdyta sveikata, kurios nepavyksta stabilizuoti iki šiol, atmestini kaip nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.) ir nesusiję su bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo patikrinimu, todėl išsamiau teismas dėl jų nepasisako.

Skunde apeliantas nurodė, jog teismai ir teisėjai netinkamai atliko savo pareigas, tyčiniais ir suinteresuotais veiksmais padarė apeliantui žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina dėl kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teisėjai padarė klaidų ar šiurkščių pažeidimų, priimti nuosprendžiai ir nutartys buvo motyvuoti, kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimas buvo patikrintas instancine tvarka. Konstatuotina, jog griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – apeliantui buvo skirta iš esmės dėl jo paties netinkamo procesinio elgesio ir vengimo dalyvauti nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo J. S. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė