Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Eurton“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. M. ir K. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. M. (V. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6097-948/2020 nustatyta, kad skolininkui V. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. M. gaunamų pajamų.

2018 m. birželio 20 d. K. L. ir N. M. sudarė Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 1 punktu N. M. pardavė K. L. 90 vnt. uždarosios akcinės bendrovės, kurios įmonės kodas 304755946, akcijų, , kurių kiekvienos nominali vertė yra 25 Eur, už bendrą 2 250 Eur kainą. Remiantis šios sutarties 4 punktu, pirkėja pinigus už akcijas sumoka grynais. Nuosavybės teisė į akcijas patvirtinama pasirašant Akcijų perdavimo – priėmimo aktą, kuris yra neatsiejama sutarties dalis (Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 5 punktas).

Iš Juridinių asmenų registro 2020 m.. kovo 12 d. išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Koloristika“, įmonės kodas 304755946. Šiame išrašė nurodoma, kad įstatinio kapitalo dydis yra 2500 Eur, kurį sudaro 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 25 Eur. UAB „Koloristika“ vadove nuo 2018 m. sausi 11 paskirta atsakovė N. M. Be to, šio registro išrašo 6.1 punkte nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 – 2018 m. liepos 7 N. M. buvo registruota kaip UAB „Koloristika“ akcininkė. Iš Juridinių asmenų registro išrašo 14.3 punktą matyti, kad juridinių asmenų registrui 2018 m. liepos 5 d. pateiktas pranešimas apie akcininkų pasikeitimą.

Į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad K. L. į UAB „Koloristika“ sąskaitą 2018 m. sausio 26 d. pervedė 1 100 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „Istatinis kapitalas“, 2018 m. sausio 27 d. – 1 100 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „Istatinis kapitalas“2018 m. sausio 28 d. – 300 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „Istatinis kapitalas UAB Koloristika“.

2018 m. sausio 11 d. Steigimo aktu įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Koloristika, šios įmonės steigėja nurodoma N. M. Atsakovės į bylą pateikė 2018 m. sausio 26 d. Pinigų dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad K. L. dovanoja savo dukrai N. M. 2 500 Eur asmeninės nuosavybės teise įmonės UAB „Koloristika“ steigimui; dovanojama suma bus pervesta į UAB „Koloristika“ kaupiamąją sąskaitą.

2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-40565-936/2019 išieškotojas BMB „Miško turtai“ pakeistas į UAB „Eurton“ civilinėje byloje pagal UAB „Eurton“ netiesioginį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais BMB „Miško turtai“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo. Iš šios nutarties turinio matyti, kad pradiniam kreditoriui 2018 m. liepos 11 d. išduotas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo pradėti.

Į bylą pateiktame UAB „Koloristika Vertybinių popierių sąskaitos išraše matyti, jog 2018 m. sausio 30 d. fiksuota, jog N. M. asmenine nuosavybe priklauso 100 vnt. akcijų, o nuo 2018 m. birželio 20 d. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu – 10 vnt. akcijų (90 vnt. akcijų perleistos).

Šioje byloje susiklostė situacija, kai yra pareikštas netiesioginis actio Pauliana ieškinys, todėl turi būti įvertinamos tiek tai, ar ieškinys atitinka netiesioginio ieškinio, tiek actio Pauliana sąlygas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.68 str. įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. CK 6.68 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises (dispozityviškumo principo išimtis) pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).

Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo V. M. nėra įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir atsiskaitęs su ieškovu UAB „Eurton“, taigi trečiasis asmuo V. M. turi neabejotiną ir vykdytiną prievolę ieškovei.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kokią konkrečią teisę už trečiąjį asmenį siekia įgyvendinti. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, o ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė N. M. turi prievolę trečiajam asmeniui V. M., kadangi N. M., būdama V. M. sutuoktine, perleido 90 vnt. UAB „Koloristika“ akcijų. Iš atsakovių pateiktų duomenų – 2018 m. sausio 28 d. dovanojimo sutarties turinio matyti, kad K. L. N. M. padovanojo pinigines lėšas, skirtas UAB „Koloristika“ įstatiniam kapitalui apmokėti. Šioje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pinigai dovanojami asmeniškai N. M., taip pat nurodytas konkretus pinigų dovanojimo tikslas. Dar daugiau, šios piniginės lėšos buvo pervestos į UAB „Koloristika“ sąskaitą. Nors ieškovės atstovė, įvertindama aplinkybę, kad prieš dovanojimo sutarties sudarymą į K. L. sąskaitą buvo įnešti grynieji pinigai, teismo posėdyje kėlė abejones dėl dovanojimo sutarties bei kėlė prielaidas, kad šios piniginės sumos galėjusios būti V. M. ir N. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau dovanojimo sandorio neginčijo. Pažymėtina, kad duomenys apie dovanojimo sutartį buvo pateikti su atsiliepimu (t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d.), ieškovė turėjo galimybę tikslinti ieškinį, tačiau tokia teise nesinaudojo, nors buvo atstovaujama profesionalių teisininkų.

CK 3.88 straipsnio 2dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas ir turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad atsakovė ar trečiais asmuo turėjo reikšti priešieškinį ir tik tokiu būdu įrodinėti, jog akcijos priklausė atsakovei N. M. asmeninės nuosavybės teise, yra nepagrįsti. Nepaisant to, kad yra preziumuojama, jog santuokos metu sutuoktinių įgyjamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau įstatymas numato atvejus, kai net ir santuokos metu įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Kaip jau minėta, dovanojimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, tarp sutuoktinių N. M. ir V. M. nėra ginčo, kad K. L. piniginę sumą padovanojo dukrai N. M. asmeniškai, juolab kad tokia aplinkybė buvo aptarta ir dovanojimo sutartyje.

Vien tai, kad atsakovė N. M. perleido santuokos metu įgytas akcijas, savaime nereiškia, kad šios akcijos priklausė ir jos sutuoktiniui – šioje byloje trečiajam asmeniui – V. M., t. y. tai savaime nereiškia, kad yra egzistuojanti, neabejotina ir vykdytina N. M. prievolė V. M.

Aplinkybės, kad ieškovės skolininkas – trečiasis asmuo V. M. neatsiskaito su ieškove, o jo sutuoktinės motina K. L. sudaro ekonominės logikos neatitinkančius sandorius (padovanoja dukrai pinigines lėšas įmonės įstatiniam kapitalui apmokėti ir po pusės metų iš dukters perka 90 procentų tos pačios įmonės akcijų) nepakanka konstatuoti, kad yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Kaip jau minėta, atsakovėms pateikus įrodymus apie pinigų dovanojimo sutartį ir šiai sutarčiai esant nenuginčytai, nėra pagrindo išvadai, kad N. M. turi galiojančią ir vykdytiną prievolę trečiajam asmeniui V. M., o V. M. delsia įgyvendinti savo teisę reikalauti, kad N. M. savo turtinę prievolę vykdytų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja trečiojo asmens V. M. galiojanti neabejotina reikalavimo teisė į atsakovę N. M., kurią trečiasis asmuo V. M. vengia įgyvendinti, t.y. yra neįrodytos antroji ir trečioji netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygos.

Nenustačius aplinkybių, kad atsakovė N. M. yra V. M. skolininkė, nėra ir ketvirtosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo, nes ieškinio dėl Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo, nenuginčijus Pinigų dovanojimo sutarties, pareiškimo teisės neįgyvendinimas nepažeidžia ieškovės, kaip trečiojo asmens V. M. kreditoriaus, interesų.

Pažymėtina, kad ieškovė nuo pat pradinio ieškinio pateikimo buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, ieškovė pasirengimo nagrinėti bylą metu turėjo galimybę tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, taip pat sujungti kelis savarankiškus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už ieškovą suformuluoti jo reiškiamus reikalavimus ir jų pagrindą. Būtent ieškovui įstatymas suteikia teisę pasirinkti jo manymu geriausius jo interesų gynimo būdus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė įrodė visų netiesioginiam ieškiniui pareikšti sąlygų egzistavimą, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Šioje byloje visi atsakovai savo atsikirtimus grindė suėjusiu ieškinio senaties terminu, prašė taikyti ieškinio senatį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Akcijų perleidimo faktas viešame registre įregistruotas 2018 m. liepos 5 d. Tai reiškia, kad šalys sudarytą sandorį išviešino ir jis turėjo būti žinomas visiems tuo suinteresuotiems asmenims. Ieškovas, būdamas apdairus, apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti dar prieš įgydamas iš pradinio išieškotojo reikalavimo teisę į V. M. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties turinio, UAB „Eurton“ BMB „Miško turtai“ debitorinę skolą į V. M. įgijo 2018 m. gruodžio 10 d. pardavimo be varžytynių akto Nr. 28 pagrindu, tačiau tik 2019 m. lapkričio mėnesį, t. y. beveik po vienerių metų kreipėsi į teismą dėl išieškotojo pakeitimo. Iš šios nutarties turinio taip matyti, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas dar 2018 m. liepos 11 d. pradiniam išieškotojui. UAB „Eurton“, 2018 m. gruodžio 10 d. įgijęs reikalavimą į V. M., iki 2020 m. pradžios nesidomėjo galimybėmis nukreipti išieškojimą į skolininko turtą ar skolininko turto dalį bendrame turte, šio turto teisinį statusą. Pradinis išieškotojas, nors gavo vykdomąjį raštą 2018 m. liepos 11 d., tačiau priverstiniam vykdymui jo nepateikė. Teismo vertinimu, būtent nuo momento, kai pradinis išieškotojas gavo vykdomąjį raštą, pradinis išieškotojas turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamą sutartį, jei būtų buvęs pakankamai apdairus. Be to, UAB „Eurton“ ginčijamu sandoriu susidomėjo praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo reikalavimo į V. M. įgijimo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Eurton“ civilinėje byloje Nr. e2-1897-936/2018 buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį dėl 19 627,66 Eur žalos atlyginimo, 1 740 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, tačiau teismo posėdžio metu reikalavimų atsisakė. Aplinkybė, kad ieškovas iki 2020 m. pradžios nesidomėjo skolininko turtine padėtimi, skolininko ir jo sutuoktinės sudaromais sandoriais, kurie yra išviešinti, vertintina kaip ieškovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį turėjo sužinoti 2018 m. liepos 11 d., t.y. tą dieną, kai pradiniam kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškinys teismui pateiktas 2020 m. birželio 5 d., t.y. praėjus vieneriems metams ir vienuolikai mėnesių, taip praleidžiant CK 6.66 str. 3 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė praleistą ieškinio senaties termino atnaujinti, taip pat byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas galėtų spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo savo iniciatyva. Dėl nurodytų aplinkybių, pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovams remiantis tokia aplinkybe, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 str. 1, 2 d.).

Siekiant įvertinti kitus šalių teiktus argumentus, įvertintinos ir actio Pauliana sąlygos.

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, patvirtintą 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, tačiau neturi reikalavimo teisės nei į atsakovę N. M., nei į atsakovę K. L.

Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovėms sudarant ginčijamą sutartį, V. M. mokumas nepakito. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad skolininko sutuoktinė ginčijamu sandoriu perleido akcijas, įgytas panaudojus padovanotus pinigus (t. y. skolininko sutuoktinė perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą), nenustatytas nei ieškovo, nei ieškovo skolininko V. M. teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad būtent ieškovas, prašantis taikyti actio Pauliana, turėjo įrodinėti, kad dėl sudarytos Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Teismo vertinimu, ginčijama Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, nenuginčijus pinigų dovanojimo sutarties, nepažeidžia ieškovo interesų, kadangi N. M. neturi prievolės už sutuoktinio skolas atsakyti savo asmeniniu turtu.

Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t.y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčijamas sandoris ne tik neprivalėjo būti sudarytas, bet ir neatitinka verslo logikos. .

Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Byloje nėra ginčo, kad pats skolininkas ginčijamo sandorio nesudarė, todėl jo sąžiningumas negali būti įvertinamas ir atitinkamai nustatytas.

Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju N. M. ir K. L. nesąžiningumą, t. y. šių asmenų žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo (ar kitų V. M. kreditorių) interesus. Atsakovė N. M. ir trečiojo asmens (ieškovo skolininko) sutuoktinė, o K. L. yra N. M. motina. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, sandorio nesąžiningumas preziumuojamas. Vis dėl to, vertinant sandorio šalių sąžiningumą Actio Pauliana aspektu, turi būti atsižvelgta į jau nustatytą aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu buvo perleistos skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio akcijos, o skolininko sutuoktinė neturi jokios pareigos atsakyti už savo sutuoktinio prievoles asmeniniu turtu. Vien pati aplinkybė, kad N. M. ir K .L. galėjo žinoti faktą, jog V. M. yra skolingas kitiems asmenims, nepaneigia to, kad į atsakovės asmeninį turtą jos sutuoktinio skolų išieškojimas negali būti nukreiptas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovių giminystės ryšys sudarant ginčijamą sandorį, kaip prezimuojamo nesąžiningumo sąlyga reikšmės neturi.

Apibendrinant, nenustačius visų actio Pauliana sąlygų buvimo, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Ieškovė pateikė duomenis apie 1624 Eur patirtas teisinės pagalvos išlaidas. Ieškinį atmetus, šios išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovai aptirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neįrodinėjo – iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neteikė duomenų apie tai, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos. Remiantis CPK 98 str. 2 d., atsakovių ir trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos.

Remiantis CPK 150 straipsniu, ieškinį atmetus, naikintinos 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- atsakovei K. L. nuosavybės teise priklausančių 90 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Koloristika“ akcijų areštą.

Teismas šioje byloje patyrė 11,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Eurton“, į. k. 300576305, į valstybės biudžetą 11,16 Eur (vienuolika eurų šešiolika centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės - atsakovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių 90 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Koloristika“, į. k. 304755946, akcijų areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.