Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. S. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1302-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1302-2024 (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas) K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 2 dalyje, o būtent už tai, kad jis, 2024-05-08, būdamas tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ( toliau –MTA), NTKS priemonėmis pateikė tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini). Deklaruota prekė - juvelyrinių dirbinių liejimo formų milteliai (sudaryti iš gipso mišinio), KN kodas 680990, prekių gavėjas ir paskirties šalis - Rusija. Muitinio tikrinimo metu paimtas prekės mėginys, Prekės klasifikavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas KN kodas - 38249965, kuris patenka į 2014-07-31 Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau Reglamentas (ES) 833/2014) XXIII priedą. MTA K. S. pateikdamas tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) ir deklaruodamas prekes, išvardytas Reglamento (ES) Nr. 833/2014 XXIII priede išvežimui į Rusiją, kurių eksportas, tiekimas, perdavimas Rusijai, ar naudojimui Rusijoje, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k. str. 1 d. ir XXIII priede, yra draudžiamas, teikė prekių deklaravimo muitinėje paslaugas ir tokiais veiksmais pažeidė Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k str. 2 d. a. p. (pakartotinai). Taip pat, K. S., deklaravęs prekes kitu kodu, nei nustatyta Klasifikavimo aktu, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/201315str. 2 d. a ir b p., kurie numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, MTA prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, bei visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą ir tikslumą. MTA K. S., (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją bei neįsitikinęs KN kodo teisingumu, kas taip pat turėjo įtakos draudimų ir apribojimų taikymui, ir teikdamas prekių deklaravimo paslaugas prekėms, kurioms taikomi tarptautinių sankcijų apribojimai).

Už numatytus administracinius nusižengimus K. S. paskirta galutinė 2000 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 17-22). Nutarime nurodyta, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė A. K. paaiškino, jog atlikus laboratorinį mėginio ištyrimą buvo nustatyta, jog gamintojo internetiniame puslapyje skelbiama produkto saugos lape mišinio sudėtis: kristobalitas, kvarcas ir gipsas (kristobalitas sudaro nuo 40 iki 70 procentų, kvarcas nuo 20 iki 40 procentų, gipsas nuo 20 iki 30 procentų), sutapo su laboratorinio tyrimo metu nustatyta šio produkto sudėtimi. Specialistė paaiškino, jog prekės sudėtis ir prekės aprašymas bei prekės paskirtis nurodo kodo pasirinkimą. Šiuo konkrečiu atveju muitinės tarpininkas prekę – miltelius (duomenys neskelbtini) deklaravo kaip gipso dirbinį, ir nurodė kodą 6809 (dirbiniai iš gipso, arba daugiausiai iš gipso sudarytų mišinių), tačiau tai nėra dirbinys, dirbiniai tai jau yra plokštės, lakštai, plytelės, o šiuo atveju tai nėra dirbinys, tai yra mišinys skirtas liejimo formoms. Kodo 3824 pozicijoje yra labai aiškiai parašyta: „Paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų cheminiai produktai ir preparatai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), todėl šis kodas turėjo būti ir nurodytas. Muitinės tarpininkas, net ir be mėginio laboratorinio sudėties ištyrimo, turėjo suabejoti, ar kartu su kroviniu pateiktuose dokumentuose yra nurodytas tinkamas prekės kodas. Prekė kodas 6809 – tai dirbiniai iš gipso arba daugiausiai iš gipso sudarytų mišinių, dirbiniai iš gipso mišinių, bet ne gipso mišiniai, be to minėtame saugos lape nurodyta, jog gipso tėra 20-30 procentų, kas vėlgi neleidžia teigti, jog mišinys sudarytas iš gipso.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu K. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje bei 515 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad muitinei pateiktoje tranzito deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodė neteisingą deklaruojamų prekių kodą, kai tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų taikymui, o taip pat ir už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, kadangi prekės, kurioms jis pateikė tranzito deklaraciją ir kurias norėta eksportuoti į Rusijos Federaciją, yra įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 833/2014), XXIII priedą ir, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k str. 1 d., jas draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Šios administracinių nusižengimų sudėtys yra blanketinės, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius prekių deklaravimo ir (ar) gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, kurioje nurodyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia ne vien tik subjektą, kuris atsakingas už deklaracijos turinio teisingumą. Nors jose nenustatyta nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, nei už jos pažeidimą taikytinos sankcijos, tačiau jose nustatyta subjekto prisiimama atsakomybė ir jo pareiga deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateikti tikslią informaciją, o šios pareigos pažeidimas ir sudaro ANK 212 straipsnio 4 dalies sudėtį.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Pareiškėjo ir Institucijos kilo būtent dėl KN kodo priskyrimo. Institucijos pareigūnai atlikę muitinį tikrinimą nustatė, kad gabenamos prekės neatitinka deklaracijoje pateikto KN kodo 680990 ir gabenama prekė (duomenys neskelbtini) milteliai nelaikytina dirbiniais iš gipso, arba daugiausiai iš gipso sudarytų mišinių, kadangi prekės gamintojo internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateiktame produkto (duomenys neskelbtini) saugos duomenų lape nurodyta, kad mišinį sudaro kristalobalitas (Si02 atmaina), kvarcas (Si02) ir gipsas (CaS04). Mišinys naudojamas sidabro ir žalvario juvelyrinių dirbinių ir bižuterijos liejininkystėje. Milteliai supakuoti 22,5 kg gamyklinėje pakuotėje“, todėl gabenama prekė turi būti klasifikuojama kaip „Pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje“ KN 38249965 ir negali būti klasifikuojama kaip „dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų“ KN 6809, nes šiai pozicijai priskiriami dirbiniai iš gipso arba iš mišinių, daugiausia sudarytų iš gipso (pvz.: plokštės, plytelės). Tuo tarpu Pareiškėjas nesutinka su šia Institucijos pozicija ir tvirtina, kad buvo gabenama prekė didžiąja dalimi susidedant iš gipso, o tokių gaminių tarifiniam klasifikavimui KN nuostatose yra numatytas specialus kodas - 6809900 („Dirbiniai iš gipso arba iš mišinių, daugiausia sudarytu iš gipso"), kuris buvo nurodytas kartu su kroviniu esančiuose dokumentuose, kurį nurodė ir pareiškėjas.

Skundas motyvuojamas ir tuo, kad Pareiškėjo kaltės dėl netinkamo ginčo prekės deklaravimo kodu 6809900 nėra, nes pareiškėjas neturėjo galimybės įtarti ar manyti kad pasirinktas klasifikavimo kodas 680990.... yra neteisingas.

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog tranzito deklaracijoje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė, jog deklaruota prekė – juvelyrinių dirbinių liejimo formų milteliai (sudaryti iš gipso mišinio), KN kodas 680990. Lydinčiuose dokumentuose nurodyta, jog prekės siuntėjas yra „(duomenys neskelbtini) LTD” ir siunčiama prekė milteliai (investment powder) (duomenys neskelbtini), KN kodas 6809900000. Tačiau Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, atlikę prekių klasifikavimo patikrinimą, 2024-05-20 Prekės klasifikavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad gabenamos prekės turi būti klasifikuojama KN 38249965 subpozicijoje (pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje). Prekių klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir Muitinės Laboratorijos tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) prekių mėginiai aprašyti kaip: „baltos spalvos, birūs, pudros formos milteliai (duomenys neskelbtini) (internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateiktame saugos duomenų lape nurodyta, kad mišinį sudaro kristalobalitas (Si02 atmaina), kvarcas (Si02) ir gipsas (CaS04). Mišinys naudojamas sidabro ir žalvario juvelyrinių dirbinių ir bižuterijos liejininkystėje. Milteliai supakuoti 22,5 kg gamyklinėje pakuotėje ant kurios užklijuota mėginio etiketė“.

Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo tarifo I priedo 38 skirsnyje klasifikuojami „įvairūs chemijos produktai“, 3824 pozicijoje klasifikuojami „Paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų cheminiai produktai ir preparatai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje“, 3824 99 65 subpozicijoje klasifikuojami „Pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje“ (https://www.lrmuitine.lt/mport/failai/Intrastatas/KN_2024.pdf). Remiantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSEN) paaiškinimais 38.24 pozicijai priskiriami paruošti liejinių formų arba šerdžių rišikliai; chemijos produktai ir chemijos pramonės arba jai giminingų pramonės šakų preparatai (įskaitant sudarytus iš natūralių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad 3824 pozicijai priskiriamos prekės, kurios neturi būti priskiriamos jokiai kitai nomenklatūros pozicijai, t. y. „Pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje (išskyrus priskiriamus 3824 10 00 subpozicijai)“, KN paaiškinimų (2019/C 0/01) KN 3824 99 65 kodo nuostatas, tokie mišiniai klasifikuojami, kaip „Pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje“, todėl negali būti klasifikuojami KN 68 skirsnyje, kuriame klasifikuojami „dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų“. KN 6809 pozicijai priskiriami dirbiniai iš gipso arba iš mišinių, daugiausia sudarytų iš gipso (pvz.: plokštės, plytelės). Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Institucijos išvada apie tai, kad įvairūs chemijos produktai skirti naudoti liejininkystėje, nelaikytini dirbiniais iš gipso, cemento ar panašių medžiagų ir neklasifikuojami skirsnyje KN 680990 kodu, kaip dirbiniai iš akmens ar gipso, kadangi nėra atpažįstami ir identifikuojami kaip dirbiniai, o identifikuojami, kaip juvelyrinių dirbinių liejimo formų milteliai sudaryti iš gipso mišinio (chemijos produktai, mišiniai), pateikimo muitinei momentu. Todėl, teismo vertinimu, Institucija pagrįstai, motyvuotai nustatė, jog gabenama prekė (duomenys neskelbtini) milteliai turėjo būti deklaruota KN 38249965 kodu.

Nors pareiškėjas teigia, kad Prekės klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-05-20] ir Muitinės laboratorijos 2024-05-17 tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovavosi teritorinė muitinė surašydama klasifikavimo aktą nėra nurodytas joks konkretus ginčo prekės tarifinio klasifikavimo teisinis pagrindimas, tačiau šie argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes minėtuose dokumentuose yra nurodyta, kokiais konkrečiais teisės aktais buvo vadovaujamasi nustatant kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą, tai yra 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo tarifo I priedas (KN,2024), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais ((HSENs,) 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). KN 3824 99 65 subpozicijoje klasifikuojami pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje. KN paaiškinimų 3824 99 65 subpozicijos paaiškinimai (KN paaiškinimai, 2019).

Pareiškėjas ir jo atstovas siekia įrodyti, kad pareiškėjas nurodė tinkamą prekės kodą KN 6809900, teigdamas, kad prekė didžiąja dalimi susidėjo iš gipso, o tokių gaminių tarifiniam klasifikavimui KN nuostatose yra numatytas specialus kodas - 6809900 („Dirbiniai iš gipso arba iš mišinių, daugiausia sudarytu iš gipso“). Visų pirma, pažymėtina tai, kad nei kartu su deklaracija nei byloje nėra dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, jog prekė (duomenys neskelbtini) milteliai gali būti priskiriami dirbiniams iš gipso arba dirbiniams iš mišinių, daugiausiai sudarytų iš gipso, ar dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad šios prekės sudėtyje daugiausiai yra gipso. Kaip jau buvo minėta, tranzito deklaracijoje (duomenys neskelbtini) pareiškėja nurodė, kad gabenama prekė - juvelyrinių dirbinių liejimo formų milteliai sudaryti iš gipso mišinio, o prekės gamintojo internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateiktame produkto (duomenys neskelbtini) saugos duomenų lape nurodyta, kad mišinį sudaro kristobalitas nuo 40 iki 70 procentų, kvarcas nuo 20 iki 40 procentų, gipsas nuo 20 iki 30 procentų, kas paneigia, jog šiame mišinyje daugiausiai yra gipso ( b.l. 151). Visi šie duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjas turėjo suabejoti tuo, ar prekę lydinčiuose dokumentuose yra nurodytas tinkamas prekės kodas. Apklausta specialistė A. K. teismo posėdyje nurodė, jog muitinės tarpininkas, net ir be mėginio laboratorinio sudėties ištyrimo, turėjo suabejoti, ar kartu su kroviniu pateiktuose dokumentuose yra nurodytas tinkamas prekės kodas. Prekė kodas 6809 – tai dirbiniai iš gipso arba daugiausiai iš gipso sudarytų mišinių, dirbiniai iš gipso mišinių, bet ne gipso mišiniai, be to minėtame saugos lape nurodyta, jog gipso tėra 20-30 procentų, kas vėlgi neleidžia teigti, jog mišinys sudarytas iš gipso.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad jis jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, kadangi teikdamas tranzito deklaraciją, negalėjo žinoti, kad deklaruojamos prekės (duomenys neskelbtini) miltelių kodas yra kitoks nei tą nurodė šios prekės siuntėjas – (duomenys neskelbtini) LTD, jis buvo įsitikinęs prekės kodo tinkamumu, teigė, kad ir anksčiau to paties siuntėjo buvo siunčiamos tokios pat prekės tuo pačiu kodu. Šiame kontekste pažymėtina, kad siekiant pagrįsti šią aplinkybę kartu su skundu buvo pateikta 2024 m. balandžio 15 d. tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini), kurioje yra duomenys apie tai, kad šią deklaraciją užpildė UAB (duomenys neskelbtini) atstovė J. V. (MTA) tai pačiai prekei, tam pačiam Rusijos gavėjui su tuo pačiu kodu 680990, ( b.l. 59-60, 129-130), tačiau vėliau teismo posėdyje advokatas Gediminas Valantiejus pateikė to paties turinio 2024 m. balandžio 15 d. tranzito deklaracijos (duomenys neskelbtini) kopiją, kurios tikrumą patvirtino savo parašu, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas jau yra nurodytas K. S. (MTA) ( b.l.141-143). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas teismui pateikė klaidinančius duomenis, aplinkybių, jog anksčiau muitinei tos pačios prekės buvo deklaruojamos tuo pačiu kodu, ir muitinė jąs išleisdavo į trečiąją valstybę teismas nevertina.

Minėtų administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, formuojamą ANK 212 straipsnyje ir 515 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų subjektyviosios pusės kontekste. Tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė.

Iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. S. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė jo veiksmuose esant neatsargiai kaltės formai, o būtent -- nerūpestingumui – jis nors ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti.

Nors viso proceso metu K. S. apeliavo į tai, jog jos skundžiamame Nutarime nurodytą ir jam inkriminuotų administracinių nusižengimų neatsargią kaltės formą neva paneigia būtent prekių siuntėjo – (duomenys neskelbtini) LTD atliktų veiksmų pobūdis – neteisingo prekės kodo nurodymas, siunčiant prekes eksporto procedūrai įforminti, tačiau teismas su šia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti tiek dėl šiuo argumento aspektu aktualaus teisinio reguliavimo, tiek ir teismų praktikos.

Pažymėtina, kad muitinės deklaracijos užpildymas nėra formalus, nesukeliantis jokių teisinių padarinių veiksmas. Kaip jau buvo minėta, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog K. S., pateikęs tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. Asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus. Taigi atsakomybė, kyla ne prekių importuotojui ir/ar jų savininkui, nurodančiam, kokiai procedūrai deklaruoti prekes ir su kokiu prekės kodu, tačiau asmeniui, teikiančiam deklaraciją su į ją įtrauktais pirmiau aptartais netiksliais ar neteisingais duomenimis.

Be to, skundo argumentai, kad K. S. duomenis deklaracijoje nurodė pagal pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent jis, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-148-806/2022).

Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo. K. S., būdamas muitinės tarpininko atstovas, yra įgijęs tam tikras specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais. Nagrinėjamu atveju K. S., neturėjo prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, pvz. laboratorijos išvadų, eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos ir pan., todėl elgdamasis rūpestingai privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o jį nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai. Pažymėtina ir tai, kad pradėjus taikyti tam tikrų prekių tiekimo Rusijai draudimus, iškilo rizika, kad šių draudimų bus bandoma išvengti parenkant prekėms kodus, kurie neįtraukti į draudžiamų tiekti prekių sąrašus, todėl bet kokių prekių eksportas į Rusijos turi būti vertintinas kaip padidintos rizikos, eksportuotojo pateikta informacija, taip pat ir eksportuojamų prekių kodas, turėjo būti tikrinami su ypatingu atidumu, pasinaudojant visomis teisės aktuose numatytomis galimybėmis, o eksportuotojų pateikiama informacija negalėjo būti vertinama, kaip patikima, kadangi eksportuotojas yra suinteresuotas įvykdyti anksčiau pasirašytas sutartis ir parduoti savo prekes. Pažymėtina, kad muitinės tarpininko atstovas disponavo duomenimis apie prekę (prekės aprašymu, sudėtimi) ir atlikdamas savo, kaip deklaranto pareigas turėjo ir galėjo nustatyti teisingą prekės kodą, vadovaudamasis prekės aprašymu ir Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (toliau - LITAR) duomenų baze, kurioje, vadovaudamasis bendromis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis bei pozicijų ir subpozicijų pavadinimais galėjo teisingai suklasifikuoti deklaruojamą prekę. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas galimybę įsitikinti prekės kodo teisingumu, to nepadarė ir veikdamas savo rizika, nepagrįstai pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija. Todėl teismui nekyla abejonės dėl to, jog K. S. žinojo apie tai, jog būtent jam, kaip deklarantui, kyla pareiga tinkamai deklaruoti prekes muitinėje bei atsakomybė už tranzito deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Akivaizdu, kad K. S., kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti jam pateiktus duomenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Visa tai rodo, kad jos veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai.

Dėl administracinės nuobaudos

Įstatymų leidėjas už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Tuo tarpu už ANK 515 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims yra numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam K. S. Institucija, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė minimalią 300 Eur dydžio baudą, o už ANK 515 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė minimalią 2000 Eur baudą, bei vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskyrė galutinę 2000 Eur dydžio baudą.

Pabrėžtina, jog konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

K. S. padaryti administraciniai nusižengimai pasižymėjo neatsargia kaltės forma, esminiai neigiami padariniai įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryti – netinkamai deklaruotos prekės nebuvo išsiųstos jų gavėjui. K. S. anksčiau už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą yra baustas, tačiau bauda sumokėta. Teismo vertinimu K. S. paskirta administracinė nuobauda už padarytus administracinius nusižengimus parinkta tinkamai, sankcijos ribose – jam skirtos minimalaus dydžio piniginės baudos. K. S. skunde bei teisme nurodyta aplinkybė, kad jis galvojo, kad veikia teisėtai ir nepiktybiškai, kadangi buvo įsitikinęs, kad siuntėjas (duomenys neskelbtini) LTD dokumentuose nurodė teisingą prekės kodą, nešalina pareiškėjo atsakomybės, nes, kaip jau buvo minėta K. S., būdamas muitinės tarpininko atstovu, turėjo specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais, priešingai nei eksportuotojas, todėl, turėdama galimybę įsitikinti KN kodo teisingumu, to nepadarė ir veikdamas savo rizika, nepagrįstai pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija.

Teismas, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. įgalioto atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1302-2024 panaikinimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.