Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-250-370/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-19
Bylos Nr.: e2A-250-370/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02138-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: „AAS BTA Baltic Insurance Company“
Ieškovas: R. V.
Trečiasis asmuo: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, S. B.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-250-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02138-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.2.4.11

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2277-392/2018 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl asmens sveikatai padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, S. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. V., patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė iš atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti su ieškovo sveikatos grąžinimu susijusias 130 140,20 Eur dydžio protezavimo išlaidas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (192,45 Eur), vertėjo paslaugomis (132,98 Eur), advokato pagalba (3 224,06 Eur), žyminį mokestį.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo S. B., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to sunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą. Pažymėjo, kad byla išnagrinėta Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-308/2015, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-190-593/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2IC-94-696/2017.

3. Ieškovas paaiškino, kad dėl 2013 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – atviro skeveldrinio dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžio su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimu, ieškovui buvo amputuota dešinė koja, jis tapo neįgalus (konstatuotas pirmos grupės neįgalumas), netektas 60 proc. darbingumas.

4. Ieškovas pažymėjo, kad dėl šių eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kurie nustatyti ir baudžiamojoje byloje esančioje 2013 m. liepos 26 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 756/13 (06), jam pagal Sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) ir gydytojų rekomendacijas bei medicininius dokumentus reikalingas aktyvaus tipo dešinės kojos šlaunies dalies protezas, atitinkantis IV mobilumo lygį pagal gamintojo klasifikaciją, kurio kaina kartu su susijusiomis paslaugomis pagal ortopedijos įmonės OTTO BOCK Health Care GmbH pateiktą gydymo pasiūlymą yra 130 140,20 Eur ir Valstybinės ligonių kasos nėra kompensuojama. Ieškovas nurodė, kad jo turimas protezas, įsigytas savo lėšomis, neatitinka ieškovui reikalingo protezo lygio, yra susidėvėjęs, trukdo visaverčiam gyvenimui, sukelia skausmą ir nepatogumus judant.

5. Ieškovo teigimu, atsakovui pareiga jam atlyginti išlaidas, susijusias su reikalingo protezo įsigijimu, kyla pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialiųjų transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Ieškovas pažymėjo, kad jis 2017 m. gegužės 19 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl asmens sveikatai padarytos turtinės žalos ir susijusių išlaidų apmokėjimo, tačiau pretenziją buvo atsisakyta tenkinti.

6. Ieškovas nurodė, kad jis nėra praleidęs ieškinio senaties termino, o tuo atveju, jei teismas laikytų priešingai, prašė jį atnaujinti.

7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis neprivalo kompensuoti ieškovui reikalingo protezo įsigijimo kainos, nes protezo įsigijimu aprūpina ir jo įsigijimą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą su prašymu dėl kito protezo gavimo. Be to, ieškovas nepatyrė prašomų priteisti išlaidų, į bylą pateiktas OTTO BOCK Health Care GmbH pasiūlymas dėl ortopedinės priemonės įsigijimo realiai patirtų išlaidų nepagrindžia. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu turi ir naudoja dešinės kojos šlaunies dalies protezą su C-Leg kelio sąnario moduliu, turinčiu elektroninio valdymo sistemą, o įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo metu jo naudojamas protezas jam netinka, nepateikta.

8. Atsakovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje bei vadovautis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais.

9. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo pozicijos byloje neišreiškė, tačiau 2018 m. vasario 27 d. pateiktame rašte nurodė, kad ieškovo nurodomo protezo įsigijimo išlaidų ieškovui nekompensuos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir, atnaujinęs ieškinio senaties terminą, iš atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovui R. V. priteisė 130 140,2 Eur sumą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. spalio 6 d., taip pat 5 500,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad dėl trečiojo asmens S. B. kaltės ieškovas 2013 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, lėmusius dešinės kojos amputaciją, neįgalumą, netektą 60 proc. darbingumą, taip pat, kad baudžiamojoje byloje žala R. V. iš draudiko priteista nebuvo, nepareiškus tokio reikalavimo, nors pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį ir jos 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, o pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 4 dalį – kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala ir tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

12. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos ir gydytojų rekomendacijas, taip pat teismo posėdyje apklaustų ortopedų protezuotojų A. M. (A. M.) ir R. S. paaiškinimus, sprendė, kad ieškovui reikalingas būtent IV mobilumo lygio kojos protezas, kurio kaina pagal ieškovo pateiktą ortopedijos įmonės OTTO BOCK HealthCare GmbH pasiūlymą (kojos protezas Genium X3) yra 130 140,2 Eur. Teismas pažymėjo, kad kitų gamintojų analogų rinkoje nėra, o atsakovas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl ieškovo poreikius turėtų tenkinti žemesnės kokybės ir menkesnių funkcinių galimybių protezas C-Leg.

13. Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kurio metu sužalota ieškovo sveikata, įvyko 2013 m. gegužės 20 d., ieškovas atsakovui pretenziją pateikė 2017 m. gegužės 19 d., o draudikui 2017 m. birželio 12 d. atsisakius ją tenkinti, ieškovas 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl senaties terminą atnaujino. Teismas pažymėjo, kad po 2013 m. gegužės 20 d. eismo įvykio, kurio metu ieškovo sveikatai buvo padaryta žala, ieškovas dėl patirtos labai sunkios traumos ilgą laiką buvo sudėtingos būklės, gulėjo ligoninėje, o esant nesugijusioms žaizdoms net objektyviai nebūtų buvę įmanoma nustatyti ieškovo mobilumo lygio, jam reikalingo protezo ir jo įsigijimo išlaidų, žalos piniginio ekvivalento ir pan. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą ir sunkiai sutrikdžius ieškovo sveikatą, įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 20 d., o byla galutinai buvo išnagrinėta 2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui palikus galioti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai teismas pažymėjo, kad iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. teisiškai nebuvo atsakingas už ieškovui padarytą žalą, todėl nebuvo kilusi ir draudiko civilinė atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovui reikalingas IV mobilumo lygio protezas, taip pat, kad šiuo metu ieškovas naudoja dešinės kojos šlaunies dalies protezą su C-Leg kelio sąnario moduliu, turinčiu elektroninio valdymo sistemą, bei dinaminę karbono pluošto pėdą 1C30. Tačiau, esant šioms aplinkybėms ir teismui konstatavus, kad ieškovui yra reikalingas IV mobilumo lygio protezas, liko neįvertintas byloje esantis įrodymas – atsakovės pateiktas elektroninis laiškas, kuriame OTTO BOCK Health Care GmbH atstovė nurodė, jog šiuo metu ieškovo turimas protezas taip pat atitinka IV mobilumo lygį.

14.2. Byloje liudytojais apklausti ortopedai protezuotojai nurodė, kad Lietuvoje ligonių kasos 100 proc. kompensuoja šlaunies virš kelio protezą su hidrauliniu kelio sąnariu ir aktyvia pėda, kurie atitinka IV mobilumo lygio kelio protezą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į Valstybinę ligonių kasą dėl šio protezo įsigijimo, taip pat duomenų, kokie būtų rezultatai su minėtu protezu (funkcinis judėjimo testas bei savarankiškumo įvertinimas).

14.3. Iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų apie jo šiuo metu turimo protezo funkcinį judėjimo testą bei savarankiškumo testą, matyti šių testų rezultatų įvertinimo skirtumai – pagal funkcinį judėjimo testą ieškovas su turimu protezu užlipa 10 laiptų aukštyn ir 10 laiptų žemyn nuo 2 iki 14 sek prisitaikant, kai savarankiškumo įvertinime nurodyta, kad lipant laiptais reikalinga priežiūra ir pagalba. Teismas nepašalino tokių įrodymų turinio prieštaravimų, taip pat nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą byloje skirti ekspertizę tokiems prieštaravimams pašalinti. Šios aplinkybės, taip pat teismo elgesys bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose (atsisakyta iškviesti ir liudytoju apklausti A. D. – protezinių gaminių vyr. technologą, kai ieškovo prašymai dėl liudytojų apklausos buvo tenkinti; atmestas prašymas, kad ieškovas kreiptųsi į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumą dėl pirminės protezinės priemonės skyrimo, taip pat prašymas išreikalauti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kas atliko medicininius įrašus, kuriais buvo remiamasi byloje ir pan.) suponuoja išvadą, kad teismas akivaizdžiai nebuvo suinteresuotas bylą išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, buvo šališkas, ribojo atsakovo teisę įrodyti savo poziciją byloje.

14.4. Teismas sprendime netinkamai atskleidė liudytojų parodymų turinį (posėdyje apklausti protezuotojai neteigė, kad būtent naudojant C-Leg protezą galima naujų traumų tikimybė; protezuotojas A. M. nurodė, kad esminis skirtumas tarp šiuo metu ieškovo turimo protezo ir ieškovo norimo įsigyti protezo yra atsparumas sūriam vandeniui ir lipimas laiptais ne pristatant koją, o žengiant žingsnį vieną po kito), nevertino į bylą pateiktų protezų specifikacijų ir aprašymų, todėl teismo išvada dėl ieškovo turimo protezo žemesnės kokybės ir menkesnių funkcijų galimybių neatitinka bylos medžiagos.

14.5. Į OTTO BOCK Health Care GmbH pateiktą sąskaitą yra įtrauktas ir papildomas garantinis laikotarpis. Tokios išlaidos nepriskirtinos prie būtinų išlaidų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo prasme.

14.6. Nors ieškovą ir įvykio kaltininką sieja deliktiniai santykiai, tačiau atsakovo pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju aktualūs bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai, kartu ir sutarties vykdymas kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Savo ruožtu ieškovo reikalavimas atsakovei neatitinka šio sutarties vykdymo ekonomiškumo principo, pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, byloje esant duomenų, kad ieškovo turimas protezas atitinka aukštus reikalavimus.

14.7. Ieškovui teisės aktuose nustatytu laiku nepateikus pretenzijos draudikui (pretenzija pateikta praėjus 4 metams po įvykio) buvo apribotos atsakovo galimybės tirti įvykį, nustatyti žalos dydį.

14.8. Teismas nepagrįstai atnaujino senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo sužalojimo momento, ieškovui neįrodžius svarbių jo praleidimo priežasčių. Ieškovas turėjo advokatą, kuris jį atstovavo baudžiamojoje byloje, o joje pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos būklė netrukdė. Be to, nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad nesugijus žaizdoms nebūtų buvę įmanoma nustatyti ieškovo mobilumo lygio, reikalingo protezo, jo įsigijimo išlaidų. Byloje nėra ir duomenų, kada ieškovas išėjo iš ligoninės, sugijo amputuota koja, kada pasirinktas protezas, o teismas atsakovo prašymo išreikalauti medicininius duomenis šioms aplinkybėms nustatyti netenkino. Byloje nesant duomenų apie ieškovo sveikatos būklę po įvykio ir vėliau, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad R. V. senaties terminą praleido dėl sveikatos būklės.

14.9. Teismas nepasisakė dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto 4 metų termino nuo eismo įvykio, kuriam suėjus draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. V. teismo prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Visiškai sutiktina su teismo motyvais, kurių pagrindu tenkintas ieškovo ieškinys.

Šalies argumentai

15.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog šiuo metu jo naudojamas dešinės kojos šlaunies dalies protezas su C-Leg kelio sąnario moduliu, turinčiu elektroninio valdymo sistemą, ieškovui netiktų. Tokią atsakovo poziciją paneigia ieškovo kartu su ieškiniu į bylą pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos ir gydytojų rekomendacijos bei medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad ieškovo sveikatai ir mobilumui atkurti reikalingas naujas, IV mobilumo lygio protezas su Genium X3 kelio sąnario moduliu. Bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo dabartinio III mobilumo lygio protezo ir ieškovui reikalingo IV mobilumo lygio protezo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino ir į susijusius klausimus atsakė tiek pats ieškovas, tiek byloje liudytojais apklausti ortopedai protezuotojai A. M. ir R. S., ieškovą gydę nuo pat jo traumos pradžios. Ieškovas į bylą taip pat pateikė turimo C-Leg protezo ir jam reikalingo Genium X3 protezo skirtumus, savybes, funkcijas.

15.3. Su dabartiniu protezu ieškovas negali visavertiškai gyventi, vaikšto sunkiai (ypatingai sudėtinga lipti laiptais), negali naudotis baseinu, vandens telkiniais, negali bėgti, dabartinis protezas spaudžia, sukelia skausmą ir nepatogumus judant. Tai ne tik sukelia fizinį diskomfortą ir fizinius skausmus, bet ir neigiamai atsiliepia ieškovo emocinei būklei. IV mobilumo lygio protezas su Genium X3 procesoriumi šiuos ieškovo patiriamus fizinius ir emocinius nepatogumus galėtų pašalinti.

Atsiliepimas

15.4. Atsakovas, teigdamas, kad neprivalo kompensuoti ieškovui jo sveikatai atkurti būtino protezo įsigijimo kainos, nes protezo įsigijimu aprūpina ir jo įsigijimą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, klaidina teismą. Aplinkybę, kad IV mobilumo lygio protezo Genium X3 ir protezavimo išlaidų Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja, patvirtina tiek ieškovo pateikti įrodymai (su 2018 m. sausio 19 d. prašymu pateiktas Valstybinės ligonių kasos 2018 m. sausio 16 d. atsakymas), tiek pačios atsakovės pateikti įrodymai (su 2018 m. kovo 5 d. prašymu pateiktas Valstybinės ligonių kasos 2018 m. vasario 27 d. atsakymas).

15.5. Ieškiniu prašomos priteisti išlaidos yra būtinos R. V. sveikatai grąžinti (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis), neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos draudimo sumos dėl žalos asmeniui, yra protingos ir pagrįstos, todėl atsakovo privalo būti atlygintos visiškai.

15.6. Atsakovo procesinio pobūdžio prašymai, teikti pirmosios instancijos teisme, pagrįstai atmesti kaip nemotyvuoti, pareikšti siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Prašoma skirti ekspertize buvo siekiama ne išsiaiškinti kokius nors šios bylos ginčo klausimus (pvz., apie ieškovo turimo protezo tinkamumą, naujo geresnio protezo reikalingumą ir pan.), o pakartotinai įvertinti jo sveikatos būklę, nors tai jau buvo padaryta nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl ieškovui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (sveikatos sužalojimai nustatyti baudžiamojoje byloje esančioje 2013 m. liepos 26 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 756/13 (06). Be to, atsakovas, prašydamas skirti ekspertizę, nepateikė nei siūlomos ekspertizės įstaigos sutikimo atlikti atsakovo prašomą ekspertizę, nei tokios ekspertizės galimos kainos, terminų, nei duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad ekspertizei atlikti atsakovo prašomas skirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius turėtų reikiamos kompetencijos ir kvalifikacijos ekspertų, galinčių atsakyti į atsakovo suformuluotus ir (ar) byloje kylančius kitus ginčo klausimus.

15.7. Teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovo prašymą kviesti byloje liudyti niekada ieškovo negydžiusį ir jam protezų neskyrusį protezuotoją A. D., juolab kad tame pačiame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo kviesti liudytojai – jį gydę ortopedai protezuotojai A. M. ir R. S., kurie paliudijo bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo turimo protezo, ieškovo poreikių ir prašomo naujo protezo. Savo ruožtu ieškovo medicininiuose dokumentuose esantys įrašai padaryti gydytojų reabilitologų, gydytojų ortopedų, todėl papildomas tokių duomenų išreikalavimas nebuvo reikalingas, taip pat kaip ir trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos dalyvavimas posėdyje, nes iš jos raštu pateiktos pozicijos akivaizdu, kad IV mobilumo lygio protezo Genium X3 ir protezavimo išlaidų Valstybinė ligonių kasa ieškovui nekompensuoja.

15.8. Nesutiktina ir su atsakovės pozicija, kad ieškovas turėtų kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumą dėl protezinės priemonės skyrimo. Ieškovui nėra reikalinga pirminė protezinė priemonė, taip pat nėra reikalingas nei blauzdos (žemiau kelio) protezas su vakuuminio tvirtinimo sistema, nei šlaunies (virš kelio) protezas su hidrauliniu kelio sąnariu. Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja ieškovui reikalingo šlaunies protezo su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu įsigijimo išlaidų, todėl šio protezo negali ir neturi skirti dar ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

15.9. Tokio pobūdžio žala, kokią patirs ieškovas dėl protezo įsigijimo, yra akivaizdi, tiksliai apskaičiuota, pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais ir dėl to turi būti ieškovui atlyginta, net jei protezo įsigijimo išlaidos faktiškai dar nėra patirtos, nes ieškovas neturi galimybės įsigyti jam reikalingo brangaus protezo. Priešingu atveju būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

15.10. Atsakovo argumentai, kad būtinomis išlaidomis negalima laikyti į OTTO BOCK HealthCare GmbH 2018 m. sausio 16 d. pasiūlymą įtraukto garantinio laikotarpio, yra visiškai nepagrįsti. Garantinio laikotarpio sąlyga pasiūlyme yra protinga ir skirta užtikrinti ne tik ieškovo interesus, bet ir išvengti galimų atsakovo išlaidų ateityje.

15.11. Teismas pagrįstai ir motyvuotai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Priešinga išvada, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

15.12. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo laiku nepateikta pretenzija atsakovui apribojo atsakovo galimybes tirti įvykį, nustatyti žalos dydį, atmestini kaip deklaratyvūs. Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis buvo tiriamas policijoje, vėliau baudžiamoji byla perduota į teismą, atsakovas buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą ir joje dalyvavo.

15.13. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kalto asmens nustatymas baudžiamojoje byloje buvo permainingas ir komplikuotas, užtruko daug metų, ieškovas taip pat ilgą laiką gydėsi patirtus sunkius sužalojimus, todėl neturėjo realios galimybės apginti savo pažeistas teises anksčiau, tačiau nedelsiant po baudžiamosios bylos galutinio išnagrinėjimo kreipėsi į draudiką su pretenzija, o po to į teismą su šiuo ieškiniu.

15.14. Atsakovas iki baigiamųjų kalbų nesirėmė TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto 4 metų termino nuo eismo įvykio dienos kreiptis su pretenzija į draudiką pažeidimu, todėl nepagrįstai šį klausimą kelia apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 253 straipsnio 4 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Kita vertus, negalima teigti, kad nuo 2013 m. gegužės 20 d. eismo įvykio, kuriame nukentėjo ieškovas, iki 2017 m. gegužės 19 d. pretenzijos draudikui pareiškimo praėjo daugiau nei 4 metai, nes ieškovo atsakovui pateiktos pretenzijos data – 2017 m. gegužės 19 d., o atsakovas byloje nepateikė jokių kitokią pretenzijos pateikimo datą patvirtinančių įrodymų.

15.15. Atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs apelianto argumentai dėl teismo šališkumo. Nagrinėdamas bylą teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų, korektiškai ir dalykiškai apklausė tiek atsakovo atstovę, tiek ieškovą ir jo atstovą byloje kilusiais klausimais, prašė nurodyti įrodymus ir paaiškinti aplinkybes, kuriomis šalys remiasi. Be to, tuo atveju, jeigu atsakovo atstovė būtų pagrįstai įsitikinusi teismo šališkumu, ji galėjo pareikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

15.16. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Sprendime aptarti ir įvertinti visi reikšmingi bylos įrodymai, pateikti padarytų išvadų motyvai, nurodytas teisinis pagrindimas (įstatymų nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl eismo įvykio metu asmens sveikatai padarytos turtinės žalos (išlaidų protezui įsigyti) atlyginimo priteisimo iš atsakovės – draudimo bendrovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad dėl 2013 m. gegužės 20 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovui R. V. atlikta dešinės kojos amputacija dešinės šlaunies apatinio trečdalio lygyje, ir dėl to jam šiuo metu reikalingas IV mobilumo lygio kojos protezas, taip pat kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais kaltu pažeidus eismo saugumo taisykles ir dėl to sunkiai sutrikdžius kito asmens (ieškovo) sveikatą pripažintas byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas S. B., kurio civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovą – „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiantį per filialą Lietuvoje. Ieškovas, remdamasis šiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, kreipėsi į atsakovą su pretenzija, o vėliau į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė iš atsakovo priteisti 130 140,2 Eur su sveikatos grąžinimu susijusių protezavimo išlaidų pagal vienintelio gamintojo ortopedijos įmonės OTTO BOCK HealthCare GmbH gydymo pasiūlymą, kurias sudaro kojos protezas Genium X3, jo dalys, garantija bei susijusios paslaugos.

18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkinęs ieškovo (patikslintą) ieškinį pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, buvo šališkas, netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra vykdoma pagal apeliacinio skundo ribas, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio dalis), nebent teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus šį įstatyme įtvirtintą terminą, skaičiuotiną nuo sužalojimo momento, ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti. Iš apelianto pozicijos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog žala ieškovo sveikatai padaryta 2013 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu, o į teismą su ieškiniu kreiptasi 2017 m. spalio 6 d., turėjo ieškovo ieškinį atmesti, nesant (neįrodžius) svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

21. Apeliacinėje instancijoje kilus ginčui dėl ieškinio senaties termino taikymo ir jo praleidimo pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), kurio pradžios skaičiavimo momentas (sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie savo teisės pažeidimą) pasižymi tam tikra specifika. Pagal kasacinio teismo praktiką draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas dar savaime nereiškia draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą, o ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentui nustatyti įtakos turi TPVCAPDĮ įtvirtintos pretenzijos pateikimo atsakingam draudikui sąlygos įgyvendinimas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant draudikui pretenziją, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui pagal draudimo sutartį) teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar pažeista jo ginčijama teisė, atsiranda draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką ar jos dalį ar į jo pretenziją neatsakius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

22. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad atsakingas draudikas net ir tokiu atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškia pretenziją praleidęs vienų metų terminą, neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tuo pagrindu, kad praleistas šis terminas, nes toks atsisakymo mokėti išmoką pagrindas TPVCAPDĮ nenustatytas. Tačiau tuo atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją atsakingam draudikui pateikia praleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą ketverių metų terminą, t. y. praėjus ketveriems metams nuo eismo įvykio, atsakingas draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija nei dėl pavėluoto pretenzijos atsakovui pateikimo, suteikiančio draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nei dėl praleisto ieškinio senaties termino, kaip pagrindo atmesti ieškovo reikalavimus.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, įvyko 2013 m. gegužės 20 d., ieškovo atsakovui adresuota pretenzija dėl asmens sveikatai padarytos turtinės žalos ir susijusių išlaidų apmokėjimo datuota 2017 m. gegužės 19 d. Nei Draudimo įstatyme, nei TPVCAPDĮ, nei 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse atskirai nėra įtvirtintos TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodytų terminų skaičiavimo taisyklės, todėl taikytinos CK nuostatos. Terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CK 1.119 straipsnio 1 dalis). Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku (CK 1.122 straipsnio 2 dalis). Remdamasi šiomis terminų pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad termino pareikšti pretenziją pradžios data laikytina 2013 m. gegužės 21 d., o atitinkamai ketverių metų terminas laikomas pasibaigusiu 2017 m. gegužės 21 d., todėl ieškovo 2017 m. gegužės 19 d. pretenzija atsakovui negali būti laikoma kaip pateikta praleidus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pretenzijos pateikimo terminą (CPK 185 straipsnis).

25. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovas 2017 m. birželio 12 d. raštu atsisakydamas tenkinti ieškovo pretenziją, nesirėmė TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pretenzijos pareiškimo draudikui mokėti išmoką terminų pažeidimu, kaip pagrindu atsisakyti nukentėjusiajam išmokėti draudimo išmoką ir (ar) ją sumažinti tuo pagrindu, kad netinkamas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Priešingai, atsakovas 2017 m. birželio 12 d. rašte, atsižvelgdamas į ieškovo 2013 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nurodė nekvestionuojantis ieškovo teisės įsigyti protezo, o pretenziją atsisakė tenkinti nurodydamas, kad protezų įsigijimu aprūpina ir jų įsigijimą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, taip pat kad ieškovo pateikti įrodymai (OTTO BOCK HealthCare GmbH pasiūlymas dėl ortopedinės priemonės įsigijimo) nepatvirtina realiai patirtų išlaidų fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas pats nelaikė, jog terminas pretenzijai pareikšti buvo praleistas ir (ar) kad jos pateikimas beveik po ketverių metų būtų turėjęs neigiamos įtakos nustatant ieškovui padarytą žalą, tik sustiprina padarytą išvadą, kad ieškovas pretenziją atsakovui pateikė laiku.

26. Nors apeliaciniame skunde apeliantas jau nurodo, kad ieškovui laiku nepateikus pretenzijos buvo apribotos atsakovo galimybės tirti įvykį, nustatyti žalos dydį, tačiau šio argumento negrindžia jokiais papildomais įrodymais (paaiškinimais), nenurodo, kokių duomenų, esant atliktam ikiteisminiam tyrimui ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ne tik nustatytam kaltam už sukeltą eismo įvykį asmeniui, bet ir ieškovo patirtiems sužalojimams (atviras skeveldrinis dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžis su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimas), nepakanka ieškovo žalai nustatyti, juo labiau kai iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atsakovas žinojo apie 2013 m. gegužės 20 d. įvykusį eismo įvykį (jau 2013 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su paklausimu dėl eismo įvykio patvirtinimo), domėjosi jo eiga, baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip civilinis atsakovas, todėl žinojo ieškovo patirtus sužalojimus (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 60). Esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo pretenzijos pateikimas praėjus beveik ketveriems metams po eismo įvykio, kurio metu ieškovas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, turėjo (galėjo turėti) įtakos tiriant įvykį ir nustatant žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Kaip minėta, iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką arba kai per TPVCAPDĮ nustatytus terminus nepateikiamas atsakymas į pretenziją. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2017 m. birželio 12 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovas 2017 m. spalio 6 d. kreipdamasis į teismą su ieškiniu būtų praleidęs ieškinio senaties terminą (CPK 185 straipsnis).

28. Nenustačius ieškinio senaties termino praleidimo fakto, nėra pagrindo vertinti jo atnaujinimo pagrindą sudarančių priežasčių, jų svarbos, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo sužalojimų rimtumu, užtrukusiu kalto asmens baudžiamojoje byloje nustatymu, nėra reikšmingos (pakankamos) ieškinio senaties terminui atnaujinti, plačiau nepasisakytina kaip dėl teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos ieškinio senaties klausimui išspręsti.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo

29. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais <...>; CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka <...>.

30. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos aplinkybių visapusiškas išnagrinėjimas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

31. Nagrinėjamu atveju įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą apeliantas įrodinėja tuo, kad teismas sprendime neaptarė ir tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepašalino jų turinio prieštaravimų, netinkamai vertino byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus, o tai lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą.

32. Nors, įvertinusi teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad teismas jame išsamiai neaptarė visų į bylą pateiktų įrodymų, neatskleidė jų turinio, nepasisakė dėl kiekvieno šalių argumento, tačiau pažymi, kad, pirma, vien apibendrintų išvadų sprendime nurodymas savaime nereiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, ne(į)vertino įrodymų viseto, antra, toks apelianto keliamas procesinių teisės normų (įrodymų tyrimo ir vertinimo) pažeidimas sprendimo teisėtumui galėtų turėti įtakos tik tada, jei būtų pagrindas spręsti, jog dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokios išvados daryti neturi pagrindo.

33. Apeliantas nesutinka, kad ieškovo sveikatai atkurti reikalingas būtent GeniumX3 protezas, skunde nurodo, kad byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, jog ieškovui reikalingas IV mobilumo lygio protezas, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, atsakovo teigimu, priimant ieškovui palankų teismo sprendimą, liko neįvertintos aplinkybės, jog tiek šiuo metu ieškovo turimas protezas su C-Leg kelio sąnariu, tiek Valstybinės ligonių kasos kompensuojamas šlaunies virš kelio protezas su hidrauliniu kelio sąnariu ir aktyvia pėda atitinka gydytojų rekomenduojamą IV mobilumo lygį.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, liudytojų parodymus, neturi pagrindo spręsti, kad priemonės, reikalingos atkurti eismo įvykio metu ieškovui padarytą žalą, parinkimui (nustatymui) esminis ir vienintelis kriterijus yra protezo mobilumo lygis. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ortopedas A. M. paaiškino, kad mobilumo lygis nustatomas pagal ėjimą tiesiai lauke arba viduje, papildomos funkcijos į mobilumo lygį neįeina, įvardijo protezo su hidrauliniu kelio sąnariu ypatumus (galima tiesiog vaikščioti, negalima laisvai lipti laiptais, sportuoti, turėti sąlyčio su vandeniu), nurodė protezo su C-Leg ir su GeniumX3 kelio sąnariu esminius skirtumus, GeniumX3 pranašumus. Tiek iš liudytojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančio ir teismo sprendime aptarto OTTO BOCK HealthCare GmbH protezų aprašo nustatyti akivaizdūs GeniumX3 kelio sąnario pranašumai, lyginant su C-Leg kelio sąnariu – (jūros) vandens nebijojimas, atsparumas korozijai, lipimas laiptais į viršų nepristatant kojos, galimybė vaikščioti bet kokiais paviršiais (ieškovas nurodė, kad su C-Lleg negali eiti smėliu) ir kt. Apeliaciniame skunde bylos duomenų pagrindu nustatyti kelio protezų skirtumai, lemiantys ir kitokią gyvenimo kokybę, nepaneigti (CPK 178 straipsnis). Vien apelianto nurodomi C-Leg kelio protezo privalumai (funkcionalumai) neįrodo, kad ieškovui pagal jo gyvenimo būdą, poreikius (iš medicininių dokumentų nustatyta, kad jis gyvena aktyvų gyvenimo būdą, sportuoja, dirba) ir pasiektą jo mobilumo lygį šiuo metu nėra reikalingas pažangesnis GeniumX3 protezas, su kuriuo ieškovas galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę, nepaneigia 2017 m. rugsėjo 18 d. medicinos dokumentų išraše gydytojų ortopedų-protezuotojų, ortopedų-technikų rekomendacijos ieškovui naudoti dešinės kojos šlaunies dalies protezą atitinkantį IV mobilumo lygį pagal gamintojo klasifikaciją panaudojant GeniumX3 kelio sąnario modulį apsaugotą nuo vandens, leidžiantį kokybiškai vaikščioti visais paviršiais, nevaržomai judėti laiptais abiem kryptimis. Išvadą, kad ieškovui reikalingas IV mobilumo protezas parenkamas atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, leidžia daryti ir 2018 m. kovo 19 d. išraše iš medicininių dokumentų gydytojo J. D. nustatyta rekomendacija gydymui.

35. Nustačiusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja nagrinėjamu atveju nesant pagrindo spręsti, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo turimas protezas su C-Leg kelio sąnariu ar Valstybinės ligonių kasos kompensuojamas protezas su hidrauliniu kelio sąnariu ir aktyvia pėda atitinka IV mobilumo lygį, tai galėtų būti priežastimi eliminuoti ieškovo teisę įsigyti tokį kojos protezą, kuris didesne apimtimi atkurtų jo eismo įvykio metu sutrikdytą sveikatą, padėtų sugrąžinti daugiau dėl avarijos ir jos pasekmių ieškovo prarastų galimybių. Todėl ta aplinkybė, kad teismas sprendime nepasisakė ir (ar) neįvertino atsakovo į bylą pateikto elektroninio laiško iš OTTO BOCK HealthCare GmbH, taip pat kad byloje nėra duomenų apie kompensuojamo protezo funkcinį-judėjimo ir savarankiškumo testus, esant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad abu šie protezai, nepriklausomai nuo jų mobilumo lygio, savo papildomomis funkcinėmis savybėmis neprilygsta ieškovo siekiamam ir gydytojų rekomenduojamam įsigyti protezui, nereiškia, kad byloje buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl egzistuojančio ieškovo poreikio įsigyti protezą su GeniumX3 kelio sąnariu (CPK 185 straipsnis).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui taip pat nedaro ir apelianto nurodomas į bylą ieškovo pateikto įrodymo – turimo protezo funkcinio judėjimo testo bei savarankiškumo testo punktų, kuriuose vertintas lipimas laiptais, rezultatų prieštaringumas, kurio, pasak atsakovo, teismas nepašalino. Šie testai ir jų rezultatai negali paneigti aukščiau bylos duomenų (rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų) pagrindu padarytos išvados, kad ieškovo gebėjimas lipti laiptais su protezu, turinčiu GeniumX3 kelio sąnarį, galėtų pagerėti, prilygti sveiko žmogaus lipimui laiptais, kai su protezu, turinčiu C-Leg kelio sąnarį, laiptais galima lipti tik pristatant koją.

37. Be to, iš 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo nustačius, kad abu liudytojais apklausti gydytojai patvirtino GeniumX3 pranašumą turimų funkcinių savybių aspektu, nėra pagrindo spręsti, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs liudytojų parodymus, o sprendime padaryta išvada dėl egzistuojančio ieškovo poreikio įsigyti GeniumX3 protezą – neatitiktų byloje liudytojais apklaustų gydytojų A. M. ir R. S. parodymų.

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi apelianto įrodinėjamų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo ir (ar) pagrindo spręsti, kad glaustas motyvų išdėstymas sprendime detaliai nepasisakant dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo ar nurodyto argumento, būtų lėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismui nėra keliamas reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir jį pagrindžiantį įrodymą.

Dėl įrodinėjimo pareigos nepagrįsto ribojimo ir teismo (ne)šališkumo

39. Apelianto teigimu, teismas, atsisakydamas tenkinti jo procesinius prašymus skirti ekspertizę, byloje liudytoju apklausti protezinių gaminių vyr. technologą A. D., išreikalauti medicininius įrašus ir pan. nepagrįstai apribojo atsakovo teisę ginti savo poziciją byloje. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, suponuoja ir nešališkumo principo pažeidimą.

40. CPK įtvirtintas lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą užtikrinti abiejų proceso šalių vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, o rungimosi principu grindžiamo proceso esmė – šalių pareiga ir galimybė teikti įrodymus savo reikalavimams ir (ar) atsikirtimams pagrįsti. Tačiau šie civiliniame procese galiojantys principai nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi priimti visus be išimties šalių teikiamus įrodymus ir (ar) tenkinti visus šalių teikiamus procesinio pobūdžio prašymus. Tiek normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų turinį (CPK 135, 142, 306 straipsniai), tiek bendrosios nuostatos, reglamentuojančios įrodymus, jų turinį, įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK XIII skyriaus pirmasis skirsnis), lemia, kad šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikšmės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamą poziciją, bylai reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-947-464/2017). Tai kartu reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas atitinkamų įrodymų pridėjimo prie bylos ir (ar) procesinio pobūdžio prašymų tenkinimo klausimus, turi įvertinti, ar jie susiję su bylos įrodinėjimo dalyku, ar gali patvirtinti ar paneigti bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, nėra pertekliniai ir pan. Motyvuotas teismo atsisakymas neprieštaraus teisingo teismo garantijoms, nebent toks teismo sprendimas būtų aiškiai savavališkas, nepagrįstas, būtų turėjęs įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Priešingas aiškinimas galėtų lemti kitų civilinio proceso principų – koncentracijos ir ekonomiškumo – pažeidimą.

41. Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo atsisakymas byloje skirti ekspertizę būtų tinkamai nemotyvuotas, nepagrįstas. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas atsisakymą skirti ekspertizę grindė ne vien nesuprantama klausimų formuluote, bet ir kitais motyvais – abejone dėl prašomos skirti ekspertizės tikslingumo, byloje esančių rašytinių įrodymų pakankamumu, juo labiau kad atsakovas, prašydamas skirti ekspertizę, nepateikė ekspertizės įstaigos sutikimo, duomenų, kad pasirinkti ekspertai gali atsakyti į suformuluotus klausimus, ekspertizės kainos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad byloje nebuvo (nėra) pakankamai duomenų bylai tinkamai išnagrinėti, ar kad byloje į teisiškai reikšmingus klausimus nebūtų buvę galima atsakyti be ekspertų išvadų (CPK 212 straipsnis).

43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad prašymo liudytoju apklausti protezinių gaminių vyr. technologą A. D., kuris, atsakovo teigimu, yra vienas iš C-Leg kelio sąnario modulio pradininkų ir žinovų, netenkinimas galėtų būti vertinamas kaip lygiateisiškumo, nešališkumo principų pažeidimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas ne vieną kartą atsakovui pratęsė terminus procesiniams dokumentams / įrodymams pateikti, priėmė į bylą teikiamus rašytinius įrodymus, teismo posėdžiuose išklausė abiejų šalių pozicijas, suteikė galimybę užduoti klausimus teismo posėdyje apklaustiems liudytojams, kurie pagal savo turimą profesiją ir kompetencijas galėjo atsakyti į klausimus, susijusius su protezu, turinčiu C-Leg kelio sąnario modulį. Be to, byloje buvo pateikta ir kitų rašytinių įrodymų apie šio protezo funkcijas, savybes. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad prašymo liudytoju apklausti minėtą asmenį atmetimas būtų turėjęs esminės reikšmės atsakovo pozicijai pagrįsti.

44. Apeliantas tinkamai neargumentuoja, kokią įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams turėjo kitų procesinių prašymų netenkinimas, kokias bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes jie būtų patvirtinę. Apeliantas pabrėžia, kad teismas neišreikalavo visų medicininių dokumentų, vadovavosi pavieniais lapais iš ambulatorinės kortelės (t. 1, b. l. 24, 25), nors byloje ginčo dėl juose nurodytų aplinkybių (2013 m. patirtos traumos, rekomenduojamo protezo su kelio sąnariu ir pėda) iš esmės nėra. Be to, byloje esant raštu išdėstytai Valstybinės ligonių kasos pozicijai, kad ieškovo siekiamas įsigyti kelio protezas nėra kompensuojamas, neaišku, kokias dar bylai reikšmingas aplinkybes ji turėjo (galėjo) patvirtinti, kokią įtaką ginčo situacijoje turėtų ieškovo kreipimasis dėl pirminės protezinės priemonės skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių prašymų atmetimas savaime negali būti laikomas pagrindu abejoti teismo nešališkumu, nesant konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių.

45. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog nors apeliantas skunde teigia, kad tokiais veiksmais (atsisakymu tenkinti jo procesinius prašymus) teismas nepagrįstai apribojo jo teisę ginti savo poziciją byloje, o tai, apelianto nuomone, patvirtina teisėją buvus šališką, tačiau procesinių prašymų, susijusių su ekspertizės skyrimu, liudytojų apklausa, įrodymų išreikalavimu ir kt. apeliacinės instancijos teismui nepareiškė.

Dėl priteistinos žalos (protezo įsigijimo ir pritaikymo išlaidų) dydžio

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslų – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

47. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 22 dalį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra ir žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis).

48. Iš bylos duomenų ir šalių pozicijų teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos nepatektų į šios normos taikymo sritį (nebūtų susijusios su sveikatos grąžinimu), taip pat kad 130 140,2 Eur suma viršytų įstatyme ir sutartyje nustatytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis, grindžiamas į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu (OTTO BOCK HealthCare GmbH gydymo pasiūlymu (t. 1, b. l. 133–140)), byloje nustačius tokio protezo reikalingumo ieškovui bei valstybės nekompensavimo faktus, taip pat neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kitų gamintojų tokio protezo analogų nėra, pažeidžia bendruosius sutarčių bei prievolių vykdymo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ar kad gydymo pasiūlyme nurodyta suma turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad jame prie protezo sudedamųjų dalių nurodytas ir garantinis laikotarpis. Įvertinusi gydymo pasiūlymo turinį teisėjų kolegija nenustatė, kad gydymo pasiūlymo kainai (130 140,2 Eur) įtakos turėtų anglies pluošto kojos protezo ar mikroprocesorinės kelio sąnario sistemos Genium taikoma 6 metų garantija. Be to, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad garantinis laikotarpis atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus. Kitų argumentų, susijusių su priteistinos piniginės sumos dydžiu apeliantas nenurodo, todėl plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą spręstinas bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 straipsniai).

51. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė iš atsakovo priteisti 1 331,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pridėjo tokių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMG1807 Nr. 035, 2018 m. liepos 31 d. atliktų darbų ataskaitą bei išrašą iš banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. atliko 1 331,68 Eur pavedimą už suteiktas teisines paslaugas.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, sprendžia esant pagrindui ieškovui iš atsakovo priteisti mažesnę, nei prašoma, bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 1 163,76 Eur (895,2 Eur x 1,3 koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje (j. a. k. 300665654), priteisti 1 163,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danguolė MartinavičienėEgidija TamošiūnienėAldona Tilindienė