Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurton“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurton“ ieškinį atsakovėms K. L. ir N. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje V. M. (V. M.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė, būdama trečiojo asmens – ieškovės skolininko – sutuoktinė, savo motinai – atsakovei K. L. – 2018 m. birželio 20 d. perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu valdomą turtą – UAB „Koloristika“ akcijas. Šis sandoris pažeidžia ieškovės skolininko – trečiojo asmens – teises. Trečiajam asmeniui ir atsakovei N. M. priklausančių UAB „Koloristika“ akcijų perleidimas įvyko po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1897-936/2018, pagal kurį ieškovė yra trečiojo asmens kreditorė. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas vėliau, nei atsirado trečiojo asmens prievolė ieškovei. Taip buvo sumažinta trečiojo asmens turto masė ir sumažėjo reali galimybė trečiajam asmeniui atsiskaityti su ieškove. Trečiasis asmuo ir jo sutuoktinė ėmė perleidinėti savo turtą, taip siekdami išvengti prievolės ieškovei įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.2. Teismui pripažinus sandorį niekiniu, būtų tiek netiesioginio ieškinio, tiek actio Pauliana sąlygos. Nepaneigus akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, pripažintina, kad: 1) trečiasis asmuo (ieškovės skolininkas) akivaizdžiai turi reikalavimo teisę į sutuoktinę, pardavusią šias akcijas; 2) yra akivaizdus kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimas, nes jos skolininkas neįgyvendina savo teisės ir negina savo interesų; 3) akcijų pardavimo sandoris pažeidžia kreditorės (pagal actio Pauliana ieškinį – skolininko) teises; 4) nepaneigta nesąžiningumo prezumpcija, nes sandorį sudarė itin artimos giminaitės – motina ir duktė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra ketvirtosios actio Pauliana ieškinio sąlygos – skolininko nesąžiningumo, nes ginčijamą sandorį sudarė ne skolininkas. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra pareikštas netiesioginis actio Pauliana, nes skolininke šiuo atveju laikytina atsakovė N. M., o jos kreditoriumi, neginančiu savo teisių, – trečiasis asmuo.

19.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dovanojimo sandoris buvo tariamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis sandoris buvo realiai įvykdytas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Dėl to teismas neturėjo pagrindo ex officio pripažinti šį sandorį niekiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės netiesioginis ieškinys dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1897-936/2018 trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais BMB „Miško turtai“ iš atsakovo V. M. priteista 19 853 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 19 853,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nutraukta bylos dalis pagal ieškovės UAB „Eurton“ netiesioginį ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1897-936/2018 BMB „Miško turtai“ išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1897-936/2018, tačiau priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo pradėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-40565-936/2019 išieškotoja BMB „Miško turtai“ pakeista ieškove UAB „Eurton“.

24. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6097-948/2020 nustatyta, kad V. M. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės atsakovės N. M. gaunamų pajamų.

Dėl pinigų dovanojimo sandorio vertinimo

27. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

28. Apeliantė teisingai pažymi, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas; bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, teismas ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir taiko jo negaliojimo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 54 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).

29. Kartu nurodytina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovių sudarytos pinigų dovanojimo ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartys neatitinka ekonominės logikos. Tačiau toks vertinimas teismui nesuponavo pagrindo pinigų dovanojimo sandorį ex officio pripažinti niekiniu pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatyta aplinkybių, kurios akivaizdžiai patvirtintų pinigų dovanojimo sutarties tariamumą.

31. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog yra šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamas sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu, t. y. turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

32. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teismui turėjo teikti duomenis, patvirtinančius pinigų dovanojimo sandorio tariamumą (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau ieškovė tokių duomenų neteikė, taip pat ir procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šis sandoris galėtų būti pripažintas niekiniu pagal CK 1.86 straipsnio reikalavimus. Dėl to pripažintina, kad ieškovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taigi pažeidžia draudimą, nustatytą, CPK 306 straipsnio 2 dalyje.

34. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pinigų dovanojimo sutartis yra įvykdyta – atsakovė K. L. 2 500 Eur perdavė atsakovės N. M. įsteigtos UAB „Koloristika“ įstatiniam kapitalui suformuoti. Pagal viešai skelbiamus duomenis Juridinių asmenų registre, tinklapyje „rekvizitai.vz.lt“ UAB „Koloristika“ yra veikiantis juridinis asmuo, gaunantis pajamas, teikiantis finansinės atskaitomybės dokumentus ir turintis du darbuotojus. Ir po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo akcijų dalis (10 vnt.) liko atsakovės N. M. asmenine nuosavybe, o UAB „Koloristika“ išliko toliau veikiančiu juridiniu asmeniu. Tiek pinigų dovanojimo, tiek akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos ne juridinių asmenų ar savo rizika veikiančių verslininkų, bet itin artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų – motinos ir dukters. Dėl to aplinkybė, kad šie sandoriai neatitinka ekonominės logikos, nėra pakankama išvadai dėl akivaizdaus sandorių tariamumo.

35. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad aplinkybė, jog dovanojamą sumą atsakovė K. L. į savo sąskaitą įnešė per 7 kartus, patvirtina, jog greičiausiai dovanojami pinigai buvo gauti iš pačios atsakovės N. M..

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantis atsakovės K. L. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. sausio 26 d. į atsakovės sąskaitą grynais pinigais buvo įnešta iš viso 3 320 Eur, išimta 90 Eur. Pagal dovanojimo sutartį buvo perduota 2 500 Eur, o 730 Eur suma liko atsakovės K. L. nuosavybė. Dėl to ieškovės teiginys apie į atsakovės K. L. sąskaitą įneštų pinigų kilmę yra tik prielaida. Teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes tai draudžia įstatymas.

37. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo dovanojimo sandorį pripažinti niekiniu ex officio (CK 1.78 straipsnio 3 dalis).

Dėl netiesioginio actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir sistemiškai analizavo visas tiek netiesioginio ieškinio, tiek actio Pauliana tenkinimo sąlygas. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje pareikštas netiesioginis actio Pauliana negali būti tenkinamas, nes ieškovės skolininkas – trečiasis asmuo V. M. – neturi reikalavimo teisės į savo sutuoktinės – atsakovės N. M. – perleistas akcijas, kadangi šios buvo sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina pinigų dovanojimo sutartis, kurios ieškovė nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka, ir pagal šią sutartį gautų pinigų panaudojimo aplinkybės.

40. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas ir turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Taigi viena esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

42. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovės N. M. valią įsteigti uždarąją akcinę bendrovę ir valdyti ją bei jos akcijas asmeninės nuosavybės teise. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė N. M. nuo 2018 m. sausio 30 d. buvo vienintelė bendrovės akcininkė. UAB „Koloristika“ vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad 100 akcijų yra N. M. asmeninė nuosavybė. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „Koloristika“ veikla yra kirpyklų ir grožio salonų veikla, švietimas. Atsakovė triplike paaiškino, kad ji šia veikla užsiima daug metų, o įmonės įsteigimo tikslas buvo atsakovės asmeninis tobulėjimas ir siekis plėsti savo kvalifikaciją. Tuo tarpu trečiasis asmuo nuo 2010 m. liepos 1 d. yra įsteigęs V. M. personalinę įmonę (b. l. 44).

43. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde neginčija šių aplinkybių, tačiau teigia, jog, dovanojimo sutartį pripažinus niekine, nebūtų paneigta UAB „Koloristika“ akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų dovanojimo sutartį ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.79 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės N. M. valią už jai dovanotus pinigus įsteigti UAB „Koloristika“ ir pačią bendrovę bei jos akcijas valdyti asmeninės nuosavybės teise (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vienos esminės netiesioginio actio Pauliana tenkinimo sąlygos – trečiojo asmens V. M. reikalavimo teisės į savo sutuoktinės perleistas akcijas.

44. Apibendrinat išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nenustatyta būtinų sąlygų visuma tenkinti netiesioginį actio Pauliana.

Dėl ieškinio senaties

45. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji apie ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį turėjo sužinoti 2018 m. liepos 11 d., kada pradinei kreditorei BMB „Miško turtai“ buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl ieškovė yra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana pareikšti. Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 14 d., kada jai atsakovė N. M. pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

46. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

47. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

48. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, o savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu. Tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir jo nurodytas aplinkybes vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Teismas, pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 64 punktas).

49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išaiškinimais ir ieškovės elgesį vertino atsižvelgdamas į tai, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis apdairus ir rūpestingas asmuo.

50. Nustatant, kada ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimą, nagrinėjamoje byloje reikšmingos dvi aplinkybės: 1) akcijų perleidimo faktas viešame registre buvo įregistruotas 2018 m. liepos 5 d.; 2) ieškovė taip pat buvo pareiškusi ieškinį trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1897-936/2018, kurioje teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu BMB „Miško turtai“ iš trečiojo asmens priteisė 19 853 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų, o bylos dalį pagal ieškovės ieškinį trečiajam asmeniui nutraukė.

51. Ieškovė reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolą BMB „Miško turtai“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą įgijo 2018 m. gruodžio 10 d. pardavimo be varžytynių akto Nr. 28 pagrindu. Tuo metu pradinei kreditorei BMB „Miško turtai“ jau buvo 2018 m. liepos 11 d. išduotas vykdomasis raštas. Taigi ieškovė, tiek būdama civilinio proceso byloje Nr. e2-1897-936/2018 šalis, tiek perimdama reikalavimo teisę, pradinės kreditorės įgytos toje pačioje byloje, vykdymo procese, turėjo galimybes domėtis ir sužinoti trečiojo asmens turimo turto apimtį, galimybes iš šio turto išsiieškoti skolą pagal perimamą reikalavimo teisę, taip pat sužinoti apie trečiojo asmens šeiminę padėtį ir jo sutuoktinės turimą įmonę bei valdomas akcijas. Ieškovė laiku nedėjo pastangų išsiaiškinti trečiojo asmens turtinės padėties ir tik 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl išieškotojos vykdymo procese pakeitimo.

52. Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, todėl be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana pareikšti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.