Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

UAB „Gelvora“ atstovei Aušrai Kiselei, „Swedbank“ AB atstovei Ingai Dikmonaitei -Steponavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, kreditoriai UAB „General financing“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Gelvora“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Širvintų komunalinis ūkis“, UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Ecoservice“, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu A. M. dėl jo kaltės;po santuokos nutraukimo nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina;priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės;priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt per mėnesį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d., iš viso 14400 Lt;po santuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę – M.;po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažinti skolas kreditoriams Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, UAB „Gelvora“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Širvintų komunaliniam ūkiui“, UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Ecoservice“; po santuokos nutraukimo solidaria prievole pripažinti šalių skolą UAB „General financing“;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kreditoriai UAB „Širvintų vandenys“ ir UAB „Ecoservice“ su ieškovės ieškiniu sutiko.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenimo sąlygos gyvenant su motina yra geros, vaikas nori gyventi kartu su mama, todėl pritarė ieškinio reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei nurodė, kad pritaria dėl vaiko išlaikymo po 400 Lt per mėnesį priteisimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. jis sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kreditorinių reikalavimų, tačiau manė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė ir prašė ją sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė A. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (registracijos įrašo Nr. 125) (b.l. 5). Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis girtavo, nesirūpino šeima, todėl ieškovė išėjo su vaiku gyventi į kitą vietą.

Su tuo sutiko ir atsakovas, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Išvadą teikianti institucija neprieštaravo (t. 1, b.l. 54), jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad šalių sūnus A. M. gyvena ieškove, yra prižiūrėtas, juo tinkamai rūpinamasi jos mama, tėvas auklėjime dalyvauja labai mažai. Atsakovas sutiko, kad jo sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.). Byloje nebuvo išklausytas A. M., nes jo nuomonė yra žinoma iš išvadą teikiančios institucijos išvados ir dėl to, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Byloje bendravimo tvarka su vaiku nenustatoma, nes tarp šalių dėl to nėra ginčo ir ieškovė ieškinyje nurodo, jog jokių kliūčių bendravimui su vaiku nedarys.

Dėl A. M. išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos mėnesinis darbo atlyginimas 400 – 500 Lt. Jai sūnų išlaikyti padeda ieškovės motina. Ieškovė jokio turto neturi. Atsakovas šiuo metu nedirba, jokio turto neturi, iš bylos medžiagos matyti, kad jis turi labai daug kreditorinių įsiskolinimų, t.y. jo finansinė padėtis labai bloga. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia mažiausia 400 Lt per mėnesį, o ieškinyje nurodė, kad vaikui reikalingas 800 Lt išlaikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į vaiko poreikius, teisinga ir protingumo principą atitinkanti išlaikymo suma yra 300 Lt, ir ši suma priteistina iš atsakovo mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t.y. nuo 2014 m. birželio 17 d. iki vaiko pilnametystės.

Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki bylos iškėlimo dienos (2014 m. birželio 17 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovės, liudytojų parodymais (atsakovas su ieškove ir vaiku negyvena daugiau kaip keturis metus) nustatyta, kad atsakovas sūnaus išlaikymui per paskutinius tris metus iki ieškinio padavimo dienos nėra skyręs jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistinas 10800 Lt (36 mėn. x 300 Lt) vaiko išlaikymo įsiskolinimas.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi kreditorinius įsipareigojimus Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, UAB „Gelvora“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Širvintų komunalinis ūkis“, UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „General financing“.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB „General financing“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui suteikė 2000 Lt kreditą, kurį jis turėjo grąžinti iki 2010 m. vasario 11 d. Kadangi kredito jis laiku negrąžino, Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteista likusi 1267,01 Lt kredito dalis ir 5 proc. metinių palūkanų. 2014 m. gegužės 22 d. likusi nesumokėta skola sudarė 554,03 Lt. Šiuo metu ši skola išieškoma iš ieškovės darbo užmokesčio ir ieškovė prašo ją priteisti iš abiejų šalių lygiomis dalimis. Tačiau, kadangi ieškovė nurodė, kad ši paskola buvo paimta šeimos reikmėms, ši skola priteistina iš šalių solidariai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas skolingas UAB „Širvintų šiluma“ pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymą 957,40 Lt skolos, 56 Lt delspinigių, pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą 1439,56 Lt skolos ir 76,79 Lt delspinigių, pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. įsakymą 264,89 Lt skolos ir 27,93 Lt delspinigių, pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą 1082,6 Lt skolos, pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą 1358,58 Lt skolos ir 58,19 Lt delspinigių, pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. įsakymą 94,09 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, iš viso 5594,43 Lt (skolos, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos) ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos.

UAB „Širvintų šiluma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje ieškovės, atsakovo, liudytojo M. B. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2009 metų balandžio mėnesio. Iš teismo įsakymų matyti, kad ši suma priteista už šilumos paslaugų teikimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Širvintos. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis butas nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. spalio 25 d. priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kadangi šilumos energijos teikimo paslaugos buvo teikiamos atsakovo butui ir tame bute gyveno tik atsakovas. Šis įsiskolinimas laikytinas asmenine atsakovo prievole. Su tuo sutinka ir atsakovas.

Analogiškai asmeninėmis prievolėmis laikytini ir atsakovo įsiskolinimai UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Ecoservice“ bei UAB „Širvintų komunaliniam ūkiui“, nes atsakovo 389 Lt skola UAB „Širvintų komunaliniam ūkiui“, 1196,66 Lt skola UAB „Ecoservice“ ir 882,99 Lt skola UAB „Širvintų vandenys“ atsirado už kreditorių teiktas paslaugas atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Širvintos ir tuo laikotarpiu kai ieškovė bute jau negyveno, o gyveno atskirai. Tai, kad tai yra asmeninės atsakovo prievolės sutiko ir kreditoriai UAB „Širvintų vandenys“ ir UAB „Ecoservice“.

Asmenine atsakovo prievole taip pat pripažįstama atsakovo prievolė Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2007 m. kovo 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VK07/03/40J, kuria atsakovui buvo suteiktas 14000 Lt kreditas. Ši paskola paimta iki santuokos sudarymo ir panaudota išskirtinai atsakovo poreikiams, todėl laikytina jo asmenine prievole. Su tuo sutiko ir kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.

Ieškovė atsakovo asmenine prievole prašo pripažinti UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-118054-GV. Su tuo sutinka ir atsakovas, tačiau kreditorius teigia, kad tai yra solidari šalių prievolė, nes lėšos buvo panaudotos kartu gyvenant šeimos reikmėms.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių rūšių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio nuostatos. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. spalio 8 d. atsakovas „Swedbank“ AB pateikė paraišką dėl 30000 Lt kredito gavimo būsto remontui. 2008 m. spalio 9 d. Swedbank AB atsakovui suteikė 20000 Lt paskolą. Taigi, paskola buvo paimta po santuokos sudarymo, buto esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose remontui. Tiek šalių parodymais nustatyta, tiek ieškinyje nurodyta, jog ieškovė atsakovui priklausančiame bute su vaiku gyveno iki 2009 m. balandžio mėnesio ir vėliau dėl nesutarimų išsikėlė. Abi šalys ir liudytojas M. B. patvirtino, kad už paskolą atsakovas remontavo butą, pirko baldus ir t.t. Nors ieškovė teigia, kad apie paskolą nieko nežinojo, atsakovas nurodė, kad ji žinojo, nes pinigai buvo leidžiami būstui remontuoti ir įrengti, kuriame jie kartu gyveno. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kreditas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-118054-GV buvo paimtas ir panaudotas šeimos poreikiams, todėl remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktu, pripažintinas bendrąja prievole ir šalys pagal ją atsako solidariai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas jokių nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 10). Byloje esanti Valstybinės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruoja jokių transporto priemonių. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėtų kokio nors turto, todėl kito turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, nes nėra ką dalyti.

Ieškovė taip pat nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

Atsakovė prašo, o ieškovas sutinka, kad atsakovei po santuokos nutraukimo liktų santuokinė pavardė, todėl jai paliekama santuokinė pavardė – M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovės turėtos išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistinos iš atsakovo.

Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant ieškovę teisme sudaro 912,10 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistina 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ši suma priteistina iš atsakovo pagal patenkintus ieškinio reikalavimus. Ieškovė turėjo mokėti 720 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 125), nutraukti dėl A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti sutuoktinę pavardę: M..

Priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo 2014 m. birželio 17 d., išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2014 m. birželio 16 d.

A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina A. M..

Pripažinti, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimai UAB „Širvintų šiluma“ (5594,43 Lt sumai), UAB „Širvintų vandenys“ (882,99 Lt sumai), UAB „Ecoservice“ (1196,66 Lt sumai) ir UAB „Širvintų komunaliniam ūkiui“ (389 Lt sumai) yra asmeninės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) prievolės.

Pripažinti, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2007 m. kovo 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VK07/03/40J yra A. M. asmeninė prievolė.

Pripažinti, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas UAB „Gelvora“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-118054-GV yra A. M. ir A. M. solidari prievolė.

Pripažinti, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas UAB „General financing“ pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. M. ir A. M. solidari prievolė.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš A. M. į valstybės biudžetą 720 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.