Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Skundas netenkinamas.

Nors skunde be kita ko dėstomos administraciniame kaltinime nurodyto įvykio aplinkybės, kuriomis Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, paties nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo faktas skundu iš esmės nėra ginčijamas, kaip ir baudos už jį paskyrimas Pareiškėjui. Tą posėdžio metu patvirtino ir Pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat teismo posėdžio metu nurodė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažįstantis. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra abejonių dėl A. B. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.

Iš skunde suformuluoto, taip pat teisme Pareiškėjo išsakyto reikalavimo matyti, kad iš esmės keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas vienintelis esminis prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sumažinti jo trukmę iki vieno mėnesio. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti <...>, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti arba sutrumpinti jos terminą iki vieno mėnesio. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjo teisme išsakyti teiginiai.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą A. B. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi). Tačiau nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Nors Pareiškėjas, pabrėžiant įvykio aplinkybes, kurios beje pateikiamos subjektyviai (kad nusižengimas padarytas dėl objektyvaus nežinojimo, nebuvo tyčinis, jis nebuvo informuotas apie padarytą nusižengimą ir paskirtą nuobaudą nei registruotu laišku, nei elektroniniu paštu, nusižengimas – formalus), teigia apie, jo nuomone, mažesnį veikos pavojingumą, teismas tokius teiginius vertina kritiškai. Teismas pastebi, kad nors dėl Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas apie padarytą administracinį nusižengimą ir paskirtą nuobaudą, šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės bei teisme išsakyti teiginiai savaime nesąlygoja išvados, kad toks Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismo nuomone, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepateisina tokio Pareiškėjo elgesio ir nedaro jo mažiau pavojingu.

Pabrėžtina, jog Pareiškėjas nurodė, kad apie paskirtą baudą sužinojo iš VMI pranešimo, o apie privalomus kursus nežinojo, nes tokia informacija nebuvo pateikta, tačiau A. B. nepateikė jokių argumentų, kodėl sužinojęs apie paskirtą baudą nepasidomėjo kokį nusižengimą padarė, tuo pačiu būtų sužinojęs apie atimtą specialiąją teisę ir būtų galėjęs kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui AB „Regitra“ arba policiją) ar pasinaudoti internetu, siekdamas išsiaiškinti teisės vairuoti atgavimo tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors A. B. ir tvirtina, jog administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu ir specialios teisės atėmimu jis negavo, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantys duomenys, kadangi iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog minėtas administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas 2025 m. balandžio 1 d. ir tą pačią dieną išsiųstas A. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį, kaip pats patvirtino, naudoja jau ilgą laiką. Institucija atsiliepime teisingai pažymi, kad ir dėl ankstesnių Pareiškėjo padarytų nusižengimų A. B. procesiniai dokumentai buvo siųsti būtent aptariamu elektroniniu paštu, paskirtos baudos sumokėtos ir tai reiškia, kad informacija apie nuobaudų paskyrimą pasiekia adresatą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nežinojo apie būtinybę atlikti papildomus vairavimo mokymus. Teismas gi atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, kuri skelbia, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, o KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET bei jų laikytis. Be kita ko pabrėžtina, kad iš specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – kyla ne tik teisės, tačiau ir pareigos, viena kurių yra pareiga įsikinti, kad teisę vairuoti praradęs asmuo tinkamai ją susigrąžino – šiuo atveju Pareiškėjas ją neabejotinai pažeidė.

Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą nutarimą taip pat nebuvo įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Tačiau šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir individualizuodama nuobaudą atsižvelgė į šias aplinkybes, kaip ir į kitus Pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu Institucijos nutarimu A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant A. B. minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga nėra jokio pagrindo.

Teismas pastebi, kad tai, jog Pareiškėjas šiuo metu yra išklausęs papildomus vairuotojų mokymus, dirba ir turi šeimą bei kiti byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti švelninama. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės apie mažesnį veikos pavojingumą, taip pat papildomo vairuotojų mokymo baigimas, nerodo, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas A. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, Pareiškėjas nesielgė pakankamai rūpestingai, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.

Taip pat svarbu pastebėti tai, jog Pareiškėjas A. B., nors ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskutinių 5 metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus baustas 10 kartų. Ši aplinkybė atsakomybėn traukiamą asmenį A. B. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad iš esmės jis nėra pavyzdingas vairuotojas bei nėra linkęs laikytis ANK nuostatų.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Pareiškėjui skundžiamu nutarimu kartu su minimalia administracine nuobauda – bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam 6 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad labiau švelninti A. B. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino A. B. padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-1072/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-885/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-126-898/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-634/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-380/2025 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.