- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2-3476-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00163-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. A. M. (toliau – ir ieškovė) prašo pakeisti 2015 m. sausio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6-880/2015 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. priteisimo ir priteistą iš atsakovo A. M. nepilnamečiui A. M., išlaikymą padidinti iki 300,00 Eur, mokamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad nurodytą išlaikymą A. M. privalo sumokėti A. M. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“ ar kitą A. M. raštu nurodytą sąskaitą arba grynais pinigais už einamąjį mėnesį iki to einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, A. M. įsipareigoja ir privalo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio A. M. poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-880/2015 iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. M. priteistas 300,00 Lt (95,46 Eur) išlaikymo dydis, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo 2014 m. birželio 17 d., išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo teismo sprendimui taip pat A. M. iš A. M. priteistas 10 800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta A. M. gyvenamoji vieta su motina A. M..
3. Ieškovė teigimu, pastaruoju metu iš atsakovo gaunamos lėšos nepilnamečio sūnaus A. M. – apie 150,00 Eur šiuo metu yra nepakankama ir neprotinga suma. Ieškovės pajamos yra nedidelės: šiuo metu ieškovė nedirba, jos gaunama išmoka vaikui – 136,00 Eur, 2023 m. gruodžio mėnesį gauta šildymo išlaidų kompensacija 323,40 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu ieškovė su savo šeima gyvena socialiniame būste.
4. Ieškovės įsitikinusi, kad tokia situacija, kai atsakovas šiuo metu nepilnamečiui sūnui išlaikyti teikia tik 150,00 Eur, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, dabartiniu metu tokios pinigų sumos nepakanka net vaiko būtiniems poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienais metais vaiko poreikiai didėja, nes vaikas auga, būtina jį lavinti ir vystyti jų gabumus. Be to, įvedus eurą, nuo 2015 metų Lietuvoje ženkliai pasikeitė pragyvenimo lygis. Atsakovo skiriamų pinigų vaiko išlaikymui – 150,00 Eur dabar nepakanka net maistui. Nepilnametis A. M. mokosi (duomenys neskelbtini), apie 8 metus aktyviai lanko (duomenys neskelbtini), vaikui reikalinga nemažai mokymosi priemonių: sąsiuvinių rašybai, žodinėliams, piešimo popieriaus, akvarelinių dažų, tušo, rašiklių, kompiuterio, vadovėlių, pratybų, žemėlapių, mokyklinės uniformos, sportinės aprangos ir avalynės, kasdieninės mokyklinės aprangos ir avalynės. Nepilnamečio A. M. išlaikymui yra reikalingos šios pagrindinės lėšos: - drabužiams, avalynei (įskaitant drabužius ir avalinę sportui) – 100,00 Eur per mėnesį; maistui – 350,00 Eur (tame tarpe kasdien pietums mokykloje – 4,00 Eur dienai, 80,00 Eur per mėnesį); vaistams, maisto papildams ir vitaminams – 20,00 Eur per mėnesį; higienos prekėms – 10,00 Eur per mėnesį; mokyklinėms reikmėms – apie 20,00 Eur per mėnesį; išlaidos (duomenys neskelbtini) (už treniruotes, dalyvavimą sporto stovyklose, dalyvio mokesčiai) – 50,00 Eur per mėnesį; išlaidos transportui vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) (3 kartai per savaitę) – 80,00 Eur per mėnesį; mokestis už mobiliojo ryšio telefoną ir internetinį ryšį – 10,00 Eur per mėnesį; užklasinei veiklai – 30,00 Eur mėnesiui; kirpimo paslaugos – 15,00 Eur; skalbimo priemonės – 15,00 Eur; vienam asmeniui tenkančios išlaidos būstui – ne mažiau 50,00 Eur; nenumatytos išlaidos – 20,00 Eur. Taigi, sūnaus A. išlaikymui mėnesiui reikalinga ne mažesnė kaip 770,00 Eur suma. 2023 m. rugsėjo mėnesį ieškovė pirko sūnui 158,00 Eur kainavusį mobiliojo ryšio telefono aparatą GALAXY A14, o prieš tai - 2023 m. birželio mėnesį A. M. su savo klasės mokiniais vyko į kelionę po Lenkiją. Kelionė truko 3 paras, išlaidos šiai kelionei 300,00 Eur. Išleistuvėms (duomenys neskelbtini) (po (duomenys neskelbtini) klasių baigimo) Ieškovė mokėjo 100,00 Eur. Šiais metais vasaros laikotarpiu sūnus nori (duomenys neskelbtini). Atsakovas prie nurodytų būtinų vaikų poreikiams tenkinti išlaidų neprisidėjo. Ieškovei auginti nepilnametį A. M. padeda sugyventinis R. M.. Ieškovės šeimoje be A. M. auga kiti du nepilnamečiai vaikai – sūnus M. M. ir dukra M. M.. Šiuo metu nusistovėjusi teismų praktika rodo, kad vienam vaikui išlaikyti reikalinga minimali mėnesinė alga (MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus nuo 2023-01-01 MMA buvo 840 EUR, nuo 2024-01-01 - 924 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus, atsakovas privalo daugiau prisidėti savo lėšomis sūnaus A. M. išlaikymui, negu pati ieškovė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė mano, kad galėtų reikalauti iš atsakovo nepilnamečio A. M. išlaikymui ir didesnę pusę reikalingos išlaikymui sumos. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra jokių duomenų apie tai, kad jo darbingumas būtų apribotas, be to, jis apie 7 metus gyvena ir dirba užsienyje, todėl turi ženkliai didesnes pajamas, negu ieškovė. Ieškovės nuomone atsakovas turi galimybes dirbti ir uždirbti, kad galėtų užtikrinti savo vieninteliam vaikui tinkamas sąlygas pragyvenimui, juo labiau, kad atsakovas savo nepilnamečio vaiko neauklėja, neaugina, kiekvieną dieną juo nesirūpina ir jo neslegia atsakomybė, susijusi su vaiko auginimu. Išaugus nepilnamečio A. M. poreikiams, siekdama tinkamai rūpintis vaiko gerove ir tenkinti būtiniausius jo poreikius, suprasdama savo atsakomybę prieš vaiką, Ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymą iki 300,00 Eur.
6. Atsakovui ieškinio su priedais nuorašas ir teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo teikiami elektroniniu paštu, o atsakovui nepatvirtinus procesinių dokumentų gavimo – įteikti viešo paskelbimo būdu.
7. Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis ieškovės A. M. šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai: A. M., M. M. ir M. M. iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 1 d., informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus Tarnyboje nėra gauta. Patikrinus duomenis apie ieškovę ir atsakovą Skyriui prieinamuose registruose nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. spalio 7 d. registruota Užimtumo Tarnyboje. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis ieškovei ir atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Skyriui nėra žinoma, kad ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų ieškovės ir atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Gyventojų registro duomenimis A. M. 2023 m. vasario 27 d. deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Turi vieną nepilnametį sūnų A. M.. Siekiant išklausyti ieškovės poziciją dėl pareikšto ieškinio 2024 m. vasario 26 d. su A. M. buvo susisiekta telefonu. Pokalbio metu ieškovė informavo, kad šiuo metu atsakovas nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui perveda po 150 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovo mokama išlaikymo suma neužtikrina net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, šiuo metu nedirba (apie 6 metus nedirba). Jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi, gyvena socialiniame būste. Ieškovės teigimu, vaikas specialiųjų poreikių neturi, 3 kartus per savaitę lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu bandė taikiai susitarti dėl išlaikymo padidinimo, tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka ir ją ignoruoja. A. M. teigimu, atsakovas su sūnumi labai retai susitinka, kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi 2023 m. lapkričio mėnesį ir buvo susitikęs su sūnumi.
8. Išvadoje pažymėjo, kad siekiant išklausyti atsakovo A. M. poziciją dėl pareikšto ieškinio buvo susisiekta su A. M. telefonu bei elektroniniu paštu kurie yra nurodyti ieškinyje, tačiau atsakovas į telefono skambutį neatsiliepė į elektroninį laišką neatsakė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu atsakovas jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), į tai, kad Gyventojų registro duomenimis A. M. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad Skyriaus specialistei nepavyko susisiekti su atsakovu ieškinyje nurodytais kontaktais, atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta. Nuo išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. priteisimo praėjo 9 metai, todėl akivaizdu, kad išaugo vaiko poreikis ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui. 2015 m. sausio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-880/2015 iš atsakovo priteistas 300,00 Lt (95,46 Eur) išlaikymo dydis, šiai dienai negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Tarnybos nuomone padidinto išlaikymo dydis turi užtikrinti ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būti proporcingas šalių turtinei padėčiai.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
9. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus.
10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
11. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
12. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. M. tėvai.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-880/2015 (toliau – ir Sprendimas), nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisė nepilnamečiui vaikui A. M. iš atsakovo 300,00 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo 2014 m. birželio 17 d., išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
16. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
17. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jo išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, sudarantis tik 150,00 Eur sumą per mėnesį yra akivaizdžiai nepakankamas.
19. Ieškovė ieškinyje detalizavo vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, kurios sudaro 770,00 Eur per mėnesį, ieškovė nurodė, kad vaikas lanko mokyklą, (duomenys neskelbtini).
20. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų vaiko poreikių neginčijo. Kaip minėta, iš atsakovo mokamas išlaikymas vaikui priteistas 2015 metais, kuomet šalių sūnui buvo tik (duomenys neskelbtini), šiuo metu vaikas jau yra mokyklinio amžiaus, atsirado nauji interesais ir poreikiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vien tik 2022 metais metinė infliacija šalyje sudarė 22,9 procentus (vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,8 proc., paslaugų – 13,4 proc. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/statistikos-departamentas-lapkricio-metine-infliacija-22-9-proc.d?id=91970563). Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu iš atsakovo vaikui priteistas ir jo mokamas 150,00 Eur dydžio išlaikymas nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jo poreikius.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Šiuo metu minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2024 metais yra 924,00 Eur, apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį mažiau nei pusės minimalios algos sumą – 300,00 Eur. Ieškovė neįrodinėjo kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Todėl, byloje nesant duomenų, kad šalių vaikas turėtų kokių nors specialių sveikatos, ugdymo, ar kitokių poreikių, teismas neturi pagrindo ignoruoti ieškovės pasirinkimo reikalauti priteisti teismų praktikoje orientaciniu minimaliems poreikiams užtikrinti pripažįstamą išlaikymo sumą.
23. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
24. Vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
25. Byloje gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto, gyvenamo nuomojamame socialiniame būste, augina dar du mažamečius vaikus. Bylos duomenimis atsakovas Lietuvoje draudžiamų pajamų negauna, taip pat jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, iš atsakovo vykdomi skolų išieškojimai, kitų išlaikytinių neturi.
26. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumą. Atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai nesudaro pagrindo mažinti jo išlaikymo pareigos apimtis.
27. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011), kita vertus, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko teisės į išlaikymą, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei kreditorių teisių proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo skirto tik minimaliems jo poreikiam tenkinti priteisimo, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nelaikytinas nesuderinamu su kreditorių interesais, todėl minimalių poreikių skirto išlaikymo mažinimas reikštu kreditorių interesų gynimą vaiko interesų sąskaita.
28. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.
30. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2015 m. sausio 8 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis – 300,00 Lt, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti teismo Sprendimu, priteistą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkina, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“ ar kitą ieškovės raštu nurodytą sąskaitą arba grynais pinigais už einamąjį mėnesį iki to einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
31. Nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti.
33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 81,00 Eur (300,00 Eur×12x3proc.×75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).
34. 2024 m. sausio 12 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, jai paskirtas atstovas advokatas Česlovas Bakasėnas. Pagal pateiktą pažymą šios išlaidos sudaro 283,33 Eur, ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 283,33 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (CPK 99 straipsnis).
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
36. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis teismo sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2015 m. sausio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-880/2015 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“ ar kitą ieškovės raštu nurodytą sąskaitą arba grynais pinigais už einamąjį mėnesį iki to einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.
Sprendimą įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu.
Nurodyti sprendimo už akių viešo paskelbimo būdu datą 2024 m. gegužės 14 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.