Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-1037-826/2015

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-07745-2014-1)

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa TU A.S. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei S. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Šalių ginčas kildinamas iš LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo. Atsakovė nesutinka grąžinti draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo dėl atsakovės sukelto eismo įvykio nukentėjusiems asmenims. Atsakovė savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad jos padarytas administracinis pažeidimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos bei nepranešimas policijai apie eismo įvykį – nėra susijęs priežastiniu ryšiu su draudžiamuoju įvykiu. Kitų transporto priemonių apgadinimas nėra draudimo taisyklių pažeidimo rezultatas. Žala nepadidėjo dėl to, kad atsakovė nepranešė policijai, be to, ji nuo policijos nesislapstė, o pamačiusi, kad policija atvyko į įvykio vietą, ji prisistatė ir pripažino savo kaltę. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Šio 22 str. 2 d. nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Paminėtų taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 aktuali redakcija). Taigi draudikas išmokėjęs draudimo išmoką dėl atsakovės kaltės sukeltame eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į iki 100 proc. draudimo išmokos iš draudėjo (CK 6.280 str. 1 d.).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 100 proc. draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį policijai faktą. Tuo tarpu atsakovė, siekdama paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.1 punktą privalo įrodyti, kad apie eismo įvykį policijai ji pranešė laiku. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu administracinio pažeidimo byloje priimtu 2014-01-09 nutarimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinė byla Nr. A2.6.-68-793/2014) konstatuota, jog atsakovė, sukėlusi eismo įvykį, dėl kurio buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir policijai apie įvykį nepranešė, už tai atsakovei skirta administracinė nuobauda. CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tokie faktai yra prejudiciniai ir iš naujo nebenustatinėjami. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino ir policijai apie tai nepranešė. Apeliantė teisingai nurodo, kad nepranešimas apie eismo įvykį nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su pačiu eismu įvykiu, tačiau toks atsakovės elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiems tretiesiems asmenims draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo regreso tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą. Tokiu atveju priežastinio ryšio nustatymas nėra reikšmingas, nes draudiko teisei reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką įgyvendinti pakanka fakto, jog už žalą atsakingas asmuo apie eismo įvykį nepranešė. Nagrinėjamo atsakovės pareigos informuoti policiją pažeidimo atveju pripažintina, kad jis negali būti vertinamas, atsižvelgiant į priežastinį ryšį su eismo įvykiu, nes ši pareiga yra susijusi su transporto priemonės valdytojo elgesiu po eismo įvykio. Tačiau atsakovė, teigdama, kad nepranešimas apie eismo įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, atitinkamų įrodymų savo nurodomai aplinkybei pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.).

Apeliantė teigia, kad teismas, sumažindamas prašomą priteisti draudimo išmoką iki 70 proc., šio savo sprendimo nemotyvavo. Su tokia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas, sumažinęs priteistiną draudimo išmoką, atsižvelgė į tai, kad atsakovė pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės ir nors savo iniciatyva apie eismo įvykį policijai nepranešė, tačiau pamačiusi atvykusius pareigūnus jiems prisistatė ir nurodė, kad ji vairavo automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nors administracinėje byloje esantys duomenys apie tai, kas galimai vairavo eismo įvykį sukėlusį atsakovės automobilį, liudija ne atsakovės naudai.

Apeliantė nurodė ir tai, kad jai kelia abejonių ieškovo apskaičiuotos žalos dydis, nes ieškovas neinformavo jos apie atliekamus veiksmus, nesupažindino jos su žalos nustatymo kriterijais bei skaičiavimais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog padaryta žala apskaičiuota tinkamai, nes buvo atsižvelgta į ieškovo atstovo surašytus transporto priemonės techninės apžiūros protokolus, apgadintų automobilių fotonuotraukas, transporto priemonės remonto vertės sąmatas bei realiai atliktus remonto darbus pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo pateiktose remonto sąmatose nurodyti būtini remonto darbai bei remontuojamos / keičiamos detalės yra analogiški nurodytiems transporto priemonės techninės apžiūros protokoluose. Teismo vertinimu, atliktų darbų kaina visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, tačiau atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių žalos apskaičiavimus, nepateikė.

Apeliantė prašė teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, nes priteistos sumos per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą objektyviai išmokėti negali. CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas priteistos sumos mokėjimą atsakovei išdėstė 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbu atsižvelgti į CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius dalimis teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo bei tvarkos pakeitimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra darbinga tik 35 proc., jai nustatytas neįgalumas nuo vaikystės, jos galimybės gauti didesnes pajamas yra itin ribotos, šiuo metu ji niekur nedirba, jos pajamos per mėnesį yra 313 Eur našlių / našlaičių ir invalidumo pensija. Įvertinus sunkią atsakovės turtinę padėtį, tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio finansinei padėčiai teismo sprendimu priteistos 2174,17 Eur draudimo išmokos mokėjimo išdėstymas neturės esminės įtakos, yra pagrindas priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių vienuolika mėnesių mokant po 182,00 Eur, o dvyliktą mėnesį – 172,17 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepažeis ieškovo interesų, labiau atitiks atsakovės interesus bei optimaliau bus išlaikyta kreditoriaus ir skolininkės interesų pusiausvyra.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliacinį skundą atmetus atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, todėl pagal CPK 98 str.1 d. nuostatas net ir apeliacinio skundo patenkinimo atveju jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteistos.

Duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, išdėstant iš atsakovės S. P. ieškovui Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančiam per Compensa TU A.S. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, priteistos 2174,17 Eur draudimo išmokos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo ir paskelbimo vienuolika mėnesių mokant po 182,00 Eur, o dvyliktą mėnesį – 172,17 Eur.