- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-729-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00251-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei T. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, atsakovės T. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės T. J. (toliau – ir atsakovė) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui iki pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskirti ieškovą; 4) nustatyti, kad atsakovė neribotai bendrauja su vaikais, suderinusi su jais susitikimų laiką ir vietą, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose ir užklasinėje veikloje; 5) padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti jam iš atsakovės 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; 6) išlaikymo vieno kitam po santuokos nutraukimo nepriteisti; 7) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
2. Atsakovė T. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį po 350,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš ieškovo 18 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.; 6) nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką; 7) padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti iš ieškovo atsakovei 1 225,00 Eur kompensacija už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį; 8) priteisti iš ieškovo 1 654,45 Eur kompensaciją už vartojimo kreditą; 9) nutraukus santuoką palikti šalių sutuoktines pavardės; 10) priteisti visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
3. Atsakovė prašė priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 350,00 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, kad ieškovas neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ji susiduria su dideliais sunkumais siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į tinkamą išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies.
5. Ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Eur kiekvienam, nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su mama. Byloje negauta duomenų, kad atsakovas šiuo metu finansiškai remtų savo nepilnamečius vaikus, prisidėtų prie jų išlaikymo, todėl, teismo nuomone, reikalavimas iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą vaikams yra iš esmės pagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta tik atsakovei.
5.2. Pagal byloje gautus duomenis tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba ir gauna darbo užmokestį. Iš bylos duomenų matyti, bylos šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove ieškovo tėvams priklausančiame name. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas gauna apie 930 Eur darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazės duomenys rodo, kad ieškovas neseniai pakeitė darbą, o iki darbo pakeitimo gautos pajamos per mėnesį faktiškai viršijo ieškovo atstovės nurodytą darbo sutartyje numatytą sumą. Duomenų, kad bylos šalys turėtų kitų išlaikomų asmenų, negauta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaikų amžių, preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų gaunamas išmokas vaikui pagal teisės aktų reikalavimus, lygias tėvų teises ir pareigas savo vaikui, siekiant užtikrinti proporcingumo principą, konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma mažintina iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, ši suma atitinka vaiko poreikius ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Spręstina, kad tokio dydžio išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo yra būtina, protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad patenkintų nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, ieškovo tėvų pagalba šeimai negali būti vertinama kaip ieškovo teikiamas išlaikymas vaikams ir neatleidžia ieškovo nuo pareigos išlaikyti vaikus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas R. J. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur kiekvienam, nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas pats įsitikino iš VSDFV duomenų, jog ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 930 Eur, todėl priteisus iš jo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur, t. y. iš viso 900 Eur, pragyvenimui lieka 30 Eur.
6.2. Teismas visiškai neįvertino ieškovo turtinės padėties ir galimybės gauti didesnį darbo užmokestį ir nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo tėvų skiriamą paramą atsakovei ir jos vaikams kita, ne pinigine forma. Atsakovė kartu su vaikais gyvena ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, nemoka nei nuomos mokesčio, nei už komunalines paslaugas. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino šias aplinkybes. Ieškovas dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių šiame name gyventi negali ir turi nuomotis kitą būstą. Jis 2023 metais rugpjūčio 29 d. buvo pervedęs atsakovei 7 500 Eur vaikų išlaikymui. Jokio nekilnojamojo turto neturi, menkavertis automobilis taip pat yra pas atsakovę. Jis neturi jokios profesijos ir specialybės, kad galėtų gauti didesnes pajamas. Šiuo metu jo gaunamas atlyginimas atitinka Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio normą. Atsakovė vaikų išlaikymui iš valstybės gauna po 152,90 Eur dydžio išmoką.
6.3. Ieškovas sutinka šiuo metu mokėti vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, kol vaikai aprūpinti gyvenamuoju plotu, maistu, nemoka mokesčių už komunalines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino iš dalies atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė laikiną išlaikymą iš ieškovo po 300 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą procesinį sprendimą, nes tinkamai neįvertino nei atsakovo finansinės padėties, nei vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokias atsakovo argumentais.
11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
12. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
13. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
14. Atsakovas neginčija, kad šioje byloje poreikis taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir pats atsakovas sutinka turi mokėti vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, kol vaikai aprūpinti gyvenamuoju plotu, maistu, nemoka mokesčių už komunalines paslaugas. Vis dėlto atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi priteistu laikino išlaikymo dydžiu.
15. Teismų praktika sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nuosekli ir gausiai išplėtota. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje sudaro 924 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
17. Kaip matyti iš atsakovės pateikto priešieškinio turinio, atsakovė pateikė vaikų poreikių detalizaciją, nurodydama, kad kiekvienam vaikui yra reikalinga iš viso 712 Eur išlaikymo suma kiekvieną mėnesį. Be nepilnamečio vaiko E. J. 2024 m. balandžio 15 d. patirto latentinės kulkšnies lūžio (pagal pateiktą 2024 m. gegužės 9 d. medicinos duomenų išrašą, vaikui rekomenduota: tęsti imobilizaciją su plast. įtvaru 3 d., šiltos vonios, tausojantis režimas, atleisti nuo fizinio lavinimo ir sporto 5 sav., reabilitologo konsultacija), šalių nepilnamečiams vaikams jokių specialiųjų poreikių, kuriems būtų būtinos papildomos išlaikymo išlaidos, nenustatyta ir pati ieškovė tokių išlaidų pateiktoje vaikų poreikių detalizacijoje nenurodė.
18. Pažymėtina, kad teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
19. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka vaikui, t. y. 96,25 Eur. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, jei šeimoje auga 3 arba daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama papildoma išmoka po 1,03 bazinės socialinės išmokos dydį kiekvieną mėnesį, t. y. po 56,65 Eur. Kaip pripažino ir pati atsakovė pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu, ji gauna iš viso 458,70 Eur išmokas vaikams kiekvieną mėnesį arba po 152,90 Eur išmoką kiekvienam vaikui. Kadangi byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis nėra labai gera, dėl to spręstina, kad atsakovės nurodyta vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 712 Eur suma turėtų būti mažinama 152,90 Eur ir ši suma dalytina abiem tėvams po lygiai, t. y. po 279,55 Eur.
20. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė kartu su vaikais gyvena ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, nemoka nei nuomos mokesčio, nei už komunalines paslaugas. Kaip pripažino pati atsakovė pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu, ji iš tiesų su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, neginčijo aplinkybės, kad jai nereikia už gyvenamąjį būstą mokėti nuomos mokesčio, tačiau pažymėjo, kad už komunalines paslaugas ji atsiskaito ieškovo tėvams grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismui preliminariai įvertinus šias aplinkybes ir byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovė išties moka už komunalines paslaugas ieškovo tėvams, darytina išvada, kad atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų šiuo metu turima gyvenamoji vieta be papildomų išlaidų už jos nuomą sumažina atsakovės finansinę naštą išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus.
21. Pagal ieškovo nurodytus ir VSDFV pateikiamus duomenis, ieškovas nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje jo pajamos 2024 m. balandžio mėnesį siekė 2 485,77 Eur arba apie 1 490 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovas nuo 2024 m. gegužės 6 d. įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje už nepilną gegužės mėnesį gavo 1 581,03 Eur atlyginimą arba apie 948 Eur, atskaičius mokesčius, o už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. gavo 1 274,22 Eur atlyginimą arba apie 764 Eur, atskaičius mokesčius. Vadinasi, pagal byloje esamus duomenis, ieškovo atlyginimas, jį skaičiuojant už visą vieno mėnesio laikotarpį, (duomenys neskelbtini) buvo didesnis nei ieškovo deklaruojama 930 Eur suma. Tuo tarpu jo gautas atlyginimas ankstesnėje darbovietėje, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, rodo realiais ieškovo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą.
22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su laikino išlaikymo vaikams priteisimu, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina, sumažinant šalių vaikams priteistiną laikino išlaikymo dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pasikeitus vaikų poreikiams, šalių gaunamoms pajamoms, atsakovei netekus gyvenamojo būsto ar kt.), laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti pakeistos arba panaikintos CPK nustatyta tvarka.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo
R. J. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), E. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Eur kiekvienam nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą laikino išlaikymo dydį sumažinant iki 250 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.