Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Raseinių socialinių paslaugų centras, G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Ieškinyje reikalavimą grindžia tuo, atsakovei Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko R. V. atžvilgiu. Po teismo priimto sprendimo, N. M. toliau buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nebendradarbiauja su paslaugas teikiančiais specialistais, yra ilgametė bedarbė, epizodiškai dirba pavienius darbus – nevyksta jokie esminiai pokyčiai. Atsakovė priteistą išlaikymą dukrai teikia iš dalies, nereguliariai, palaiko ryšį su dukra, tačiau ne pastoviai. Dukra žino apie mamos priklausomybę alkoholiui, dėl kurios pyksta, vengia bendravimo su mama. Atsakovė nesidomėjo dukra nei sveikatos, nei ugdymo įstaigoje. Tarnyba daro išvadą, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė reikalavimą ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovė N. M. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti visiškai, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu patvirtino ieškinyje apie N. M. nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad socialinės paslaugos N. M. šeimai teikiamos nuo 2007 m. rugsėjo 30 d., į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą N. M. šeima buvo įtraukta dėl girtavimo. Per 11 metų laikotarpį iš N. M. šeimos vaikai nekartą buvo paimti iš šeimos dėl jos girtavimo, ji gyvenimo būdo nekeitė. 2017 m. – 2021 m. N. M. vedė blaivų gyvenimo būdą, socialinių darbuotojų pagalba nebuvo reikalinga. Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. N. M. šeimai vėl paskirta atvejo vadyba, atnaujintas socialinių paslaugų teikimas dėl motinos girtavimo. R. V. laikinoji globa institucijoje buvo nustatyta 2012 m. spalio 23 d., 2016 m. lapkričio 14 d., nuo 2022 m. sausio 3 d. – taikyta laikinosios priežiūros priemonė ir nuo 2022 m. kovo 14 d. – laikinoji globa globėjos G. J. gyvenamojoje vietoje. N. M. neįgyvendina motinos valdžios dėl savo pačios kaltės, dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, negeba sukurti ir užtikrinti dukrai R. V. saugių ir palankių gyvenimo sąlygų.

Trečiasis asmuo G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jos rūpinama nepilnametė R. V. su mama bendrauja tik tuomet, kai mama yra blaivi. Ji pati R. nuveža pas mamą pabendrauti. R. yra nusivylusi mama, jos pažadais nebetiki.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nepilnametės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė N. M. ir R. V.. 2023 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5111-674/2023, nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią N. M. dukros R. V. atžvilgiu, priteisti iš N. M. materialinį išlaikymą nepilnametei R. M. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2023 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7372-674/2023, R. V. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatine globėja ir turto administratore paskirta G. J..

Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad teismo sprendimu, nustačius esant motinos valdžios apribojimo sąlygoms, atsakovei taikytos prevencinės priemonės – laikino motinos valdžios apribojimo, tikslas nebuvo pasiektas: atsakovė, nepaisant socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos ir kitų specialistų dedamų pastangų, per daugiau nei metus laiko nuo motinos valdžios apribojimo nepadarė teigiamų išvadų, nesiėmė iniciatyvos, aktyvių veiksmų keisti situaciją sudarant palankias gyvenimo sąlygas dukrai sugrįžti į motinos šeimą. Atsakovė ir toliau veda ydingą gyvenimo būdą: nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, neužtikrina pastovaus materialinio aprūpinimo, nesidomi dukros poreikiais. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų duotus parodymus, 2023 m. rugpjūčio 18 d. Globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 4GVA-453, 2024 m. gegužės 17 d. Rūpinamo vaiko aplankymo akte Nr. 4GVA-263, 2024 m. birželio 3 d. Vaiko rūpybos peržiūros akte Nr. 4GPA-226 užfiksuotą informaciją, iš kurios matyti, kad, nors nepilnametė R. V. ir palaiko ryšius su mama, pati nepilnametė nebetiki galimais teigiamais pokyčiais mamos gyvenime, ji pyksta ant mamos už jos girtavimus, po pokalbių su neblaivia mama, mergaitė vengia kontakto su ja, nebededa vilčių gyventi su mama, atsakovė dukra domisi vangiai, tik rūpintojai atvežus dukrą susitikimams. Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 14 d., (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 29 d., Raseinių pagalbos šeimai namų 2024 m. gegužės 9 d. raštų matyti, kad atsakovė nekontaktuoja su dukros šeimos gydytoju, pedagogais, rūpybos koordinatoriumi dėl pagalbos ar kitos reikšmingos informacijos susijusios su dukra. Raseinių socialinių paslaugų centro 2024 m. gegužės 7 d. rašte nurodyta, kad N. M. turi priklausomybę alkoholiui, ją gydytis atsisako, jokios kitos pagalbos nepriima, yra ilgametė bedarbė, finansiškai ją remia sugyventinis, kuris, be kita ko, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Pastarajame rašte įtvirtintą informaciją patvirtina ir 2023 m. liepos 4 d., 2024 m. kovo 14 d. BĮ Raseinių socialinių paslaugų centro Pagalbos planai.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Bendrauti su vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė N. M. yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų ir nėra jokių duomenų, kad situacija gali pasikeisti teigiama linkme. Atsakovė nesprendžia ir nerodo jokios iniciatyvos spręsti jos šeimoje įsišaknijusias problemas, kurių pagrindu jos dukra jau ne kartą praeityje buvo paimta iš šeimos. Atvirkščiai – piktnaudžiavimo problema gilinama, atsakovė, turėdama polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, pasirinko bendrą gyvenimą kartu su panašų gyvenimo būdą vedančiu asmeniu. Ne gana to, atsakovė per visą rūpybos laikotarpį nesistengė identifikuoti dukros poreikių tikslu, kad sudarytų sąlygas dukrai grįžti į šeimą, o jai grįžus juos tinkamai patenkintų, nesidomėjo ja, su ja bendravo tik tuomet, kai jai buvo patogu, o ne tuomet, kai to labiausiai reikėjo dukrai. Taip pat atsakovė nedėjo jokių pastangų užtikrinti finansinį stabilumą šeimoje. Išdėstyto pagrindu teismas laiko ieškovės ieškinį pagrįstu, todėl jį tenkina.

Išaiškintina, kad atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus atsakovės valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) . Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 18,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 268–270, 402 ir 406 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

neterminuotai apriboti motinos valdžią N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,78 Eur (aštuoniolikos eurų 78 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Skundo padavimas sprendimo vykdymo dalyje dėl motinos valdžios apribojimo nesustabdo.