- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2S-983-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08449-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., Š. Ž.
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas H. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Š. Ž., R. Ž., antstoliui Daliui Traigiui dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su teisės normų, reglamentuojančių skolininko fizinio asmens dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, aiškinimu ir taikymu.
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau ir VSDFV) prašė nustatyti skolininko Š. Ž. ir jo sutuoktinės R. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ dalį R. Ž. UAB „UPG Baltic“ gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir po ½ dalį R. Ž. iš individualios veiklos gaunamų pajamų. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis, vykdydamas pareiškėjui teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-704-276/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Š. Ž., nustatė, jog skolininkas niekur nedirba ir neturi asmeninio turto. Skolininkui Š. Ž. ir jo sutuoktinei priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, ir tai trukdo antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi prašymą tenkino.
Teismas, konstatavęs, kad skolininko Š. Ž. ir suinteresuoto asmens R. Ž. santuoka nėra nutraukta, jiems nėra nustatyta separacija, pripažino, kad sutuoktiniai gyvena kartu. Sprendime pažymėtina, kad byloje nėra nurodyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dėl to teismas pareiškėjo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti iš pareiškėjo duomenis apie skolininko Š. Ž. esamų darbo santykių pradžios datą, darbovietę, darbo užmokesčio dydį. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, kad dalijamas tik sutuoktinių bendrai įgytas turtas iki sutuoktinių gyvenimo skyrium. Skolininkas Š. Ž. nuo 2009 m. liepos 1 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi akivaizdu, kad nuo tada bendras suinteresuotų asmenų šeimos ūkio tvarkymas objektyviai nebuvo įmanomas. Teismas nuspręsdamas, kad CK 3.127 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai teismo sprendimu santuoka yra nutraukta ar yra nustatyta separacija, pažeidė reikalavimą teisės normas aiškinti ir taikyti sistemiškai, atsižvelgiant į CK tikslus bei uždavinius, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Skolininko Š. Ž. kalinimas, faktas, jog apeliantė viena išlaiko nepilnametį sūnų, patvirtina, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
2. Teismas turėjo patikrinti, ar skolininkas Š. Ž. iš tiesų neturi asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Į bylą pateiktas antstolio patvarkymas, kuriame nurodoma, jog skolininkas Š. Ž. niekur nedirba, priimtas 2012 m. gegužės 10 d., t.y. prieš 8 mėnesius, ir šiai dienai yra netikslus, kadangi Š. Ž. dirba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Antstoliui nustačius, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Skolininko Š. Ž. prievolė pareiškėjui VSDFV yra asmeninio pobūdžio, atsiradusi nusikalstamos veikos metu įgijus pareiškėjui priklausantį turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl vykdytina iš skolininko asmeninio turto, o jeigu pastarojo pareiškėjo reikalavimams patenkinti neužtenka, likusi skolos dalis turėtų būti išieškoma iš skolininko bendro turto su apeliante dalies (CK 3.112 straipsnis).
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. Ž., S. B. ir kt. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-423/2006).
Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Apeliantė įrodymų, kad ji su skolininko neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai (neįskaitant skolininko kalinimo laiko) nepateikė, t.y. sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos, sutuoktinių gyvenimas skyrium nėra patvirtintas teismine tvarka (CK 3.73 straipsnis). Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad skolininkas nevykdytų savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigų apeliantės ir jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Šie faktai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti mažesnę nei ½ skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.
Neginčytina, jog pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo procese ši sąlyga pasižymi tuo, jog antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti tik nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Faktą, jog pareiškėjo reikalavimas negali būti patenkintas iš skolininko asmeninio turto, kadangi jo neužtenka, antstolis konstatavo 2012 m. gegužės 10 d. patvarkymu. Šio patvarkymo turinys patvirtina, jog antstolis atliko visus jo kompetencijai priskirtus būtinus veiksmus nustatant skolininko turtą bei jo sudėtį. Pagal bylos duomenis apeliantė faktu, jog skolininkas galimai dirba ir gauna asmeninių pajamų, pradėjo remtis tik atskirajame skunde, nors iš skundo faktinio pagrindo akivaizdu, kad minėta aplinkybė apeliantei turėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tokį faktą teismui galėjo bei turėjo atskleisti ir pats skolininkas, kuriam buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti procese, pareikšti savo poziciją ginčo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent apeliantė ir skolininkas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turėjo paneigti antstolio 2012 m. gegužės 10 d. patvarkyme nustatytus faktus (CPK 178 straipsnis). Kadangi apeliantė ir skolininkas aptariamu klausimu buvo pasyvūs, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos nepagrįstai būtų tenkinęs pareiškėjo prašymą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog tuo atveju, jeigu skolininkas šiai dienai turi asmeninių pajamų ar kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, procesinis sprendimas šioje byloje neužkerta kelio jam pareiškėjo reikalavimo patenkinti iš minėto turto.
Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Kaip minėta, padavus pareiškimą pagal CPK 667 straipsnį yra ne dalinamas bendras turtas, bet nustatoma skolininko dalis bendrame turte. Dėl to skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslinama – pašalinant iš jos žodžius dėl bendros jungtinės nuosavybės padalinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, rezoliucinę nutarties dalį išdėstant taip:
„Nustatyti, kad Š. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį R. Ž. UAB „UPG Baltic“ (j. a. k. 300651843) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir po ½ dalį R. Ž. iš individualios veiklos gaunamų pajamų.”