- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-52-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00288-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., L. L.
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. L., L. L. ir antstolis R. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui L. L. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių G. L. ir L. L. nuosavybėje. Nurodė, jog antstolio R. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/08/00296, kurioje išieškotoju yra UAB „Gelvora“, skolininku – L. L.. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2013-12-20 gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. sutiko su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/08/00296 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-01 vykdomąjį raštą Nr. 2-233-562/2008 dėl 19 915,81 Lt skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo iš L. L. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Pažymėjo, jog atliekant vykdymo veiksmus, nustatyta, kad skolininkas L. L. turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, neturi, tačiau jis turi turto, kuris pastarajam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su G. L. – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors antstolis sutiko su pareiškėjo prašymu dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nurodė, jog turtas turėtų būti padalintas kitokiu būdu, nes padalinus garažą ir automobilius, kiltų problemų dėl šio turto realizavimo. Dėl nurodytų aplinkybių antstolis prašė pripažinti, kad L. L. priklauso garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), ir 31 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų. Atsižvelgiant į turto vertę, prašė priskirti sutuoktinei G. L. automobilius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 69 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų.
Suinteresuoti asmenys G. L. ir L. L. atsiliepimų į pareiškėjo pateiktą pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdyje suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimą tenkino – nustatė, kad skolininkui L. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, o G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų.
Teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, garažas (boksas), (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas), (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, automobiliai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. ir G. L. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl laikytina, jog skolininkui priklauso pusė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančių garažų, t. y. ½ dalis, esanti (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), akcijų ir automobilių. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CK 3.123 str. nurodytų nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pagrindų, įvertindamas susidariusio įsiskolinimo dydį, taip pat, jog iš skolininko dalies realiai būtų galima išieškoti, nustatė, jog garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui L. L., o garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. L.. Taip pat teismas skolininkui L. L. nustatė nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, o G. L. – nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų. Teismas, padalindamas turtą nurodytu būdu, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo manymu, toks atidalijimas nepažeis išieškotojo interesų, kadangi skolininko dalis yra atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti pareiškėjo reikalavimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo G. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo nutartimi dėl skolininkui L. L. priskirto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), bei garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo G. L. nuosavybe. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė ir antstoliui pateikė tarp jos ir skolininko 2011-08-22 sudarytą povedybinę sutartį, į kurią turėjo būti atsižvelgiama dalinant turtą. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priskyrė suinteresuoto asmens nuosavybei, kadangi jis pagal 2012-02-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir taip priklauso G. L. asmeninės nuosavybės teise. Kadangi povedybinė sutartis sudaryta 2011-08-22, pagal minėtos sutarties 1.3 p. visas turtas po jos sudarymo laikomas to asmens nuosavybe, kuris tą turtą įgijo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo šio turto įtraukti į dalintino turto masę. Būtent dėl to teismas negalėjo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priskirti vien tik L. L. asmeninei nuosavybei, nes šis turtas laikytinas bendru sutuoktinių turtu. Mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos suinteresuoto asmens teisės ir nustačius, kad minėtas garažas priklauso skolininkui, G. L. turėtų būti nustatyta teisė į ½ turto rinkos vertės pajamų. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai šios sutarties neišsireikalavo nei iš sutuoktinių, nei iš antstolio, nors sutartis yra įregistruota ir viešajame registre, tai reiškia, teismas neatliko visų procesinių veiksmų. Mano, kad šiuo atveju byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o pareiškėjas įpareigotinas patikslinti reikalavimą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali dėl to, jog negalima išeiti iš pateikto prašymo ir atskirojo skundo ribų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Gelvora“ ir suinteresuoti asmenys L. L. bei antstolis R. V. atsiliepimų į suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2014-12-03 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-01 vykdomąjį raštą Nr. 2-233-562/2008 dėl 19 915,81 Lt skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo iš L. L. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. 2013-12-18 antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Taip pat siūlyme nurodė, jog atliekant vykdomuosius veiksmus nustatyta, kad L. L. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su G. L. – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8 820 Lt, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 10 000 Lt, automobilius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vertė 5 000 Lt.
CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).
Pateiktu atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria konstatuota, jog bendram sutuoktinių turtui priskirtinas ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog garažai ir kitas byloje nustatytas turtas būtų asmeninė kurio nors vieno iš sutuoktinių nuosavybė, dėl to visą minėtą turtą priskyrė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniam režimui. Tačiau pažymėtina, kad su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2011-08-22 tarp skolininko L. L. ir suinteresuoto asmens G. L. (sutuoktinių) sudarytą povedybinę sutartį, kurios 1.3 p. numatyta, jog turtui, įgytam kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po šio sutarties įsigaliojimo, nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisinis režimas (CK 3.104 str. 2 ir 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini), G. L. įsigijo 2012-02-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. jau po minėtos povedybinės sutarties sudarymo, dėl to šis turtas priskirtinas asmeninei sutuoktinės nuosavybei. Pažymėtina, kad nors minėtos sutarties bylą nagrinėjančiam teismui šalys nepateikė, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti viso sutuoktinių turto teisinį režimą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau neatsižvelgė į minėtoje nutartyje nurodytus argumentus, jog nagrinėjant bylą iš naujo minėtas turtas (garažas) turi būti įtrauktas į individualizuotiną skolininko turto dalį tik suinteresuotam asmeniui nepaneigus turto bendrumo po santuokos sudarymo prezumpcijos. Iš suinteresuoto asmens G. L. paaiškinimų matyti, kad sudaryta povedybinė sutartis buvo įregistruota viešajame registre, taip pat ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše apie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę nurodyta, jog minėtas turtas G. L. priklauso asmeninės nuosavybės teise, be to, minėta povedybinė sutartis, kaip nurodė suinteresuotas asmuo, buvo pateikta antstoliui R. V.. Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, privalėjo įpareigoti sutuoktinius pateikti įrodymus apie ginčo turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise ar imtis kitų veiksmų, siekiant išsiaiškinti apie povedybinės sutarties tarp sutuoktinių sudarymo faktą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad neįvertinus minėtos aplinkybės, skundžiama teismo nutartimi galėjo būti nepagrįstai padalintas visas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas, tokiu būdu pažeidžiant prezumpciją, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio dalintino turto masės pašalinus ginčo garažą, iš esmės sutuoktiniams turėtų būti nustatytos kitokios ir kito dalintino turto dalys, dėl to apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, vertina, jog šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.