Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys UAB „Drogas“, UAB „Danės būstas“, ADB „Gjensidige“, S. A., D. J., D. J., I. A..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 229,70 Eur (11 151,51 Lt) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. birželio 13 d. buvo užpiltos ir sugadintos UAB „Drogas“ parduotuvės patalpos, adresu Herkaus Manto g. 4, Klaipėda. Įvykio metu patalpos buvo apdraustos verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir buvo apskaičiuota bei išmokėta 3 229,70 Eur (11 151,51 Lt) žala, kurią sudarė 9 822,51 Lt žala pagal UAB „Yglė“ pateiktą sulietų patalpų remonto lokalinę sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, 670,00 Lt žala pagal UAB „Yglė“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už avarijos lokalizavimo ir apšvietimo sistemos izoliavimo darbus, 659,00 Lt žala pagal draudėjos UAB „Drogas“ pateiktą sugadintų prekių nurašymo aktą. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. išsiaiškino, kad užpylimas įvyko dėl bute Nr. 19, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, atliekamų remonto darbų. Užpiltos UAB „Drogas“ patalpos yra pirmame pastato aukšte, o butas Nr. 19 – trečiame pastato aukšte. Vanduo pratekėjo, kai dėl bute Nr. 19 atliekamų remonto darbų buvo išjudintas buto Nr. 20 kanalizacijos stovas ir pradėjo tekėti vanduo. Butas, esantis antrame pastato aukšte, užpiltas nebuvo, nes toje vietoje kanalizacijos stovas sumontuotas šachtoje ir stovu vanduo pratekėjo žemyn. Per parduotuvės UAB „Drogas“ patalpas praeina kanalizacijos stovo alkūnė, todėl iš viršaus pratekėjęs vanduo per šią vietą nuteka į parduotuvės patalpas. Įvykio metu atsakovės butas buvo apdraustas civiline atsakomybe UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar „Gjensidige“). Ieškovei turtinė žala, padaryta atsakovės veiksmais, iki šiol nėra atlyginta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės J. K. (buvusi N.) 3 229,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 444,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.Nurodė, jog tą faktą, kad atsakovės bute avarijos metu, t. y. 2012 m. birželio 13 d., vyko remonto darbai, patvirtino tretieji asmenys D. J. ir D. J., S. A., S. S. įvykio dieną darytos fotonuotraukos. A. M. patvirtino, jog jis iš atsakovės buto išmontavo vonią. Dėl atliekamo remonto buvo atjungta vonia ir kita santechnika. Teismo nuomone, labiausiai tikėtina, kad minėto įvykio metu atsiradusios žalos priežastis buvo atsakovės bute atliekami darbai, kurių metu buvo išjudintas kanalizacijos stovas. Atsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti butą ir tinkamai juo naudotis. Paaiškino, kad duomenų, kurie pagrįstų, kad avarijos priežastis galėjo atsirasti dėl remonto darbų, atliktų kituose dviejose patalpose, nepateikta. Visų pirma, neįrodyta, kad pastato antrame aukšte esančio buto Nr. 16 remontas ar rekonstrukcija buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar kad tokio kiekio vandens, kuris padarytų tokius sugadinimus, pratekėjimo šaltinis buvo bute Nr. 16. Antra, UAB „Drogas“ patalpose nebuvo nuotekų avarijų, vamzdžiai pakeisti prieš ilgą laiko tarpą.Teismas nurodė, kad pagrindo abejoti dėl S. S. kvalifikacijos ir specialiųjų žinių nėra, nes jis teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, o ne ekspertas, byloje neatliko teismo ekspertizės. S. S. pagal savo kompetenciją turimą išsilavinimą nustatė labiausiai tikėtiną 2012 m. birželio 13 d. įvykio priežastį. Šio liudytojo S. S. paaiškinimai vertinami kartu su kita bylos medžiaga.Žalos dydis yra nustatytas remiantis ieškovės pateiktais turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „Drogas“ prekių nurašymo aktu bei kita bylos medžiaga. Visos nurodytos sumos yra susijusios su atsakovės padarytos trečiajam asmeniui žalos šalinimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės ieškinio. Nurodė, kad byloje neįrodyta žalos atsiradimo priežastis. Sprendime nedetalizuoti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie lėmė ginčo įvykio kilimą ir jo padarinius. Kaip nurodė teismas, vien aplinkybės, kad atsakovės bute vyko remonto darbai ir vonios bei santechnikos įrengimai buvo atjungti nuo bendrosios namo sistemos, neįrodo, kad dėl žalos atsiradimo kalta ji. Byloje užtenka duomenų, jog kiltų pagrįsta abejonė, ar dėl avarijos nėra kaltas antrame aukšte esantis butas Nr. 16, kuriame buvo nustatytas vandens pratekėjimas ir kuriame buvo pašalintas gedimas. Be to, dėl žalos atsiradimo galėjo būti kalta ir UAB „Drogas“, nes jos patalpose buvo atliktas remontas, pažeidžiant statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 260 punkto reikalavimus, t. y. UAB „Drogas“ patalpose sumontuota jungtis yra sujungta 90° kampu, kai privalomas išlaikyti 45° kampas. Šis statybos techninio reglamento pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos patalpų apliejimui, kadangi vanduo negalėjo deramai pratekėti dėl galimo kanalizacijos stovo užsikimšimo. Tačiau paminėtų užpylimo priežasčių teismas nevertino priežastinio ryšio kontekste ir klaidingai nustatė priežastinį ryšį tarp byloje nustatytų aplinkybių ir kilusios žalos. Nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos, negalima atsakovės civilinė atsakomybė, nekyla pareiga atlyginti nuostolius (CK 6.247 straipsnis).Draudikas iš esmės neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio tyrimo, nes į specialistus nesikreipė. Teismo sprendimas pagrįstas ieškovės atstovo, neturinčio reikiamos kvalifikacijos, 2012 m. birželio 13 d. pranešimu-paskaičiavimu, kuris, surašęs turto sugadinimo aktą, net nebuvo užėjęs į antro aukšto (buto Nr. 16) patalpas, nesidomėjo nuotekų vamzdžio konstrukcija, nenustatinėjo, ar buvo vamzdyno konstrukcijų trūkumų, netyrė, ar dėl to galėjo atsirasti akte nustatyto pobūdžio prekių sugadinimų.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą.Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, smulkmeniškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei aptarė liudytojų parodymus. Dėl šios priežasties teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad teismo išvados neatitinka apeliantės požiūrio, savaime nelemia sprendimo neteisėtumo. Trečiasis asmuo UAB „Danės būstas“ atsiliepime nurodė, kad dėl atsakovės skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad užpylimo židinys yra būtent atsakovės bute. Buvo remtasi tik ta aplinkybe, jog atsakovės bute ieškovės darbuotojas matė statybininkus, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama užpylimo šaltiniui nustatyti. Ieškovė teigdama, kad šaltinis yra atsakovės bute, turėjo paneigti prezumpciją, kad šaltinis yra tiesiogiai virš ieškovės draudėjo patalpų esančiame bute Nr. 16. Be to, neatsižvelgta į faktinę aplinkybę, jog pasikartojantys užliejimai baigėsi, kai atlikus vamzdyno patikrinimą filmuojant, bute Nr. 16 buvo nustatytas neužaklintas trišakis.Teismas nustatinėdamas priteistino žalos atlyginimo dydį neatsižvelgė į pačios ieškovės veiksmus, t. y. kad ieškovės draudėjo patalpose vandens šalinimo sistema įrengta pažeidžiant STR 2.07.01:2003 reikalavimus, kas turėjo įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui. Pagal suformuluotą kasacinio teismo praktiką, protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, yra neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).Daugiau atsiliepimų negauta.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė UAB „Drogas“ (draudimo sutartis, serija LD, Nr. 96237159) turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, civiline atsakomybe. Šiose patalpose 2012 m. birželio 13 d. įvykus draudžiamajam įvykiui nukentėjo draudėjos turtas, kurio 3 229,70 Eur nuostolius dėl sugadinimo apskaičiavo ieškovė. Draudimo išmoka išmokėta. Namą, kuriame įvyko draudžiamasis įvykis, administruoja UAB „Danės būstas“.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareiga yra leistinais įrodymais įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų sprendė, kad 2012 m. birželio 13 d. UAB „Drogas“ parduotuvės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo užlietos dėl veiksmų atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad labiausiai tikėtina atsiradusios žalos priežastis yra kanalizacijos stovas, kuris buvo išjudintas atsakovės bute remonto metu atjungiant vonią. Apeliantė su šia teismo nuomone nesutinka, motyvuodama tuo, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2012 m. birželio 13 d. UAB „Drogas“ patalpos užpiltos būtent dėl vonios atjungimo jos bute, o ne dėl remontų darbų, atliktų dar keliuose butuose. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, t. y. vertinant įrodymus galima remtis tikėtinumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Vertinant atsakovės apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sutiktina su atsakovės argumentais, kad byloje liko neidentifikuotas vandentiekio avarijos šaltinis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi specialisto S. S. atliktu 2012 m. birželio 13 d. pranešimu-paskaičiavimu. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentu nurodė tai, kad S. S. nėra kompetentingas spręsti ir pateikti išvadą byloje kaip ekspertas dėl vandentiekio avarijos šaltinio. Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Šioje civilinėje byloje S. S. apklaustas kaip liudytojas, o ne ekspertas, teikiantis išvadą dėl galimos 2012 m. birželio 13 d. įvykio priežasties, todėl jam nekeliami klasifikacijos reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad S. S. nėra teismo ekspertas, jis byloje neatliko teismo ekspertizės, siekiant nustatyti žalos atsiradimo priežastį, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimą, ar abejoti dėl jo kvalifikacijos ir specialiųjų žinių. S. S. parodymai buvo vertinti visų byloje esančių duomenų kontekste. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip buto savininkei ir nesant jos kaltės. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje nustatyta, jog J. K. butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra trečiame aukšte, o UAB „Drogas“ užlietos patalpos – pirmame aukšte. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo įvyko UAB „Drogas“ patalpų užliejimas. Byloje esantys atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad remonto darbai buvo atliekami jau po UAB „Drogas“ patalpų užliejimo (statybinės prekės pirktos 2012 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Stamex“, 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „Dvarčionių keramika“, 2012 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. rugsėjo 21 d. UAB „Stamex“, 2014 m. spalio 7 d. UAB „Statytojas“, 2014 m. spalio 29 d. UAB „Duschy“, 2014 m. spalio 8 d. UAB „Ermitažas“, 2014 m. spalio 7 d. UAB „Statytojas“, 2014 m. spalio 8 d. PC „Gulbė“). Iš liudytojo A. M. parodymų nustatyta, kad apeliantės bute buvo pakeista vonia, tačiau byloje nenustatyta, kad būtent tai buvo vandens nutekėjimo iš nuotekų sistemos priežastis.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus, jog dėl patalpų užliejimo galėjo būti kalti ir dar keli butai. Liudytojas A. M. parodė, kad atsakovės bute jokio pratekėjimo šaltinio nustatyta nebuvo. Vėliau dar kitą dieną buvo atvykęs UAB „Danės būstas“ atstovas G. K., su kuriuo jie tikrino vamzdžių pratekėjimą, jis atsivežė prietaisą elektrinį gyvatuką, nuleidus prietaisą apie tris metrus, toliau jo nuleisti nebepavyko, nes galimai vamzdis buvo užsikimšęs. Be to, dar vieną kartą jis kartu su G. K. ir dviem santechnikais iš UAB „Danės būstas“ bandė išsiaiškinti problemą naudodami specialų prietaisą su kamera, šį prietaisą leido iš trečio aukšto buto vamzdžiu žemyn, ties vamzdžio atsišakojimu buvo matyti kažkoks šešėlis, prietaisas atsirėmė į UAB „Drogas“ patalpų lubose esantį vamzdį, einantį 90 laipsnių kampu. Nuėjus į butą, esantį antrame aukšte, buvo išimta dalis vonios patalpos sienos plytelių ir rasta, kad ten apie 20 centimetrų aukštyje nuo lubų prie vamzdžio prijungtas trišakis, kuris neužaklintas, ir iš ten buvo matyti vandens prasisunkimas. Šią aplinkybę patvirtino G. K., dirbantis UAB „Danės būstas“ paslaugų administravimo vadybininku, kuris paaiškino, kad bute Nr. 16 vamzdynai buvo paslėpti po sienos danga, ten atidengus vamzdžius buvo pastebėta, kad yra nedidelis vandens pratekėjimas ant vamzdžių, tai yra šlapios dėmės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus 2012 m. birželio 13 d. patalpų užliejimo priežastį pagal byloje esančius duomenis, bute Nr. 16, esančiame pastato antrame aukšte, galėjo matytis nedidelis drėgmės pratekėjimas dėl tos pačios priežasties, dėl kurios galėjo būti užlietos patalpos pirmame aukšte, o būtent dėl atsakovės atliktų remonto darbų išjudinus pagrindinį kanalizacijos stovą, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra tik prielaida, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į tai, kad buvo nustatyta, jog bute virš UAB „Drogas“ patalpų buvo rastas neužaklintas trišakis, nei į G. K. teismo posėdžiu metu duotus parodymus, kad praėjus kuriam laikui buto, esančio antrame aukšte, gyventojai informavo, kad kažką susitvarkė ir problemų nebebus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012 m. birželio 15 d., 2012 m. birželio 17 d. dar du kartus buvo užlietos patalpos, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kas lėmė patalpų pakartotinį užliejimą ir kodėl jis nebepasikartojo vėliau. Pirmosios instancijos teismas vertindamas galimybę, kad dėl UAB „Drogas“ patalpų užliejimo kalta pati ieškovė dėl atliktų santechnikos darbų, nurodė, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad darbai buvo atlikti pažeidžiant įstatymo keliamus reikalavimus ir iki atsakovės remonto darbų atlikimo minėtame pastate nebuvo nuotekų avarijų. Tačiau kaip liudytojas apklaustas S. S. nurodė, kad UAB „Drogas“ parduotuvės patalpose rekonstruotas vamzdis, kuris eina tiesiai per patalpas, yra užsuktas ir užsilenkia 90 laipsnių kampu. Kai pradėjo bėgti vanduo, jis neturėjo kaip nutekėti, dėl to pratekėjo per lubas į patalpas. Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 260 punkte nurodyta, kad stovai sumontuojami taip, kad skystis sklandžiai pakeistų tekėjimo kryptį iš vertikalios į horizontalią, jungtys, trišakiai, alkūnės, atlankos turi būti lėkšti. Šiuo atveju sumontuotas vamzdis neatitiko 90 laipsnių kampo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo UAB „Drogas“ atliktų santechnikos darbų teisėtumas, tačiau tokios aplinkybės sudaro pagrįstą abejonę sprendžiant klausimą dėl vandentiekio avarijos šaltinio nustatymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, butas, esantis antrame pastato aukšte, užpiltas nebuvo, nes toje vietoje kanalizacijos stovas sumontuotas šachtoje ir stovu vanduo pratekėjo šachta žemyn. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiksli nuotekų vandens pratekėjimo šaltinio vieta nebuvo nustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vandens pratekėjimas buvo matyti šachtoje, kur prijungtas trišakis nebuvo neužaklintas. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Byloje ekspertizė nebuvo paskirta, tiksli UAB „Drogas“ patalpų užliejimo priežastis nenustatyta. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės grindžiami tik prielaidomis, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad apdraustosios UAB „Drogas“ patalpos buvo aplietos iš atsakovei J. K. priklausančio buto, byloje nenustatyti jokie neteisėti atsakovės J. K. veiksmai (neveikimas). Nesant šių duomenų, negalima teigti, kad atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jai priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi, todėl pagrindo atsakovei J. K. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę nėra, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ne pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, dėl ko netinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir tai turėjo esminės įtakos, jog byla buvo išspręsta neteisingai. Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Nustatyta, jog atsakovė turėjo 673,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 73,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžių už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovės priteistina 673,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 673,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.