- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1288-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00288-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- L. L., G. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas suinteresuoto asmens (antstolio) R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14591-863/2015 pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. L., G. L., antstolis R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esančio turto dalis, tenkanti skolininkui L. L., sudaro 1/2 dalį turto, priklausančio jam ir sutuoktinei G. L..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-19 nutartimi prašymą tenkino. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko L. L. turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktine G. L. nuosavybėje nustatymo, vadovaujasi tiek civilinėje, tiek vykdomojoje byloje esančiais įrodymais bei Vilniaus apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad realiai turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei bei iš kurio galima išieškoti yra tik garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašymas spręstinas tik dėl skolininko dalies nustatymo šiame turte. Pažymėjo, kad dėl negalimumo išieškoti iš automobilių AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Šura ir Ko“ vardinių paprastųjų akcijų bei asmeninės nuosavybės teise G. L. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1415-258/2014 ir 2015 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-52-560/2015. Teismas nustatė, kad garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas skolininko ir jo sutuoktinės santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo, minėta povedybinė sutartis nepakeičia turto (garažo) teisinio režimo, todėl minėtame garaže gali būti nustatytina skolininko turto dalis. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų teismui pateikta nebuvo, todėl pareiškėjo prašymas tenkintas ir nustatyta, kad skolininkui L. L. priklauso 1/2 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio jam ir jo sutuoktinei G. L. (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) ir į šią turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, jog nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas L. L. su sutuoktine G. L. garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai. Pirmosios instancijos teismas papildomai pasisakė dėl antstolio R. V. siūlomo skolininko turto dalies nustatymo varianto, o būtent, minėtą garažą priskiriant skolininkui, o skolininko sutuoktinei – kompensaciją – 1/2 dalį lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus garažą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116 – 3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus, todėl nurodytu būdu (skolininkui priteisiant turtą natūra, o jo sutuoktinei kompensaciją, lygią 1/2 turto vertei) skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje negali būti nustatoma, nes tai neatitinka CPK 667 straipsnio nuostatų aiškinimo, pagal kurias vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį pakeisti, nustatant, kad skolininkui L. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei G. L. – ½ dalis lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus garažą, leidžiant antstoliui realizuoti visą garažą. Nurodė, kad CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Šiuo atveju skolininkui priskyrus ½ dalį garažo skolos išieškojimas tampa smarkiai apsunkintas arba gali būti faktiškai neįmanomas. Garažas yra nedalus turtas, neįmanoma nustatyti naudojimosi juo tvarkos. Realizuoti ½ dalį garažo yra faktiškai neįmanoma, nes joks potencialus pirkėjas neįsigys turto, kurio dalies neįmanoma faktiškai naudoti pagal paskirtį. Nurodė, kad pagal antstolio nurodytą siūlomą skolininko turto dalies nustatymo variantą yra priimta ne viena teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskiruoju skundu antstolis prašo nustatyti, kad skolininkui L. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei G. L. – ½ dalis lėšų gautų priverstine tvarka realizavus garažą, leidžiant antstoliui realizuoti visą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia CPK 667 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad iš jos būtų galima išieškoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje įstatymo normoje numatyta teisė prašyti nustatyti skolininko dalį atitinkamu būdu yra suteikta išieškotojui, tačiau ne vykdymo procesą vykdančiam antstoliui. Taigi prašymas yra pateiktas subjekto, kuris neatitinka įstatyme numatytų sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko turto dalies nustatymo bendrame su kitais asmenimis turte tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1159-781/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-983-345/2013, ir kt.). Vadovaudamasis šia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolio nurodytu būdu (skolininkui priteisiant turtą natūra, o jo sutuoktinei kompensaciją, lygią ½ turto vertei) skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje negali būti nustatoma, nes tai neatitinka CPK 667 straipsnio nuostatų aiškinimo. Kadangi antstolio nurodomas skolininko turto dalies nustatymo būdas prieštarauja teismų praktikos išaiškinimams dėl CPK 667 straipsnio taikymo, antstolio atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.