Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. J., ieškovės atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Linai Jakštienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje ieškovė S. J. paaiškino, kad dukra auga, jos poreikiai didėja, kai buvo priteistas išlaikymas lankė darželį, o dabar jau eina į mokyklą. Be to, lanko šokių pamokas, pažymėdama, kad nors dabar karantino režimas, bet užsiėmimai vyksta, treniruotės vedamos online, mokama kaina tokia pati. Taip pat akcentavo, kad mergaitė turi sveikatos sutrikimų: vidurių užkietėjimas, reikia nuolat gerti vaistus; nuolat lankosi pas stomotologą. Atsakovas A. G. anksčiau pervesdavo po 20 Eur, bet dabar visai nesirūpina dukros išlaikymu. SMS žinute pranešus jam apie teismo posėdį, jis atsakė, kad jam nerūpi.

3. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, pranešus apie teismo posėdį visais bylos duomenimis esančiais adresais ir papildomai viešo paskelbimo būdu (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. nustatyta, kad S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. J. ir atsakovo A. G. duktė. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2014-05-20 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią A. G. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 400,00 Lt (115 Eur 84 ct) nepilnametės dukters S. G. išlaikymui nuo 2014 metų balandžio 1 d. iki jos pilnametystės. Pareiškėjai susitarė, kad periodinės išmokos dukters išlaikymui bus sumokomos grynais pinigais arba į S. G. (Budvytytės) banko sąskaitą, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją.

5. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

7. Ieškovė dukros išlaikymui prašo padidinti priteistą sumą ir priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas atsiliepimo ar prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė.

8. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu dar nedirba, nes augina mažametį sūnų Ą., kurio išlaikymu rūpinasi abu su vyru, kuris yra dirbantis. Šiuo metu ieškovė gauna tik vaiko išmoką, kuri pagal į bylą pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis yra 350,88 Eur. Nors pareiškėja nurodo, kad planuoja gegužės mėnesį grįžti į darbą, kuriame buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau esant dabartinei ekonominei situacijai dėl pandemijos, šiai dienai negalima nustatyti kokias darbines pajamas gaus ieškovė.

9. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad S. G. priimta 2020-2021 m m. į (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1b klasę. S. dalyvauja šokių treniruotėse, kurių mėnesio kaina 30 eurų. Papildomos treniruotės kainuoja 11 eurų. Ieškovės paaiškinimus dėl mergaitės sveikatos problemų patvirtina 2020-08-10 Medicinos dokumentų išrašas, odontologijos klinikos „G.“ pažyma ir pateikti mokėjimo kvitai. S. G. apdrausta mamos - ieškovės S. J.- nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atveju, draudimo įmoka 36,75 Eur.

10. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu ieškovei atiteko tik turtas, kuris jos buvo įgytas iki santuokos. Taigi, ji, nors su ja ir teismas nustatė gyvenamąją dukros vietą, nebuvo geresnėje materialinėje padėtyje, negu A. G.. Pagal bylos duomenis jos materialinė padėtis nėra pagerėjusi. Pažymėtina, kad pagal antstolės Vidos Daugirdienės 2020-05-15 pažymą A. G. įsiskolinimas nepilnametės dukros išlaikymui 2020-05-01 sudarė 3 489,34 Eur, t.y. ieškovei teko praktiškai vienai išlaikyti vaiką.

11. 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra jis, turėdamas pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters S. G. išlaikymui, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokas mokėjo nereguliariai ir ne pilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. lėšų vaiko išlaikymui visiškai nemokėjo ir kitos materialinės paramos vaikui neteikė. Teismas konstatavo, kad A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

12. Atsakovas nevykdė pareigos pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį surinkti teismo iniciatyva. Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo patvirtina, kad paskutinį kartą A. G. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo laikotarpis nuo 2020-05-01 iki 2020-05-15, suma 91,05 Eur. Iš minėto išrašo nustatyta, kad atsakovo draudiminiai laikotarpiai trumpi, keičiamos darbovietės. Pagal Registrų duomenis atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Iš minėto 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad dirba nelegaliai, gauna atlyginimą į rankas grynais pinigais, tačiau antstoliui apie tai, kad jis dirba nieko nepranešė, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (pas tėvus). Tai nustatyta ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kartu su 2020-12-28 rašytine išvada pateiktu 2020-11-13 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu. Nors institucijos atstovei A. G. nurodė, kad nesutinka mokėti vaiko išlaikymui po 300 Eur, tačiau atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie nors minimalų vaikui teikiamą išlaikymą. Tarnybos atstovei A. G. nurodė, kad dukrą S. paskutinį kartą matė prieš du metus, nežino ir kur ji mokosi. Pažymėtina, kad ieškovė teismui patvirtino, kad nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra jai paskambinant.

13. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

15. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, abiejų tėvų turtinė padėtis esmingai neapsikeitė, tačiau išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Teisėjų kolegija nurodė, kad panašus aiškinimas atsispindi ir kitoje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 16 punktas).

17. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovui neįrodžius, kad jis neturi galimybės dirbti ir uždirbti, nepaneigiant to, kad šalių dukros poreikiai išaugo, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, konstatuotina, kad 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis nepilnametei S. G. keistinas. Įvertinus abiejų šalių galimybes teikti vienodo išlaikymo dydį, teismas vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma nepilnametei dukrai iš atsakovo A. G. yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

19. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 40 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo pakeitimo), todėl šiuo metu išmokos dydis sudaro 70 Eur (40 x 1,75).

20. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui kas mėnesį turi būti mokama 70 Eur išmoka, kuri vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaiko poreikių, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymo dydis mažintinas 35 eurais (70/2). Teismas sprendžia, kad iš atsakovo nepilnametei S. G. priteistinas 265 Eur išlaikymo dydis šiuo metu yra pakankamas jos poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

21. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2020 m. spalio 30 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra paskirta ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteistinas 95,40 Eur žyminis mokestis ((265 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Darytina išvada, kad teismui sumažinus priteistino išlaikymo dydį valstybės mokama išmoka, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės reikalavimas nepatenkintas, todėl iš atsakovo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai - 650 Eur, priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2020 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės po 265 (du šimtus šešiasdešimt penkis) Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant S. J. lėšų, skirtų dukros S. G. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G. 95,40 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 40 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. G. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.