Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1453-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
2S-1453-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10111-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1453-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10111-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei A. G., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai I. K., Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui A. D., Klaipėdos apygardos teismo teisėjui D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2013-02-22 nutartimi iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013 jam buvo pritaikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Visi jo pateikti skundai dėl paskirtos kardomosios priemonės buvo atmesti. Dėl teisėjų neteisėtų veiksmų pablogėjo jo sveikata, jis negalėjo ginti savo teisių ir teisėtų interesų, dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir duoti paaiškinimus. Pasak ieškovo, Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų teisėjai turi išankstinį nusistatymą prieš jį, kuris pasireiškė visu negatyvumu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013 ir kurį jie realizuoja pažeisdami ieškovo žmogaus teises. Pažymėjo, kad pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinį, yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013, todėl ši byla išreikalautina ir prijungtina prie šios civilinės bylos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-30 nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-16499-433/2013 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei A. G., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai I. K., Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui A. D., Klaipėdos apygardos teismo teisėjui D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013, kurioje J. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams su 120 MGL dydžio bauda, paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Teismas sprendė, kad būtina baudžiamąją bylą Nr. 1-100-549/2013 prijungti prie šios civilinės bylos, tačiau šiuo metu tai negalima padaryti, nes byloje 2013-05-22 paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Todėl teismas padarė išvadą, jog ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki bus priimtas galutinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Paprašyti Klaipėdos miesto apylinkės teismą padaryti baudžiamosios bylos Nr. 1-100-549/2013 kopiją ir ją atsiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą, nes nėra priežasčių ir aplinkybių, kurios sąlygotų privalomą bylos sustabdymą. Baudžiamoji byla prijungiama tik dėl to, kad nustatyti trečiųjų asmenų veikas dėl procesinių veiksmų bei joje esančių ir nesančių dokumentinių įrodymų vertinimą. Kaltės nustatymas neturi įtakos civilinės bylos nagrinėjimo dalyke. Galima padaryti baudžiamosios bylos kopijas ir tokiu būdu neužvilkinti civilinės bylos nagrinėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinyje pažymima, jog baudžiamąją bylą nagrinėja šališki ir bylos baigtimi suinteresuoti teisėjai. Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas gali konstatuoti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, be kurių šios civilinės bylos nagrinėjimas yra neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, pagrįstai nutarė sustabdyti civilinę bylą, kol neįsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013. Apelianto nuomone, pagrindo stabdyti bylą nėra, nes baudžiamojoje byloje esantys įrodymai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai tik tiek, kiek būtina nustatyti trečiųjų asmenų veikas dėl procesinių veiksmų, o apelianto kaltės nustatymas ieškinio dalykui reikšmės neturi. Apeliacinė instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kas atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo klausimas ir baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio teisėtumo klausimas gali būti vertinami atskirai. Tačiau šiuo atveju apeliantas savo ieškinio reikalavimo priteisti iš valstybės 200 000 Lt neturtinę žalą pagrįstumą įrodinėja ne tik nepagrįstos kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimu sąlygotu sveikatos pablogėjimu, tačiau taip pat aplinkybe, kad Klaipėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijos turi išankstinį priešišką nusistatymą apelianto atžvilgiu ir jį realizuoja pažeisdami apelianto žmogaus teises. Kaip nurodė apeliantas savo ieškinyje, Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismai turi susidarę išankstinę nuostatą jo atžvilgiu, kuri pasireiškė visu negatyvumu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013, kuria apeliantas prašė prijungti, kadangi šioje byloje yra pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinį (b. l. 4-5). Taigi apeliantas ieškinyje taip pat kelia teisėjų nešališkumo klausimą, kuris yra vertinamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013 apeliacine tvarka peržiūrint Klaipėdos miesto apylinkė teismo teisėjos I. K. (kuri nagrinėjamoje byloje yra trečiasis asmuo) 2013-05-22 priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo klausimą. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime, Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-549/2013 apeliantas reiškė nušalinimus tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai, tiek visam Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau reikalavimai dėl nušalinimo tenkinti nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantui apskundus pirmosios instancijos teismo 2013-05-22 nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ne tik pakartotinai spręs klausimą dėl apelianto kaltės už jam kaltinamuoju aktu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau taip pat gali konstatuoti šiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl teismo (teisėjo) šališkumo (ne)buvimo priimant nuosprendį, be kurių šioje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo įvertinimas yra neįmanomas.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Ieškovo J. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė