Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Dažmaksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arnimoja“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Arnimoja“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai ,,Dažmaksa“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Arnimoja“ priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovei iš ieškovės priteista 5 541,27 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualias statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės apeliaciniu skundu yra ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės UAB „Arnimoja“ priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovei iš ieškovės priteista 5 541,27 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. spalio 27 d. UAB ,,Slengių slėnis“ ir atsakovė UAB ,,Arnimoja“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 12 d. ieškovė MB „Dažmaksa“ ir atsakovė UAB „Arnimoja“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. DAŽMAK18-03, pagal kurią ieškovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo iki 2018 m. liepos 20 d. atlikti statybos darbus minėtame prekybos paskirties pastate, detalizuotus šios sutarties prieduose, ir perduoti darbų rezultatą atsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus darbus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovės atlikti darbai atsakovei perduoti šalims pasirašant atliktų darbų aktą už 2018 m. rugpjūčio mėn., kuriame nurodyti ieškovės atlikti darbai: sienų glaistymas, dažymas (800 kv. m), sienų privedimas prie plokštės (142 m), plytelių klijavimas (245 kv. m), tarketo klijavimas (280 kv. m). 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė už atliktus darbus išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DAŽMAK Nr.18-12, kurios suma 17 864 Eur. 2018 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Slengių slėnis“ pateikė rangovei UAB „Arnimoja“ ir subrangovei MB „Dažmaksa“ adresuotą pretenziją dėl darbų defektų, kurioje nurodoma, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktą defektų fotofiksaciją ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. apžiūrą nėra atlikti darbų defektų šalinimo darbai. 2018 m. spalio 15 d. tarp atsakovės UAB „Arnimoja“ ir UAB „Lonta“ sudaryta rangos sutartis Nr. Sub. 18/11, pagal kurią UAB „Lonta“ įsipareigojo atlikti apdailos darbus – MB „Dažmaksa“ atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus. Darbų kaina – 7 247,11 Eur. 2018 m. lapkričio 15 d. surašytas atliktų darbų aktas, taip pat PVM sąskaita faktūra Nr. LNT201806 už UAB „Lonta“ atliktus apdailos darbus iš viso už 7 247,11 Eur sumą, kurią atsakovė apmokėjo 2018 m. lapkričio 22 d. Tą pačią dieną atsakovė ieškovei pervedė 10 616,89 Eur.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai netaikė CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatų bei šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliantės teigimu, darbų perdavimo–priėmimo akte neužfiksavusi jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, atsakovė neteko teisės remtis trūkumų faktu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai taikė CK 6.698 straipsnio nuostatas dėl garantinių terminų ir dėl to nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog byloje pirmiausia spręstinas ginčui taikytinų materialinių teisės normų taikymo klausimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija ir teisės normų taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius.

23. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad statybos rangos sutartis yra tokia sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Kai atliekami sudėtingų, didelės apimties objektų statybos darbai, paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

24. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

26. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. birželio 12 d. sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. DAŽMAK18-03 pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl šalys įgijo įstatyme ir 2018 m. birželio 12 d. sutartyje numatytas rangos sutarties šalių teises ir pareigas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). Ieškovė šioje byloje savo atsikirtimus į atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo iš esmės grindė bendrąja rangos teisinius santykius reglamentuojančia CK 6.662 straipsnio 2 dalis nuostata, pagal kurią užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pasirinktas teisinis jos atsikirtimų pagrindas teismo nesaisto, nes šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas yra išimtinai bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Pažymėtina, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK 6.697 straipsnio nuostatos numato rangovo pareigą per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. 2018 m. birželio 12 d. statybos subrangos sutarties 3.4.1 punkte ieškovė įsipareigojo laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti atsakovei visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovui ir (ar) per garantinį laikotarpį. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog ieškovės atlikti darbai buvo perduoti atsakovei ir jos priimti, nepašalino iš įstatymo ir šalių sudarytos rangos sutarties kylančios ieškovės atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei priešieškiniu pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro jos patirtos išlaidos šalinant po darbų perdavimo paaiškėjusius ieškovės atliktų darbų trūkumus, ginčui išnagrinėti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė statybos darbų kokybės garantiją reglamentuojančias teisės normas.

27. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad reikalaudama atlyginti nuostolius atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog darbų perdavimo metu ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, t. y. kad apelianto dažytos sienos buvo šlapios ir neišdžiūvusios, o patalpų apšvietimas buvo nepakankamas trūkumams pastebėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neteko teisės remtis trūkumų faktu pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantės teigimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (išrašai apie akrilinių dažų technines savybes) patvirtina, jog darbų perdavimo metu sienos buvo išdžiūvusios, todėl nebuvo kliūčių nustatyti darbų trūkumus. Apeliantė pažymėjo, kad iš UAB „Slengių slėnis“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės gauta pretenzija nėra susijusi su ieškovės atliktais darbais ir neįrodo ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto. Atsižvelgiant į nurodytus apeliacinio skundo argumentus matyti, jog apeliantė iš esmės kelia netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimą teismui sprendžiant dėl atsakovės nurodytų atliktų darbų trūkumų egzistavimo.

28. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

29. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Remiantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Vadinasi, šioje byloje atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą, o ieškovė – įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (CPK 178 straipsnis).

30. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad po darbų priėmimo, be kita ko, paaiškėjo, kad pastato antro aukšto koridoriuje tik vieną kartą dažytos sienos, tambūro ir laiptinės sienos taip pat dažytos tik vieną kartą, be to, laiptinės sienos buvo nudažytos balta, o ne pilka spalva. Iš byloje esančių atsakovės vadovo elektroninių laiškų kopijų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovė elektroniniu paštu pareikalavo ieškovės per 3 darbo dienas „panaikinti broką“, nurodydama, kad laiptinė nėra dažyta antrą kartą, pirmo aukšto siena nedažyta. Atsakydama į minėtą elektroninį laišką, ieškovė nurodė, kad visi darbai yra ištaisyti (t. 1, b. l. 49). 2018 m. rugsėjo 21 d. siųstu elektroniniu laišku atsakovė pakartotinai nurodė, jog nėra baigti darbai (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, jog koridoriai nebaigti, laiptinės lubos turi būti pilkos, o yra baltos (t. 1, b. l. 81). Kartu su paminėtas elektroniniais laiškais ieškovei buvo išsiųstos ir statinio statybos priežiūros vadovo D. B. darytos nuotraukos. 2019 m. birželio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiškino, jog jis vykdė pastato techninę priežiūrą, objekto apžiūros metu buvo nustatyti dažymo darbų defektai – vietomis nebaigtas glaistymas ir dažymas prie rozečių, durų, angokraščių, darbų trūkumai buvo užfiksuoti atliekant fotofiksaciją. Liudytojas taip pat patvirtino, kad dalyje patalpų (koridorius, laiptinė, keletas kabinetų) dažymo darbai buvo atliekami iš naujo dėl sienose buvusių dažymo defektų. Pažymėtina, kad liudytojo D. B. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, nenustatyta esminių prieštaravimų tarp jo teiktų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti šio liudytojo parodymais. Ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą patvirtina ir byloje esanti 2018 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Slengių slėnis“ atsakovei UAB „Arnimoja“ ir subrangovei MB „Dažmaksa“ adresuota pretenzija dėl darbų defektų, kurioje nurodoma, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktą defektų fotofiksaciją ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. apžiūrą nėra atlikti darbų defektų šalinimo darbai. Išanalizavusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovė byloje įrodė defektų faktą, t. y. nekokybiškai atliktus sienų glaistymo ir dažymo darbus.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, ieškovė iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

32. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus pašalino UAB „Lonta“, nors byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kokius konkrečiai darbus ir kurioje pastato vietoje atliko apeliantė, o kokius darbus ir kurioje pastato vietoje – UAB „Lonta“, juolab, kad minėtame pastate darbus atliko daug atsakovės samdytų subrangovų. Apeliantės teigimu, UAB „Lonta“ atlikti darbai nebuvo susiję su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

33. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. tarp atsakovės UAB „Arnimoja“ ir UAB „Lonta“ sudaryta rangos sutartis Nr. Sub. 18/11, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad UAB „Lonta“ atliks apdailos darbus – MB „Dažmaksa“ atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus. UAB „Lonta“ 2018 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad, be kita ko, buvo atlikti paruoštų dažymui lubų labai gero dažymo vandens emulsiniais dažais, taip pat paruoštų dažymui sienų surenkamų konstrukcijų labai gero dažymo vandens emulsiniais dažais darbai. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog iš viso už UAB „Lonta“ atliktus darbus atsakovė sumokėjo 7 247,11 Eur. 2019 m. birželio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas D. B. patvirtino, kad dalyje pastato patalpų (koridorius, laiptinė, keletas kabinetų) dažymo darbai buvo atliekami iš naujo dėl sienose buvusių defektų. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti ieškovė pasitelkė UAB „Lonta“ ir dėl to patyrė 5 541,27 Eur išlaidų. Vien deklaratyvaus pobūdžio apeliantės argumentai, jog UAB „Lonta“ darbai galėjo būti atlikti ne toje pačioje pastato vietoje, kurioje darbus atliko ieškovė, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog UAB „Lonta“ atlikti darbai buvo susiję su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovės priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi prašoma priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arnimoja“ iš ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“ 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.