Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. M. ir atsakovo Ž. M. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2003-10-31 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nutraukdamas santuoką, teismas nepilnametės dukros B. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove G. M.. taip šalys susitarė, kad išlaikymą nepilnametei dukrai atsakovas teiks gera valia. Atsakovas šio susitarimo nevykdo ir lėšų vaikui išlaikyti neteikia visiškai. Dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga išleisti apie 2500 Lt. Atsakovas nemoka išlaikymo nuo 2003 metų, tačiau prašo priteisti įsiskolinimą už tris metus, kas sudaro 45 000 lt (1250x36). Atsakovas gyvena Norvegijoje, gauna didelį darbo užmokestį.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš Ž. M. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros B. M. išlaikymui nuo 2013-07-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko B. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną G. M.. Priteisė iš Ž. M. 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovės G. M. naudai. Priteisė iš atsakovo Ž. M. 1520,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M. naudai. Priteisė iš ieškovės G. M. 440 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Ž. M. naudai. Priteisė iš Ž. M. 1008 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo Ž. M. priteistą laikiną nepilnametės dukros B. M. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, būtiniems šalių vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas 1400 Lt išlaikymas, nes ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad nepilnamečio vaiko vystymuisi būtų reikalingos specialios sąlygos. Ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo. Atsakovas gyvena Norvegijoje, jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, jis ženkliai daugiau išleidžia lėšų gyvendamas Norvegijoje, kur žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą po 1250 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat iš atsakovo priteisti 45 000 Lt įsiskolinimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino nepilnametės dukters išlaikymo dydį, nesiaiškino realių vaiko poreikių, o formaliai nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas 1400 Lt išlaikymas.UAB „Tomrosta“ pateikti duomenys neteisingi, o galimai fiktyvūs, šiais duomenimis atsakovas mėgino suklaidinti teismą, kad jo uždarbis tariamai tik 1000 Lt. Atsakovas neteikė duomenų apie savo pajamas už paskutinius 3 metus iš Norvegijos įmonių ir įstaigų.Teismas, nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas gauna nedidelį atlyginimą, o ieškovės pajamos žymiai didesnės. Išlaikymo bylose teismas turi būti aktyvus, todėl atsakovui nepateikus įrodymų apie gaunamas pajamas, pats turėjo jų pareikalauti. Ieškovė ieškinyje detalizavo dukters poreikius bei jų patenkinimui išleidžiamas sumas, nors atsakovas nurodo, kad 2500 Lt suma per mėnesį reikalinga dukters poreikiams yra žymiai padidinta, tačiau jis su dukra nebendrauja, jos auklėjime ir priežiūroje nedalyvauja, todėl negali žinoti apie individualius vaiko poreikius. Teismas, priteisdamas 700 Lt išlaikymą, neatsižvelgė ir neanalizavo pateiktų duomenų bei skaičiavimų, susijusių su vaiko poreikiais maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui patenkinti, dukrai buvo taikytas ortodontinis gydymas, jai kiekvieną mėnesį reikalinga gydytojo ortodonto patikra, be to, jai diagnozuotas lėtinis artralginis sindromas, todėl jai reikalingi maisto papildai, vitaminai, medicininiai tyrimai. Teismas nevertino fakto, kad atsakovas prisiteisė puse gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., nors dar 2003 metais turtas buvo padalytas ir jam buvo išmokėta kompensacija pinigais. Mano, kad didesnes pajamas turintis tėvas turi galimybę ir pareigą teikti didesnį materialinį išlaikymą savo vaikui, tėvo pareiga nesaistoma su rekomenduojama minimalia išlaikymui skiriama pinigų suma.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą pakeisti iš dalies ir priteisti iš jo 13 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Teismo sprendimas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01 po 700 litų yra neteisingas. Teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimą neatsižvelgė į 2010, 2011, 2012 infliaciją, tuo metu mažesnes maisto, rūbų bei paslaugų kainas. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo turėtų būti priteistas po 400 litų, skaičiuojant nuo 2010-10-01 iki 2013-07-01. Išlaikymo įsiskolinimas po 400 Lt turėtų būti skaičiuojamas už visą įsiskolinimo laikotarpį, todėl, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai kasacinis teismas 2013-02-22 nutartimi pripažino ½ dalį nuosavybės atsakovui žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino byloje atsakovo pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-21 nutarties, kurioje nurodyta, kad šalys yra nuo 2003-12-01 oficialiai išsituokusios, tačiau iki 2010 gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė ne už 33 mėnesius, o už 36 mėnesius.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas pagrįstai nurodė, jog nėra surinkta įrodymų, kad vaiko vystymuisi reikalingos specialios sąlygos. Teismas priimdamas sprendimą įvertino vaiko amžių, jo poreikius, abiejų tėvų pajamas ir turtinę padėtį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nuo santuokos nutraukimo dukrai išlaikymo neteikė, t. y. nuo 2003 metų dukra nesirūpino. 400 Lt gali būti priteista tik iš asmens, kuris turėjo minimalias pajamas.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Nustatyta, kad 2003-10-31 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp G. M. ir Ž. M. ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės B. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. M.. Sutuoktiniai susitarė, kad atsakovas Ž. M. teiks išlaikymą nepilnametei dukrai gera valia ( t. 1, b. l. 18-19). Atsakovas Ž. M. dirba (duomenys neskelbtini), jam yra mokamas 6845 NOK darbo užmokestis, kuris nėra pastovus, tai sudaro 2810 Lt (oficialus LB valiutų kursas 2013-12-19 : 1 NOK = 0.4106 Lt). Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ namų valdos su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini). bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).. Ieškovei priklauso ½ namų valdos su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini)., ir ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini)., sandėlis (duomenys neskelbtini)., butas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 135-160). Ieškovė vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 165).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Ieškovė teigia, kad nustatydamas iš atsakovo priteistino nepilnametės dukters išlaikymo dydį, teismas nesiaiškino realių vaiko poreikių, o formaliai nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas 1400 Lt išlaikymas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga nustatant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės nuomone, šalių dukters poreikiams patenkinti būtina 2500 Lt: maistui 500 Lt, už elektrą, už dujas ir namo šildymą 200 Lt, už vandenį 70 Lt, higienos priemonėms, kosmetikai parfumerijai 540 Lt, vaistams vitaminams 100 Lt, rūbams, avalynei 450 Lt, kanceliarinėms prekėms ir kopijavimo paslaugoms 50 Lt, knygoms mokyklai ir laisvalaikio skaitymui 70 Lt, interneto ryšio paslaugoms 35 Lt, telefono išlaidos 30 Lt, išlaidoms laisvalaikiui 70 Lt, transporto priemonių paslaugoms ir išlaidos degalams 100 Lt, užsiėmimams sporto salėje 80 Lt, stomatologo paslaugoms 100 Lt, kirpyklos kosmetologo paslaugoms 75 Lt, mokytojų korepetitorių paslaugoms 420 Lt.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nors ieškovė ir teigia, kad šalių dukteriai reikalingi vaistai ir vitaminai, kuriems ji išleidžia 100 Lt kas mėnesį, tačiau nepateikė į bylą įrodymų apie šių medikamentų įsigijimą. Ieškovė pateikė tik medicinos įstaigos išduotą pažymėjimą (t. 1, b. l. 8), kuriame nurodyta, kad šalių dukrai nustatytas lėtinis artralginis sindromas, tačiau iš šio pažymėjimo negalima daryti pagrįstos išvados, kad šalių dukrai kiekvieną mėnesį reikalingi vaistai ir vitaminai, ir kiek jiems turėtų būti skiriama lėšų. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kokios odontologo paslaugos kiekvieną mėnesį yra būtinos nepilnametei šalių dukra. Ieškovė pateikė tik įrodymus, kad 2010 metais šalių dukrai buvo taikytas ortodontinis gydymas (t. 1, b. l. 12), tačiau tai neįrodo, kad dukrai kiekvieną mėnesį yra būtinos odontologo paslaugos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį išleidžia 450 Lt rūbams ir avalynei, knygoms mokyklai ir laisvalaikio skaitymui, išlaidoms laisvalaikiui, transporto priemonių paslaugoms ir išlaidos degalams 100 Lt, kirpyklos, kosmetologo paslaugoms, taip pat korepetitorių paslaugoms. Ieškovė nurodo, kad 80 Lt skiria dukters sportui, tačiau pateikė tik 1 sąskaitą faktūrą, patvirtinančią mokėjimą už sporto klubo paslaugas (t. 1, b. l. 14). Nors ieškovė ir teigia, kad patiria 100 Lt išlaidų už elektrą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad šalių dukters poreikiams patenkinti būtina suma 2500 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1400 Lt per mėnesį suma pakankama, kad užtikrintų būtinus tokio amžiaus šalių dukters poreikius, taip pat ši suma atitinka atsakovo pajamas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis, juolab, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad yra būtinumas patenkinti specialius šalių nepilnametės dukters poreikius.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).

Byloje nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2013-07-24 iki 2013-10-07, per šį laikotarpį uždirbo 2670,43 Lt neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 123). Taip pat atsakovo atstovė pateikė įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas (t. 1, b. l. 163), iš kurių matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2011-07-11, jo valandinis atlyginimas 120 Norvegijos kronų, pažymose apie atsakovo darbo užmokestį nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-03-03 atsakovui buvo paskaičiuota 21 500 Lt Norvegijos kronų, o laikotarpiu nuo 2013-10-15 iki 2012-11-27 9250 Norvegijos kronų atlyginimas, taigi nėra pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovo pajamos yra didelės. Nors ieškovė ir teigia, kad toje įmonėje, kur dirba atsakovas, pats mažiausias darbo užmokestis yra 385 534 Norvegijos kronų per metus ir pateikia šios įmonės darbuotojų darbo už-mokesčių dydžius už 2011 metus, iš šių ieškovės teiginių negalima daryti išvados, kad būtent tokias pajamas gauna ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei atsakovo. Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad ieškovės metinės pajamos pagal verslo liudijimus sudaro 72 000 Lt (t. 1, b. l. 169-171).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė ne už 33 mėnesius, o už 36 mėnesius. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors atsakovas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 36 mėnesius, o ne nuo tos dienos kai šalys nebevedė bendro ūkio, tačiau nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad asmenys gyvena santuokoje ir augina nepilnamečius vaikus, savaime nereiškia, jog sutuoktiniai abu vykdo išlaikymo prievolę ir ją vykdo tinkamai. Taigi, įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo vadovautis nuostata, jog šeimai gyvenant kartu abu sutuoktiniai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius.

Apeliantas taip pat nesutinka, jog išlaikymo įsiskolinimas jam priteistas po 700 Lt. Mano, kad teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į 2010, 2011, 2012 infliaciją, tuo metu mažesnes maisto, rūbų bei paslaugų kainas bei į kasacinio teismo praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2010, 2011, 2012 metais jo nepilnametės dukters poreikiai buvo mažesni nei 2013 metais ir kad 800 Lt suma užtikrintų jo nepilnametei dukrai normalias vystymosi ir ugdymo sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą po 700 Lt kas mėnesį nepažeidė šalių nepilnametės dukters interesų ir tinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos šalims apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą.