Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1293-560/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-25
Bylos Nr.: e2A-1293-560/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17073-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: R. K.
Ieškovas: I. J.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1293-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17073-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.4.4.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei I. J. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42654-862/2015 nustatytą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų – J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią:

1.1 tėvas su vaikais bendrauja kiekvienų metų porinę savaitę, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

1.2 tėvas su vaikais bendrauja kiekvienų metų neporinės savaitės antradieniais – ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus antradienį 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų/lankomų neformalaus ugdymo būrelių/gyvenamosios vietos, bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai ir grąžindamas juos ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą/gyvenamąją vietą 8.00 val.;

1.3 tėvas su vaikais bendrauja kiekvienų metų kovo 20 d. (atsakovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), vaikus pasiimdamas iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.4 tėvas su vaikais bendrauja porinių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 09.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.5 tėvas su vaikais poriniais metais praleidžia vaikų gimimo dieną (birželio 4 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ar ugdymo įstaigos 16.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai ir grąžindamas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.6 tėvas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos liepos ir rugpjūčio 20 d. 9.00 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 30 d. 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.7 vaikams pradėjus lankyti mokyklą, tėvas su vaikais bendrauja vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų antrąją pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.8 tėvas su vaikais bendrauja pusę savo kasmetinių atostogų, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val., ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą (apie atostogų laiką informuodamas motiną vieną mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios);

1.9 vaikams susirgus, tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikai, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną elektroniniu paštu arba telefono žinute, nurodant vaikų ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Vaikų tėvas ar motina turi teisę lankyti vaikus jų ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jie slaugomi vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Vaikų tėvas ar motina, pas kurį slaugomi vaikai, privalo netrukdyti tėvui ar motinai pasimatyti su jais jam nedalyvaujant;

1.10 vienam iš vaikų susirgus bei vienam iš tėvų būnant kartu su juo gydymo įstaigoje, kitas tėvas įsipareigoja visu gydymo laikotarpiu rūpintis kitais dviem nepilnamečiais vaikais;

1.11 tėvui dėl objektyvių (liga, komandiruotė ir kt.) priežasčių negalint susitikti su vaikais, jis apie tai informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS trumpąja žinute. Atitinkamai vaikų motina, vaikams dėl objektyvių priežasčių negalint susitikti su tėvu, atsakovą informuoja apie tai SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas;

1.12 neįvykus vaikų ir tėvo susitikimui, tėvo susitikimas su vaikais yra nukeliamas arčiausiai esančiai dienai: tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Pakartotinio praleisto susitikimo atveju prarastų susitikimų skaičius yra sumuojamas, o susitikimai kompensuojami arčiausiai esančiomis dienomis;

1.13 dėl atskirų tėvo ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaikų norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute);

1.14 visi klausimai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, šalių yra fiksuojami SMS trumposiomis žinutėmis arba elektroninių laiškų pagalba. Šalių žodiniai susitarimai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo yra laikomi negaliojančiais.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42654-862/2015 buvo nutraukta šalių santuoka ir, be kita ko, nepilnamečių vaikų J. K., V. K. ir S. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. Šalys taip pat susitarė, jog R. K. bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyks šalims priimtinu laiku bei forma atsižvelgiant į šalių galimybes ir kt., t. y. šalys nenustatė konkretaus matymosi su šalių nepilnamečiais vaikais grafiko. Ieškovė nurodo, jog tarp šalių kaskart kyla konfliktai, nes atsakovas nepageidauja vaikų pasiimti dažniau, nenori su jais praleisti daugiau laiko, atostogauti kartu, praktiškai nusišalino nuo pareigos bendrauti su vaikais, vengia bendravimo, susitikimai įvyksta su vienu vaiku vos kartą per savaitę 2-3 valandoms, atsiradus kitiems planams susitikimai neįvyksta; neskambina vaikams, nepasidomi kaip jiems sekasi, kokia jų sveikata, dienotvarkė, režimas ir kt.; atvykęs pasimatyti su vaikais, atsakovas beveik niekada jų nepasiima visų kartu, nuolat juos išskiria, su savimi pramogauti paimdamas vieną vaiką, dėl ko kiti vaikai lieka nuskriausti, verkia ir kt.; susitikimai su vaikais trunka vos kelias valandas (motyvuojant tuo, kad atsakovas turi kitų svarbesnių reikalų), per kelias valandas vaikai tik dar labiau pavargsta, susierzina, per tokį laiką neįmanoma nuveikti nieko naudingo; vaikams neužtenka vos kelių valandų, praleistų su tėvu, jie jo pasiilgsta, nori praleisti su tėvu daugiau laiko. Tuo tarpu atsakovas juos ignoruoja, atsisako pasiimti vaikus ieškovei paprašius (nepaisant to, kad ieškovė turi išvykti darbo reikalais), dėl ko ieškovė turi samdyti auklę, prašyti kitų asmenų pagalbos. Ieškovės teigimu, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra nekonkreti, neaiški, leidžia atsakovui manipuliuoti savo pareigomis vaikų atžvilgiu, nevykdyti jų, sukuria prielaidas tarp šalių kilti ginčams dėl atsakovo vengimo bendrauti su vaikais, pažeidžia vaikų interesus, rėžimą, nes vaikai negali planuotis savo laisvalaikio užimtumo, o taip pat ir ieškovė prarado galimybę racionaliai planuoti savo laiką, turėti asmeninį gyvenimą, atostogas, laisvalaikį, skirti laiko sveikatos gerinimui ir kt. Be to, vaikų nežinojimas, kada tėvas atvyks ir ar jis atvyks, neigiamai įtakoja vaikų psichologinę būseną, sukelia jiems nestabilumo, nesaugumo jausmą. Ieškovė patvirtina, jog tarp atsakovo ir vaikų yra itin stiprus ryšys, vaikai prie tėvo prisirišę, nori leisti su juo kuo daugiau laiko. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), netoli ieškovės gyvenamosios vietos, savo gyvenamojoje vietoje turi sąlygas bendrauti su vaikais, todėl ieškovė yra tikra, kad atsakovas turėtų ir galėtų daugiau laiko praleisti su vaikais, kurie yra trynukai, vienodo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), lanko darželį, netrukus lankys mokyklą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį, kurį prašė kartu laikyti ir atsiliepimu į ieškovės I. J. ieškinį. Priešieškinyje atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovės ieškiniu ir jame nurodytomis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis bei prašė nustatyti atsakovo siūlomą geriausius nepilnamečių vaikų poreikius, teises ir teisėtus interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

3.1 Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis, paimdamas vaikus šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus 17.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

3.2 Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę neporinėmis metų savaitėmis darbo dieną – ketvirtadienį, paimdamas vaikus 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos 20.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

3.3 Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis šventinėmis dienomis bei tėvo vasaros atostogų su vaikais metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaikais vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, tėvų atostogoms su vaiku nustatytą tvarką.

3.4 Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais metais (Šv. Velykų) pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir Šv. Velykų antrąją dieną grąžindamas vaikus 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

3.5 Vaikų tėvas turi teisę su vaikais neporiniais metais žiemos (Šv. Kalėdų) pirmąją dieną, paimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas Šv. Kalėdų pirmąją dieną 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, paimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinamas Šv. Kalėdų antrąją dieną 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

3.6 Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais porinių metų valstybinių švenčių dienomis – Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), pasiimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tos pačios dienos 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

3.7 Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), vaikų motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį).

3.8 Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais metais vaikų gimimo dieną (birželio 4 d.), pasiimdamas vaikus vaikų gimtadienio dienos 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus gimtadienio dienos 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Tais metais, kai vaikų gimimo diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais vaikų gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios dienos 20.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

3.9 Kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai bendrauti vaikais telefonu, per Skype, kitas programas ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

3.10 Vaikų tėvas kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti 14 dienų vasaros atostogų vieną kartą arba dalimis. Vaikų tėvas pasiima vaikus kiekvieną atostogų dieną 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus tos pačios dienos 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Vaiko tėvas konkretų vasaros atostogų laiką el. paštu arba SMS žinute suderina nuo einamųjų metų gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.

3.11 Vaikų motina turi pareigą sudaryti galimybes vaikams jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu metu, patekti į savo gyvenamąjį būstą, pasiimti savo asmeninius daiktus, persirengti ir kt.

3.12 Vaikų tėvas ir motina, ketindami išvykti su vaikais į užsienio valstybes privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną/tėvą prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, konkrečiai nurodydamas vaikų buvimo vietą, bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą.

3.13 Vaikų tėvas ir motina savo bendravimo su vaikais metu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo užsiėmimuose, sporto treniruotėse, renginiuose, šventėse ar pan.

3.14 Vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); vaikų motinos gimimo dieną – gegužės 16 – ają dieną, vaikų motinos atostogų su vaikais metu.

3.15 Bendravimo tvarka netaikoma tam iš vaikų, kurio sveikatos būklė ar kitos objektyvios priežastys neleidžia vykdyti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Esant objektyviam negalėjimui (liga, kitos svarbios priežastys) vienam ar dvejiems vaikams bendrauti su tėvu, tėvas bendrauja su kitais dviem arba vienu vaiku. Apie kliūtis vaikams susitikti/bendrauti su tėvu vaikų motina informuoja vaikų tėvą telefonu arba trumpąja SMS žinute.

3.16 Vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti koreguojama tik abiejų tėvų el. paštu ar SMS žinute suderinta valia, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečių vaikų interesus, vaikų užimtumą ugdymo procese, vaikų sveikatos būklę, vaikų išvykimą į užsienį ir kitas objektyvias priežastis.

4. Atsakovas nurodo, kad jo bendravimas su vaikais yra sklandus ir nepertraukiamas, o konfliktai tarp jo ir ieškovės kyla ne dėl bendravimo tvarkos vykdymo, o dėl ieškovės savanaudiško elgesio, nesupratingumo ir sąmoningo atsakovo dabartinės situacijos ignoravimo, siekiant įtvirtinti ieškovės asmenines ambicijas atitinkančią bendravimo tvarką. Atsakovas patvirtino, jog su kiekvienu iš vaikų bendrauja nuo jų mokymosi proceso pabaigos 17.00 val. – 18.00 val. iki vaikų miego meto – 21.00 val., tris darbo dienas per savaitę. Kiekvienam iš vaikų atsakovas kiekvieną savaitę individualiai skiria po 3-4 val. kokybiško bendravimo laiko: sportuoja, mokosi, lanko senelius, užsiima vaikų edukacija, bei jų turiningu laisvalaikiu. Nusistovėjusio jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pokyčius nulėmė 2020 m. sausio mėnesio pradėti atsakovo gyvenamojo būsto kapitaliniai remonto darbai bei 2020 m. kovo 16 d. dėl Covid-19 viruso pandemijos šalyje paskelbtas visuotinis karantinas. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškinyje pateikta bendravimo tvarka, tačiau kai kurie punktai yra atitinkantys tik pačios vaikų motinos savanaudiškus interesus ir siekį kuo mažesnį laiko tarpą praleisti su vaikais, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas būtų priverstas bendrauti su vaikais rekonstruojamame būste, kuriame nebūtų užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės į sveiką ir saugią aplinką. Atsakovas nurodo niekuomet neprieštaravęs praleisti su vaikais kuo daugiau laiko, tačiau prašė supratingumo, nurodydamas, jog dėl jo būsto remonto, sąlygos būste yra nepatenkinamos – nėra tualeto, nėra sąlygų vaikams nusiprausti, nėra baldų, nėra galimybių ruošti ir pateikti maistą. O taip pat atsakovo turtinė padėtis neleidžia skubiai atlikti remonto darbų ir tokiu būdu sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas mažamečiams vaikams leisti laiką kartu su tėvu jo būste. Atsakovas akcentuoja, jog vaikai patys rodo didelį norą bendrauti su tėvu, todėl jo pasirinktas bendravimo su vaikais būdas yra tinkamas ir užtikrinantis stabilų tėvo ir vaikų emocinį ryšį. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl objektyvių aplinkybių atsakovas visuomet iš anksto, per protingą laikotarpį informuodavo vaikų motiną. Ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip vaikų motinos, valdžia, spontaniškai keičia vaikų dienos režimą, savo nuožiūra nutraukia vaikų užklasinę veiklą ir ignoruoja tėvo norą sužinoti informaciją apie savo vaikus, sąmoningai nesuteikia informacijos apie vaikus. Atsakovas niekada nematė nei vieno vaiko verkiančio ar liūdinčio nei atvykstant paimti vaikus, nei grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą. Tiek vaikų psichologė, tiek vaikų darželio auklėtoja atsakovui teigė, jog tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka turėjo teigiamą poveikį vaikų mokymuisi, kognityviniams gebėjimams, be to pastebėtinai sumažėjo vaikų nerimas. Vaikams niekada nekilo klausimų ar abejonių dėl tėvo jiems skiriamo dėmesio – vaikai draugiškai tarpusavyje susitaria pasimatymų su tėvu eiliškumą, dalinasi įspūdžiais bei džiaugiasi asmeniškai jiems skiriamu laiku. Vaikų visuomet yra atsiklausiama, ar jie nori eiti kartu ar po vieną. Atsakovas savo bendravimo su vaikais metu stengiasi suteikti vienodas pramogas, į tolimesnes išvykas vežasi visus tris vaikus. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodymu, jog motinai paprašius jis kategoriškai atsisako paimti vaikus. Skubiais atvejais, pvz., vienam iš vaikų susirgus, atsakovas ne kartą atvyko į vaikų gyvenamąją vietą ir ten juos prižiūrėdavo, taip pat dažnai nuvesdavo ir pasiimdavo vaikus iš darželio, lankėsi su vaikais pas gydytojus, atliko sveikatos patikrinimą. Ieškovė niekuomet nesiteiravo dėl galimybių prižiūrėti vaikus ieškovės komandiruočių metu, tačiau primygtinai reikalavo tam tikrą laiką paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą, nes ši nuo jų pavargo.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kurį prašė atmesti. Ieškovė nurodė esanti tikra, kad atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka ne dėl to, jog neturi galimybės bendrauti su vaikais savo gyvenamojoje vietoje dėl vaikams netinkamų ir nesaugių gyvenimo bei buities sąlygų, o išimtinai siekdamas išvengti savo pareigos maksimaliai bendrauti su vaikais. Tuo tarpu atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka, ieškovės teigimu, neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, atsakovas siekia nusišalinti nuo pareigos auklėti ir auginti vaikus, pageidauja bendrauti su vaikais be nakvynės, pasiteisindamas jo bute vykstančiu remontu, tačiau ieškovė pastebi, jog remontas atsakovo bute, jos žiniomis, vyksta dar nuo 2019 m. kovo mėn. Taipogi atsakovas nenurodo laikotarpio iki kada siūlo nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių. Atsakovas šiuo metu su vaikais paeiliui bendrauja vis kitose vietose todėl šiuo (remonto) laikotarpiu atsakovas galėtų bendrauti su vaikais kitose vietose nei jo namai, pvz., atsakovo tėvų gyvenamojoje vietoje, atsakovo tėvų bute (duomenys neskelbtini) bei jų sodo name, o taip pat atsakovo su drauge M. gyvenamojoje vietoje, kur vaikai ne kartą yra likę su nakvyne. Atsakovo siūlomas bendravimas su vaikais būtų itin minimalus, tam nesant jokių pateisinančių priežasčių, atsakovas bendrautų su vaikais vos 6-7 kartus per mėnesį, iš jų 2 kartus vos po 2 valandas, iš jų neporinėmis metų savaitėmis vaikai matytų tėvą tik kas antrą ketvirtadienį vos 2 valandas. Bendravimo su vaikais tikslas – dalyvauti auklėjime, o ne tik su jais pasimatyti, kaip siūlo atsakovas. Atsakovas, net žinodamas, kad vaikai dažnai serga, nepasiūlo užtikrinti vieno iš vaikų ligos metu gydymo įstaigoje ar kitų likusių namuose vaikų priežiūros. Atsakovo siūlomo bendravimo tvarka neleis ieškovei racionaliai planuoti savo laiko, ieškovė neturės galimybės gyventi savo asmeninio gyvenimo, nė vienos nakties pailsėti ne namuose be vaikų. Atsakovo siūlomas vaikų grąžinimo laikas (20.30 val.) yra per vėlus, vaikai bus išsiblaškę, ieškovė turės juos nuraminti, nuprausti, paruošti miegui. Atsakovas neužtikrina bendravimo su vaikais vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu; atsakovas nesiekia bendravimo su vaikais savo kasmetinių atostogų metu. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti galimybes atsakovo bendravimo metu jiems patekti į ieškovės būstą pasiimti savo asmeninius daiktus, persirengti. Atsakovas turi pats užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas, sudaryti visapusišką bendravimo aplinką, kad bendravimas vyktų nepertraukiamai be ieškovės dalyvavimo, o ne suversti vaikų priežiūrą jai. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka leidžia atsakovui piktnaudžiauti jo, kaip tėvo, pareigomis, nusišalinti nuo pareigos auklėti vaikus ir neskirti jiems reikiamo dėmesio. Reikalavimo formuluotė „kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis“, ieškovės teigimu, yra neaiški, dviprasmiška. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovas, gavęs ieškinį, pradėjo stengtis dažniau su vaikais bendrauti, imti į susitikimus visus tris vaikus, nebeišskirti jų. Ieškovė nurodo, jog jos prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvas galės bendrauti su vaikais ne po 2 valandas, o ištisas dienas, ilgesniais laikotarpiais sudarys vaikams ne tik „proginio“ bendravimo įspūdį, kada bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą. Toks bendravimas ilgesniais periodais, įjungiant vaikus į tėvo buitį, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio bendravimo įgūdžius.

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. birželio 25 d. pateiktoje išvadoje dėl ieškinio reikalavimų Nr. 1SD-4452 nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais S. K., J. K. ir V. K. gyvena keturių kambarių su visais patogumais bute, kuris pasak moters priklauso jai. Būstas šviesus, erdvus, jame yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Vaikai dalijasi kambariu, kuriame yra trys vaikiškos lovytės, keletas komodų. Kambarys įrengtas pagal vaikų amžių. Ieškovė Tarnybai nurodė, jog atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai, tik jam patogiu laiku. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas po vieną vaiką nuo 18 val. iki 21 val., o savaitgaliais su nakvyne atsakovas vaikų neima (pasiima itin retais atvejais). Ieškovė teigė norinti aiškios ir dažnesnės bendravimo tvarkos, nes ji pati nori asmeninio ir laisvesnio laiko. Anot vaikų motinos, ji sudaro visas sąlygas vaikų tėvui bendrauti su vaikais ir juos pasiimti, tačiau atsakovas rodo minimalų norą. Bendraujant individualiai S. nurodė, jog ji gyvena su motina, broliu J. ir broliu V., o tėvas gyvena kitur su drauge M. (M.), nes jo bute vyksta remonto darbai. Mergaitė nurodė, jog su tėvu susitinka, tačiau tėvas ima po vieną vaiką ir kad broliai neverktų ji po susitikimo su tėvu atveža broliams saldainių. S. nurodė, jog jai patinka, kai tėtis ima po vieną, tačiau norėtų ir su visais kartu leisti laiką. Nurodė, jog su tėvu ji labai smagiai leidžia laiką ir norėtų dažniau susitikti. Pasak J., tėvas gyvena pas M., nes jo namuose vyksta remontas. Nurodė, jog jam patinka tėvo draugė M. ir patinka, kai tėvas paima po vieną vaiką, tačiau labiau norėtų su visais kartu leisti laiką ir susitikti dažniau. Pasak V., jam patinka leisti laiką su tėvu, būna smagu ir linksma. Anot vaiko, jis norėtų, kad susitiktų visa šeima, tačiau jam taip pat patinka ir būti tik su tėvu. Pasak V., jam patinka tėvo draugė M., nes ji myli vaikus, o taip pat patinka būti pas tėvą su nakvyne ir norėtų dažniau. 2020 m. birželio 18 d. mobiliuoju telefonu vyriausioji specialistė susisiekė su atsakovu R. K. dėl apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovas nurodė, jog yra išvykęs iš Vilniaus bei nėra susipažinęs su ieškiniu, todėl negali jo komentuoti. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pareikštas vaikų interesais, o prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečių teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime bei auklėjime.

7. Tarnyba 2020 m. liepos 29 d. pateiktoje išvadoje dėl priešieškinio reikalavimų Nr. 1SD-5310 nurodė, jog lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog atsakovas gyvena 3-jų kambarių be patogumų bute, kuris, pasak vyro, priklauso jam. Bute vyksta remonto darbai, nėra grindų, nesutvarkytas sanitarinis mazgas elektros instaliacija, nėra tekančio vandens. Virtuvėje yra pajungtos dujos. Kambariuose sudėtos statybinės medžiagos ir statybiniai įrankiai. Viename kambaryje ant žemės yra čiužinys su patalyne, stalas. Namuose nėra baldų ir buitinės technikos. Vyras teigė, kad santykiai su vaikais labai geri, tačiau šiuo metu negali imti vaikų su nakvyne, nes nėra sudarytos sąlygos vaikams nakvoti, remonto darbams neturi papildomų pajamų, todėl remonto darbai gali užtrukti iki 5 metų. Atsakovas nurodė, jog gyvena remontuojamame būste, kartais nakvoja pas draugę vieno kambario bute. Tarnybos vertinimu, šiai dienai atsakovo namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų svečiavimuisi, tačiau šalių nepilnamečiams vaikams yra būtinas aiškus dienos režimas, turi būti užtikrinama vaikų teisė pailsėti, tačiau negali būti ribojamas vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas, be kita ko, su nakvynėmis. Esant galimybei, bendravimo tvarka turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42654-862/2015 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė, kad atsakovas R. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais – J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), V. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

8.1 Pereinamuoju laikotarpiu, vienerius metus po sprendimo įsiteisėjimo dienos, R. K. bendrauja su vaikais savaitgalį porinėmis metų savaitėmis: porinių metų savaitę, kuri yra pirma einamąjį mėnesį, pasiimdamas vaikus šeštadienį 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą, kitomis porinėmis metų savaitėmis – paimdamas vaikus šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

8.2 Pereinamuoju laikotarpiu, vienerius metus po sprendimo įsiteisėjimo dienos, R. K. bendrauja su vaikais neporinėmis metų savaitėmis darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas vaikus 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

8.3 Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės) tėvui nėra galimybės bendrauti su vaikais pirmiau nurodyta tvarka, šis bendravimas gali būti perkeltas kitam mėnesio šeštadieniui arba kitoms savaitės dienoms.

8.4 Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui R. K. bendrauja su vaikais: kiekvienų metų porinę savaitę, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val..

8.5 Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui R. K. su vaikais bendrauja kiekvienų metų neporinės savaitės antradieniais – ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus antradienį 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų/lankomų neformalaus ugdymo būrelių/gyvenamosios vietos, bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai ir grąžindamas juos ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą/gyvenamąją vietą 8.00 val.

8.6 R. K. praleidžia su vaikais 14 dienų vasaros atostogų vieną kartą arba dalimis. Vaikų tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Vaiko tėvas konkretų vasaros atostogų laiką el. paštu arba SMS žinute suderina nuo einamųjų metų gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.

8.7 Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, R. K. su vaikais bendrauja vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų antrąją pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą jam tenkančią vaikų atostogų dalies dieną 10.00 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

8.8 R. K. bendrauja su vaikais poriniais metais (Šv. Velykų) pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir Šv. Velykų antrąją dieną grąžindamas vaikus 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

8.9 R. K. bendrauja su vaikais poriniais metais žiemos (Šv. Kalėdų) pirmąją dieną, paimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas Šv. Kalėdų pirmąją dieną 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, paimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinamas Šv. Kalėdų antrąją dieną 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

8.10 R. K. bendrauja su vaikais porinių metų valstybinių švenčių dienomis – Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), pasiimdamas vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tos pačios dienos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

8.11 R. K. bendrauja su vaikais kiekvienų metų kovo 20 d. (atsakovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), vaikus pasiimdamas iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdomajai veiklai, ir/ar gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

8.12 R. K. bendrauja su vaikais poriniais metais vaikų gimimo dieną (birželio 4 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ar ugdymo įstaigos 16.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, ir grąžindamas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

8.13 Neįvykus vaikų ir tėvo susitikimui, tėvo susitikimas su vaikais yra nukeliamas arčiausiai esančiai dienai: tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ar ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdomajai veiklai, ir grąžina 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Pakartotinio praleisto susitikimo atveju prarastų susitikimų skaičius yra sumuojamas, o susitikimai kompensuojami arčiausiai esančiomis dienomis.

8.14 Vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); vaikų motinos gimimo dieną – gegužės 16 – ąją dieną, vaikų motinos atostogų su vaikais metu.

8.15 Kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai bendrauti vaikais telefonu, per Skype ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

8.16 Vaikų tėvas ir motina savo bendravimo su vaikais metu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo užsiėmimuose, sporto treniruotėse, renginiuose, šventėse ar pan.

8.17 Vaikų motina turi pareigą sudaryti galimybes vaikams, jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu metu, patekti į savo gyvenamąjį būstą, pasiimti savo asmeninius daiktus, persirengti ir kt., patikėdama atsakovui buto, kuriame gyvena vaikai, raktus ar kitu būdu.

8.18 Vaikų tėvas ir motina, ketindami išvykti su vaikais į užsienio valstybes privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną/tėvą prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, konkrečiai nurodydamas vaikų buvimo vietą, bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą.

8.19 Bendravimo tvarka netaikoma tam iš vaikų, kurio sveikatos būklė ar kitos objektyvios priežastys neleidžia vykdyti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Esant objektyviam negalėjimui (liga, kitos svarbios priežastys) vienam ar dvejiems vaikams bendrauti su tėvu, tėvas bendrauja su kitais dviem arba vienu vaiku. Apie kliūtis vaikams susitikti/bendrauti su tėvu vaikų motina informuoja vaikų tėvą telefonu arba trumpąja SMS žinute.

8.20 Vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti koreguojama tik abiejų tėvų suderinta valia, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečių vaikų interesus, vaikų užimtumą ugdymo procese, vaikų sveikatos būklę, vaikų išvykimą į užsienį ir kitas objektyvias priežastis. Dėl atskirų tėvo ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis).

8.21 Visi klausimai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, šalių yra fiksuojami elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS trumposiomis žinutėmis, elektroninių laiškų ar kt.) pagalba.

8.22 Vaikams susirgus, tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikai, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną elektroniniu paštu arba telefono žinute, nurodant vaikų ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Vaikų tėvas ar motina turi teisę lankyti vaikus jų ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jie slaugomi vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Vaikų tėvas ar motina, pas kurį slaugomi vaikai, privalo netrukdyti tėvui ar motinai pasimatyti su jais jam nedalyvaujant.

8.23 Vienam iš vaikų susirgus bei vienam iš tėvų būnant kartu su juo gydymo įstaigoje, kitas tėvas įsipareigoja visu gydymo laikotarpiu rūpintis kitais dviem nepilnamečiais vaikais.

8.24 Tėvui dėl objektyvių (liga, komandiruotė ir kt.) priežasčių negalint susitikti su vaikais, jis apie tai informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS trumpąja žinute. Atitinkamai vaikų motina, vaikams dėl objektyvių priežasčių negalint susitikti su tėvu, atsakovą informuoja apie tai SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

9. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 542,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šalys turi tris mažamečius, penkerių metų amžiaus vaikus – J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42654-862/2015 buvo patvirtinta I. J. ir R. K. santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių sutartis, kurios 4 straipsnio 4 punkte šalys susitarė, jog R. K. bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyks šalims priimtinu laiku bei forma atsižvelgiant į šalių galimybes. Tarp šalių nėra ginčo ir jų pozicijos sutampa dėl atsakovo bendravimo su vaikais šventinėmis dienomis, t. y. šventes šalys yra linkusios dalintis pusiau, tėvo/motinos dieną atitinkamai švęsti su tėvu/motina, tėvo/motinos gimimo dieną atitinkamai su tėvu/motina, vaikų gimimo dieną švęsti kasmet pakaitomis, taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl nevaržomo tėvų bendravimo su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis bei dėl galimybės geranoriškai susitarti dėl kitokios nei numatyta sprendimu bendravimo tvarkos. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko su priešingos šalies siūloma bendravimo tvarka minėtomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis, teismas tvirtino tos iš šalių siūlomą ir prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra konkretesnė, detalesnė, aiškesnė, užtikrinanti vaikams galimybę didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) praleisti su abiem tėvais. Nustatant vaikų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos laiką, atsižvelgtina į vaikų dienos ir poilsio režimą, suteikiant ryte jiems daugiau laiko pasiruošimui praleisti dieną su tėvu (dėl to pasiėmimas nustatytinas 10 val., o ne 9.00 val. kaip siūlė ieškovė), o grąžinimo laikas nustatomas toks, kad būtų pakankamas laiko tarpas visiems trims vaikams pasiruošti nakties poilsiui, suteikiant vaikams maksimalų laiką praleisti su tėvu (dėl to grąžinimas numatomas 20.00 val. kaip siūlė ieškovė, o ne 18.00 val. kaip prašė atsakovas).

Šalies argumentai

10. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad neįvykus vaikų ir tėvo susitikimui, tėvo susitikimas su vaikais yra nukeliamas arčiausiai esančiai dienai: tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Pakartotinio praleisto susitikimo atveju prarastų susitikimų skaičius yra sumuojamas, o susitikimai kompensuojami arčiausiai esančiomis dienomis. Teismo vertinimu šis reikalavimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, praleisti su skyrium gyvenančiu tėvu maksimalų laiką, tiek vaikams suteikiant galimybes palaikyti ir stiprinti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek atsakovui – maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime, juos auklėjant, ugdant, jais rūpinantis, sukuriant jiems visapusišką savo rūpesčio, meilės ir saugumo pojūtį. Šiuo atveju, kaip minėta pirmiau, vaikams yra suteikiamas ilgesnis laiką ryte pasiruošti dienai su tėvu, dėl to nustatytina, kad numatytais atvejais tėvas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima ne 9.00 val., o 10.00 val. Atsakovas reiškė reikalavimą nustatyti, kad vaikų motina turi pareigą sudaryti galimybes vaikams jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu metu, patekti į vaikų gyvenamąją vietą, paimti jų asmeninius daiktus, persirengti ir kt.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad yra buvę kuomet ji susilaukė priekaištų dėl to, kad nebuvo namuose, o atsakovas norėjo patekti į butą dėl vaikų poreikių. Ieškovė nurodė, kad vaikams buto raktų dar neduoda, nes jie yra per maži, gali pamesti, tačiau atsakovo bendravimo su vaikais metu ji gali suteikti jam buto raktus, jeigu įsipareigoja juos saugoti. Atsakovas paaiškino, kad jam nėra jokio poreikio ir noro lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, tačiau dėl jo bute, vykstančio remonto jis negalėjo patenkinti vaikų higieninių poreikių, dėl to mano, kad būtent dėl vaikų interesų turi būti sudarytos galimybės patekti į vaikų gyvenamąją vietą, tikslu vaikams pagal poreikį pasiimti savo asmeninius daiktus, rūbus ir pan. Atsakovas sutiko, kad bendravimo su vaikais metu galėtų pasaugoti vaikų gyvenamosios vietos raktus. Atsižvelgiant į tai, suderinus abiejų šalių valią, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, nustatytina, kad vaikų motina turi pareigą sudaryti galimybes vaikams, jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu metu, patekti į savo gyvenamąjį būstą, pasiimti savo asmeninius daiktus, persirengti ir kt., patikėdama atsakovui buto, kuriame gyvena vaikai, raktus ar kitu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Šalys nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaikais savaitės dienomis, savaitgaliais, atostogų laikotarpiu bei dėl bendravimo vaikams liekant su tėvu su nakvynėmis. Šalys gyvena tame pačiame Vilniaus mikrorajone, jų gyvenamosios vietos yra šalia vienas kito. Ieškovė su vaikais gyvena keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini), atsakovas trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Šalia gyvena ir atsakovo tėvai, t. y. vaikų seneliai, kurie taipogi turi sodą, kuriame šalys lankydavosi jų santuokos metu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų mažinti ar riboti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu: nėra duomenų, jog tėvo elgesys ar gyvenimo būdas būtų žalingas vaikų interesams, ar vaikai nenorėtų su juo bendrauti, priešingai – Tarnybos užfiksuota vaikų nuomonė atskleidžia, jog tarp tėvo ir vaikų yra stiprus ryšys, vaikai nori bendrauti su tėvu ir praleisti su juo daugiau laiko, jiems trūksta bendravimo su juo, be kita ko – su nakvynėmis. Atsakovo gyvenamojoje vietoje vykstantis remontas negali būti pateisinama priežastimi apriboti, mažinti bendravimo intensyvumą su vaikais. Šiuo atveju turi būti randamas kompromisas esamai laikinai situacijai, atsiradusiai dėl atsakovo buto remonto, sureguliuoti taip, kad nenukentėtų vaikų interesas nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovė sutinka, jog laikinai gali vykti bendravimas, kuris yra nusistovėjęs ir vyksta šiuo metu, tačiau vieną kartą į mėnesį atsakovas turėtų rasti galimybę bendrauti su vaikais su nakvyne. Atsakovas turi gyvenimo partnerę, nuosavybės teise turinčią 28 kv. m. butą; tėvus, nuosavybės teise turinčius tris gyvenamus plotus: butą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, sodą (duomenys neskelbtini), ir pats turi gyvenamąjį būstą visai greta ieškovės, kurį remontuojasi. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę laikinai, pasitelkiant artimuosius, dedant didesnes pastangas sudaryti bent minimaliai tinkamas sąlygas vaikams leisti laiką savo remontuojamame būste, sudaryti sąlygas su vaikais bendrauti su nakvyne (bent jau, kaip prašo ieškovė, kartą per mėnesį – vieną savaitgalį, tam tikram (protingam) laikui, kol atsakovo bute bus baigti remonto darbai).

12. Atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, turi dėti pastangas esamu metu sukurti vaikams saugias sąlygas bendravimui su nakvyne. Nors atsakovas teigia, kad dėl sunkios finansinės padėties ir tai, kad jis pats atlieka remonto darbus, jie gali užtrukti iki 5 metų, teismo vertinimu, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas. Juolab, kad bylos duomenimis, atsakovo gaunamos pajamos (apie 1 512 Eur/mėn.) ir turtinė padėtis (nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, advokatams mokėtos sumos už teisinę pagalbą šioje byloje) neleidžia daryti išvados, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki. Spręsdamas dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, jog šio buto kapitalinio remonto darbų atsakovas ėmėsi žinodamas savo pajamas ir savo pareigas vaikams, todėl turėjo įvertinti remonto darbų trukmę ir šio kapitalinio remonto pasekmes (tiek jo finansinei padėčiai, tiek ir bendravimui su vaikais). Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė vienerių metų pereinamąjį laikotarpį tinkamoms sąlygoms bendrauti su vaikais su nakvynėmis sudaryti. Per šį vienerių metų pereinamąjį laikotarpį atsakovo prioritetas turi būti tinkamų sąlygų bendravimui su vaikais su nakvynėmis sukūrimas. Esant tokiai situacijai, jog atsakovui esamuoju momentu gali būti sudėtinga įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką su nakvynėmis dėl buto remonto, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nustatytina su vienerių metų pereinamuoju laikotarpiu bendravimui su nakvynėmis.

13. Byloje taipogi kilo ginčas dėl atostogų laiko su vaikais. Ieškovė posėdžio metu išsakė pageidaujanti nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ji turėtų galimybę atostogauti savo nuožiūra pasirinkusi atostogų datą ir be vaikų, o taipogi palaikė ieškinyje išdėstytus 6-9 punktus dėl bendravimo atostogų metu. Tuo tarpu atsakovas, įprastai atostogaujantis po vieną dieną, turintis sukaupęs virš 30 dienų atostogų, laikosi pozicijos, jog tenkinus šį ieškovės prašymą, būtų pažeistos jo teisės priverčiant jį atostogauti ilgesniais laikotarpiais. Priešieškinyje atsakovas taipogi prašė nustatyti, jog tėvas kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti 14 dienų vasaros atostogų vieną kartą arba dalimis. Būtent betarpiškas tėvo ir vaikų bendravimas suteikia galimybę tėvui visokeriopai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu ir kompensuoja vaikams bendravimo stygių tėvams gyvenant skyrium. Kartu šis laikas suteikia galimybę motinai pasirūpinti savo sveikata, laisvalaikiu, skirti laiko savo asmeniniams poreikiams ir asmeniniam gyvenimui. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka nutrūko praėjus vos keletui mėnesių po vaikų gimimo, iki šiol ieškovė nepertraukiamai viena rūpinosi trynukų kasdienių poreikių tenkinimu. Atsakovo pagalba buvo ir yra labiau epizodinė, jo paties siejama su subjektyviai vertinamomis aplinkybėmis, o ne atsižvelgiant į vaikų interesus. Teismo vertinimu, šiuo atveju vaikų motinos, su kuria yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kuri nepertraukiama rūpinasi trijų mažamečių vaikų poreikiais, dirba, kad juos išlaikytų, tiek psichinė, tiek fizinė sveikata taip pat patenka į vaikų interesų sritį, nes nuo to tiesiogiai priklauso vaikų gerovė, bendras mikroklimatas namuose, jų saugumo pojūtis. Teismas sutiko su ieškovės išsakyta pozicija, kad atsakovo pageidavimas vaikus pasiimti kiekvieną atostogų dieną 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti vaikus tos pačios dienos 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą, nelaikytinos vaikų atostogomis su skyrium gyvenančiu tėvu. Kartą į metus ilgesniam laikotarpiui atsakovas turi surasti galimybių, kur praleisti laiką su vaikais ilgesnį laiką su nakvynėmis. Tokias galimybes jau jis buvo atradęs, kuomet leido laiką su vaikais gamtoje kartą su nameliu ant ratų („kemperiu“), kitąkart su palapine. Įvertinus vaikų amžių, t. y. kad šių metų birželio mėnesį, vaikams sueis šešeri, jie pradės lankyti priešmokyklinę, paruošiamąją klasę, o kitais metais tikėtinai pradės lankyti mokyklą, teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo, koncentruotumo principais, tikslinga nustatyti ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, vaikams pradėjus lankyti mokyklą, siekiant išvengti netrukus vėl galinčio kilti šalių tarpusavio konflikto ir/ar papildomo teisminio proceso. Ieškovė neturi pareigos kompensuoti atsakovo patiriamas išlaidas bendravimo su savo vaikais metu ir tėvo bendravimas su vaikais negali priklausyti nuo šios aplinkybės. Juolab, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dydis vienam vaikui yra mažesnis nei kasacinio teismo praktikoje suformuotas orientacinis dydis, skirtas tik būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas nepagrįstai reikalauja kompensuoti jo patirtas išlaidas, vaikams leidžiant laiką su juo.

14. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 859,21 Eur. Teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Visgi ginčas byloje iš esmės buvo kilęs dėl atsakovo bendravimo su vaikais su nakvynėmis darbo dienomis, savaitgaliais ir atostogų metu, kas ir buvo pagrindas kreiptis į teismą ir dėl to mediacijos metu nepavyko šalims pasiekti taikaus susitarimo. Šie ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti, šiek tiek atsižvelgiant į atsakovo priešieškinyje nurodomus argumentus, dėl to teismas vertino, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 80 procentų, o atsakovo 20 procentų. Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 542,56 Eur (914,4 Eur- 371,84 Eur) sumą patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo 1.1, 1.2, 1.3, 2.1, 2.2, 3, 4, 9, 10, 14, 16, 17, 21 punktus ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą sukūrė tretiesiems asmenims, t. y. apelianto tėvams bei draugei papildomas pareigas bei jų neįtraukė į bylą, kad jie galėtų teikti savo paaiškinimus bei nuomonę ar išvis jie gali ir/ar nori priimti nakvynei apeliantą su trimis vaikais. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai sukūrė papildomas pareigas byloje nedalyvaujantiems asmenims – sprendimas turi būti panaikintas. Dėl Covid-19 pandemijos apelianto tėvai yra priskiriami rizikos grupei, o apelianto vaikai turi didelę tikimybę ugdymo įstaigose ar kitose vietose užsikrėsti Covid-19 virusu bei jį pernešti bei užkrėsti apelianto tėvus. Jiems nebuvo suteikta teisė pasakyti ar jie nori bei gali pandemijos metu priimti anūkus nakvynei. Apeliantas kartais galėdavo pasiimti vaikus bei jiems suteikti nakvynę apelianto draugės 28 kvadratinių metrų bute, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. apelianto draugės nėštumo, jis negali garantuoti, jog bus šių galimybių artimiausiu metu. Dėl teikiamo išlaikymo vaikams, būsto paskolos ir mokslų kainų, jam pragyvenimui lieka apytikriai 500-600 Eur per mėnesį, iš kurių dalį jis kaupia bei investuoja į remontą. Apeliantas siekia įgauti aukštojo mokslo diplomą, kad galėtų gauti didesnes pajamas bei greičiau pabaigti remontą ir tuomet galėtų pats kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo. Apeliantas turėtų vaikus pasiimti savaitgaliais ir jiems nakvyne suteikti tarp statybinių medžiagų, šiukšlių, dulkių bei akivaizdžiai kitaip vaikų sveikatai netinkamų ir žalingų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti Tarnybą patikrinti ar apelianto draugės 28 kvadratinių metrų butas yra tinkamas laikinai gyventi bei būti 5 asmenims vienu metu.

17. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas pereinamojo laikotarpio klausimą vadovavosi ne vaikų, o ieškovės interesais, nes priešingu atveju pereinamojo laikotarpio trukmę bei jo pratęsimo galimybes būtų palikęs spręsti Tarnybai. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bei apeliantui nepabaigus remonto, vaikai privalėtų nakvoti nesaugioje aplinkoje, t. y. tarp statybinių medžiagų, dulkių bei kitų tikėtina vaiko organizmui kenksmingų medžiagų bei chemikalų. Teismas neįvertino to fakto, kad skyrybų metu tėvo materialinė padėtis pablogėjo, o motinos pagerėjo. Atsakovas pažymi, jog į bendrą būstą, kuriuo šiuo metu naudojasi ieškovė bei vaikai, investavo 65 000 Eur, bet sutiko su vos 25 000 Eur kompensacija, kad galėtų ilgainiui įkurti savo būstą. Sprendime yra nurodomas 18.00 val. vaikų pasiėmimo laikas, kurio fiziškai apeliantas negali įvykdyti, nes jo darbo sutartyje yra nurodytas darbo laikas iki 18.00 val. Apeliantas po darbo pabaigos turi vykti pasiimti vaikų, kas vidutiniškai užtrunka 30-45 min. Sprendimas, kurio vykdymas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali būti įvykdytas ir turėtų būti keičiamas nurodant arba pasiėmimo intervalą arba nurodant, kad apeliantas vaikus iš ugdymo vietos pasiima iki tam tikro laiko. Sprendimo 2.2 punkte yra padaryta grubi loginė klaida, nes pagal tokį sprendimą apeliantui nekyla pareiga vaikus pristatyti į ugdymo vietą trečiadienį, o tik ketvirtadienį, nors vaikus paimtų nuo antradienio. 2 punkte yra nurodomas 14 dienų vasaros atostogų terminas, kuris gali būti praleidžiamas vienu kartu ar dalimis. Iki šios dienos yra nesutarimai su ieškove ir esant tokiam nekonkrečiam aprašymui, akivaizdu, jog jis sukels konfliktines situacijas tarp šalių ir turėtų būti detalizuotas plačiau, negu suteikiant šalims prioritetus. 4 punkte yra nurodomas vaikų atostogų dalinimas per pusę – nesuprantama kaip turės būti dalinamos vaikų atostogos, kuomet jų skaičius bus nelyginis.

18. Apeliantas dirba iki 18.00 val. ir jis negali garantuoti, jog darbdavys jį išleis anksčiau iš darbo, todėl sprendimas turėtų būti keičiamas nurodant realius laikus arba leidimą apeliantui suorganizuoti vaikams gimtadienio šventę artimiausią savaitgalį po birželio 4 dienos. Sprendime nėra aptarta ir vaikų gimtadienis bei Tėvo dienos sutapimo klausimas. Teismas nesigilino į šį elementarų švenčių sutapimą, nors galėjo patikrinti visus metus iki vaikams sueis 18 metų bei išdėlioti taip, kad nei vaikai, nei apeliantas nepatirtų nepatogumų. 10 punkte yra nurodoma arčiausiai esanti diena bei nepaliekama galimybė apeliantui pasiūlyti jokių kitų alternatyvų, pavyzdžiui kompensuoti praleistą dieną kitą savaitę suderinus su ieškove. 13 punkte yra nurodytas privalomas užtikrinimas dalyvauti ugdymo užsiėmimuose, sporto treniruotėse, renginiuose, šventėse ar pan., tačiau yra visiškai neatsižvelgiama į vaiko norus, savijautą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šis punktas turi būti pildomas, nurodant objektyvias išimtis, kuriomis vadovaujantis tėvai neprivalėtų šio punkto vykdyti, nes, pavyzdžiui, vienam iš vaiku sunegalavus bei reikalaujant priežiūrai, apeliantas privalėtu kitus vaikus vesti į užsiėmimus. 14 punktas kai vaikais bus vyresni ir eis į mokyklą turi būti tikslinamas taip, kad vaikai turėtų teisę būti savo gyvenamoje vietoje su tėvu, jei jie to pageidauja. Dėl vaikų sveikatos būklės turėtų spręsti abu tėvai, ne tik išimtinai ieškovė, nes bet kurio iš vaikų sveikatos būklė gali pablogėti vaikams būnant pas apeliantą ir pastebėjus, kad vienas iš vaikų serga užkrečiama liga, jam turėtų būti suteikta teisė atskirti vaikus bei pasirinkti ar pasilikti slaugyti sergantį vaiką, ar pasilikti bendrauti su sveikais vaikais (16 punktas). 17 punktas turėtų būti papildytas, nurodant, kad ieškovei atsisakius paisyti geriausių vaikų interesų dėl jų sveikatos, emocinės būsenos, norų ir fiziologinių poreikių, fiksuojama raštu arba audiovizualine medžiaga ir laikytina pagrindu tvarką keisti vienašališkai. Šis punktas būtų papildytas taip, jog jeigu įtariama, kad vaiko psichologinė problema, pavyzdžiui, pastovus atsisakymas matytis su vienu iš tėvų, tėvai bendru sutarimu įtraukia vaikų psichologą, kad būtų išsiaiškinta galima problema bei apginti vaiko interesai ir psichinis stabilumas. 21 punkto tekstas turėtų būti tikslinamas, numatant, kad įspėjama kuo skubiau, vos paaiškėjus nenumatytoms bei nuo apelianto ar ieškovės nepriklausančioms aplinkybėms ir esant pirmai galimybei apie tai pranešti kitai šaliai.

19. Apeliantas ilgą laiką po santuokos nutraukimo gyveno kartu su ieškove, nuolat rūpinosi vaikais. Tuo metu kai jis gyveno su ieškove, jie net buvo atnaujinę santykius, kartu su vaikais atostogavo Turkijoje ir visą tą laiką apeliantas nepertraukiamai mokėjo išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovei buvo paliktas visiškai įrengtas butas, paliktas šeimos automobilis, suteiktos galimybės keliauti, sportuoti ir rūpintis savo sveikata, kol vaikus prižiūrėjo jų apelianto tėvai. Ieškovei buvo sukurtos idealios sąlygos vykdyti savo pareigas vaikams bei pasirūpinti savo asmeniniais reikalais ir sveikata, kai tuo metu apeliantui tokių sąlygų nebuvo sukurta ir jis turi taupyti ne tik lėšas, bet ir neturi galimybių pasirūpinti savo poreikiais. Teismas neteisingai vertina vaikams tenkantį išlaikymo dydį. Ieškovė atsisako papasakoti apeliantui, kaip išleidžiami vaikų pinigai bei tai ar jie yra taupomi vaikų ateičiai. Teismo nutarimas įpareigoja apeliantą patirti papildomas nuolatines, tokias kaip maitinimas ar buitinės išlaidos, bei vienkartines, tokias kaip vaikams tinkami baldai, įrankiai, mokymo bei kultūrinės priemonės, finansines išlaidas, kurios privalės būti mokamos ir taip iš kuklios apeliantui liekančios sumos. Apeliantas turi rimta pagrindą įtarti, kad ieškovė vaikų pinigus leidžia savo reikmėms ir dėl to ne kartą kilo konfliktai. Šio fakto įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nebuvo vertinami priimant sprendimą.

Atsiliepimas

20. Ieškovė I. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nenurodė nei vieno motyvo ir pagrindo, kuris sudarytų galimybę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Vaikų gimimas buvo suplanuotas. Tai, kad atsakovas nutarė sukurti naujus santykius, neatleidžia jo, kaip tėvo, nuo pareigų, kurių jis sąmoningai vengia, vykdymo. Teismas, savo sprendimu, nesukūrė jokių pareigų nei atsakovo tėvams, nei draugei. Pareiga – bendrauti su vaikais, buvo sukurta išimtinai apeliantui. Teismas tik pasisakė, kaip atsakovas gali įgyvendinti savo pareigą, tai yra pasiimti vaikus ir jei neturi kur, tai patarta pasiimti pas tėvus arba pas draugę. Jei atsakovui sunku tartis su artimaisiais, išlieka galimybė vienam savaitgaliui apsistoti viešbutyje ar kaimo turizmo sodyboje. Taip pat, šiltuoju metų laiku praleisti vieną savaitgalį su vaikais žygyje su palapine. Teismas apeliantui suteikė vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kad jis susitvarkytų buitį. Taip, kaip dabar apeliantas siekia išvengti pareigos bent minimaliai, bendrauti su vaikais, jo buto remontas gali užtrukti ir iki vaikų pilnametystės. Remontas atsakovo bute jau vyksta nuo 2019 m. kovo mėnesį, tai yra dvejus metus. Atsakovas jį planuoja dar 5 metus. Ieškovė per mediaciją siūlė atsakovui, kad pereinamuoju laikotarpiu, ji sutinka kartą per mėnesį, visam savaitgaliui leisti atsakovui apsistoti jos namuose, kad jis galėtų praleisti savaitgalį su vaikais. Tačiau atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko, nes ieškovė buvo sutikus užleisti namus tik atsakovui, tai yra, su sąlyga, kad savaitgalio metu jos bute nesilankytų kiti tretieji asmenys. Jei atsakovas visiškai nemato galimybės spręsti būsto pritaikymo klausimo, kad jame galėtų apsistoti savaitgaliui vaikai, jis turėtų pasvarstyti galimybę parduoti 3 kambarių butą ir įsigyti mažesnį, tačiau tinkamą leisti laiką su nakvynėmis butą. Atsakovas gali tartis su darbdaviu, kad jis 2 kartus per savaitę darbą pradėtų ne nuo 9 val. ryto, o nuo 8. Apeliantui per mėnesį priklauso dvi laisvos darbo dienos arba galimybė trumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę, išlaikant vidutinį darbo užmokestį.

21. Teismas, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė platesnę bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais praleis nuo antradienio iki ketvirtadienio, antradieniais paims iš ugdymo įstaigos, o ketvirtadieniais iš ugdymo įstaigos pasiims ieškovė. Ar pristatinės vaikus į ugdymo įstaigą trečiadieniais, turės spręsti pats atsakovas. Teismo sprendimu nustatyta, kad vaikai su atsakovu praleis 2 naktis. Ieškovė neprieštarauja, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas apeliacinį skundą patikslintų 3 punktą, numatydamas, kad vasaros atostogų laiką šalys raštu suderina iki einamųjų metų balandžio 1 d. Poriniais metais atostogų laiką pirmumo teisę rinktis turi atsakovas, neporiniais ieškovė. Nesuderinus atostogų laiko iki balandžio pirmos, nustatomas toks vasaros atostogų laikas, kuri pasiūlys bet kuri iš šalių. Vaikai iki 5 klasės turi rudens, žiemos, papildomas žiemos, pavasario ir vasaros atostogas. Vyresnėse klasėse nebeturi papildomų žiemos atostogų. Teismo sprendimo 5 ir 6 punktuose yra numatyta bendravimo su vaikais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis. Pagal nustatytą tvarką yra numatyta, kad neporiniais metais, vaikų tėvas su vaikais praleidžia pirmąsias Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas, poriniais metais antrąsias. Kadangi atsakovas skundžia sprendimo dalį, kad vaikų atostogos būtų skaidomos, nes jam bus neaišku 3 ar 4 dienas jis galės praleisti su vaikais, bei baiminasi, kad su ieškove nesusitars, daug tikslingiau būtų vaikų mokyklines atostogas suskirstyti „slenkančiu grafiku“, atsižvelgiant, kaip šalims paskirstytos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos. Toks pasiūlytas grafikas užtikrins, kad abu tėvai praleis su vaikais vienodą skaičių rudens, žiemos, papildomų žiemos bei pavasario atostogų skaičių.

22. Apelianto keliama problema dėl tėvo dienos ir vaikų gimtadienio sutapties neporiniais metais bus aktuali vieną vienintelį kartą 2023 metais. Ieškovė neprieštarauja, kad teismas patikslintų sprendimą, numatydamas, kad apeliantas bendrauja su vaikais jų gimimo dieną poriniais metais, bei 2023 metais. Matant, kaip apeliantas vengia bendrauti su vaikais, 10 punktas yra reikalingas, nes priešingu atveju apeliantas ne tik remontuos butą penkmečiais, dirbs iki išnaktų, bet ir sirgs, keliaus ir darys viską, kad tik neatsirastų laiko vykdyti teismo sprendimą. Ieškovė nuolat gyvena su trimis vaikais. Ieškovė taip pat nuolat patenka į situacijas, kuomet vienas vaikas ar du vaikai serga, tačiau kitiems vaikams ji užtikrina tiek ugdymą, tiek priežiūrą. Tą turi užtikrinti ir atsakovas. Apie sveikatos būklę sprendžia medikai. Vienuoliktame punkte apeliantas nurodo, kad jis pageidautų, jog teismo sprendime būtų numatyta, kad kai vaikais bus vyresni ir eis į mokyklą, jie turėtų teisę būti savo gyvenamojoje vietoje su tėvu, jei jie to pageidauja. Su tokiu reikalavimu ieškovė nesutinka. Atsakovas turi savo asmeninį 3 kambarių butą. Noras gyventi su sugyventine ir periodiškai apsistoti ieškovės namuose, ieškovei nepriimtinas. Jei atsakovas matytų, kad vaikui kyla problemų, jis turi ne teisę, o tiesioginę pareigą užtikrinti vaiko problemų sprendimą. Be jokio atskiro teismo sprendimo, jis gali vaiką registruoti ir pasirūpinti nuvežti vaiką pas bet kokį specialistą, galintį padėti jo vaikui. Teismas nustato pranešimo terminus objektyviems, iš anksto žinomiems dalykams. Be jokios abejonės tiek ieškovei, tiek atsakovui gali kilti nenumatytos aplinkybės, bet tada bet kokiu atveju egzistuoja bendražmogiški santykiai. Atsakovo pageidavimas, kad jam būtų apmokamas laikas, kurį jis praleidžia su vaikais, neparemtas nei įstatyminėmis normomis, nei teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl rašytinių paaiškinimų

24. Apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, išdėstydamas savo argumentus, susijusius su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus, kuria galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai pagal savo esmę laikytini atsikirtimais, t. y. atsakovo atsiliepimu į ieškovės pareikštą atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau civilinio proceso įstatyme toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas nenumatytas, todėl 2021 m. gegužės 10 d. į bylą pateiktus apelianto rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi tris mažamečius penkerių metų amžiaus vaikus – J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusią (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42654-862/2015 buvo patvirtinta I. J. ir R. K. santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių sutartis, kurios 4 straipsnio 4 punkte šalys susitarė, jog R. K. bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyks šalims priimtinu laiku bei forma atsižvelgiant į šalių galimybes.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, prašo dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą sukūrė papildomas pareigas tretiesiems asmenims, t. y. apelianto tėvams bei draugei, bei jų neįtraukė į bylą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, Nr. 3K-3-180/2008; kt.).

28. Šiuo atveju nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sukūrė papildomas pareigas apelianto tėvams ir draugei ir taip nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų ir pareigų, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje vykstantis remontas negali būti pateisinama priežastimi apriboti, mažinti bendravimo intensyvumą su vaikais ir turi būti randamas kompromisas esamai laikinai situacijai, atsiradusiai dėl atsakovo buto remonto, sureguliuoti taip, kad nenukentėtų vaikų interesas nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukūrė pareigas tik atsakovui. Atsakovo tėvus ir draugę teismas paminėjo kaip pavyzdžius, pas ką atsakovas galėtų praleisti laiką su nakvyne su vaikais, tačiau pareigų nei atsakovo tėvams, nei jo draugei nesukūrė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime minėjo asmenis, neįtrauktus į procesą, nereiškia, jog teismas sprendė dėl jų teisių ir pareigų, kadangi jie buvo minimi aprašant bylos faktines aplinkybes, analizuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teikiant pavyzdžius dėl galimų vietų, kur galėtų pereinamuoju laikotarpiu atsakovas leisti laiką su vaikais. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus apeliacinio skundo argumentus, kadangi šiuo atveju nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29. Byloje yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pereinamojo laikotarpio klausimą vadovavosi ne vaikų, o ieškovės interesais. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatydamas pereinamojo laikotarpio trukmę teismas vadovavosi išimtinai vaikų interesais. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tarnybos užfiksuota vaikų nuomonė patvirtina, jog vaikų ir tėvo ryšys yra stiprus, jog vaikai nori bendrauti su tėvu ir praleisti su juo daugiau laiko, jiems trūksta bendravimo su juo, be kita ko – su nakvynėmis. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti ar riboti vaikų bendravimą su tėvu. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis ir jo trukmė atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek ir atsakovo interesus, nes vaikai ir toliau galės matytis ir bendrauti su tėvu, o atsakovui sudaryta galimybė per vienerius metus sukurti tinkamas sąlygas bendravimui su vaikais su nakvynėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pereinamasis ir jo trukmė atitinka šalių interesus, tai yra vaikų norą ir poreikį bendrauti su tėvu su nakvynėmis ir atsakovo poreikį išspręsti su remontuojamu būstu susijusius klausimus. Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaikų emociniai ryšiai su jų tėvu yra geri ir vaikai nori bendrauti su tėvu daugiau, su nakvynėmis. Tėvas turi sudaryti vaikams palankias sąlygas leisti laiką su tėvu, kas irgi turi įtakos jų socialinei raidai, tačiau tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaikais, jų ir tėvo biologinis ryšys gali sutrikti. Esant bylos duomenimis patvirtintai situacijai, kai vaikų ir tėvo ryšiai dar yra artimi, atsakovas privalo bendrauti su vaikais, stiprinti tarpusavio ryšį ir stengtis kuo greičiau sukurti tinkamas sąlygas bendravimui su vaikais su nakvynėmis.

31. Apeliantas nurodo, jog skundžiamame sprendime yra nurodomas 18.00 val. vaikų pasiėmimo laikas, kurio fiziškai apeliantas negali įvykdyti, nes jo darbo sutartyje yra nurodytas darbo laikas iki 18.00 val. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su kiekvienu iš vaikų bendrauja nuo jų mokymosi proceso pabaigos 17.00 val. – 18.00 val. iki vaikų miego meto – 21.00 val., tris darbo dienas per savaitę. Pats atsakovas, siūlydamas bendravimo su vaikais tvarką, siūlomą vaikų paėmimo laiką iš ugdymo įstaigos nurodė 18 val. Šie duomenys patvirtina, jog iki bylos nagrinėjimo teise atsakovui vaikų paėmimo laikas (18 val.) tiko, jis pats siūlė tokį laiką, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, jog 3 punkte yra nurodomas 14 dienų vasaros atostogų terminas, kuris gali būti praleidžiamas vienu kartu ar dalimis, apelianto teigimu, esant tokiam nekonkrečiam aprašymui, akivaizdu, jog jis sukels konfliktines situacijas tarp šalių ir turėtų būti detalizuotas plačiau, negu suteikiant šalims prioritetus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko. Apeliantas, nors ir teigia, kad toks aprašymas turėtų būti detalizuotas plačiau, tačiau nenurodo, kuo yra netinkamas teismo nustatytas konfliktinių situacijų sprendimo būdas nustatant prioritetus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo suformuluota nuostata yra tinkama, užtikrinanti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisę į atostogas ir nurodanti, kuriai iš šalių kokiais metais yra skiriamas prioritetas nustatant atostogų datas.

32. Apeliantas teigia, kad sprendimas turėtų būti keičiamas nurodant realius laikus arba leidimą apeliantui suorganizuoti vaikams gimtadienio šventę artimiausią savaitgalį po birželio 4 dienos, sprendime nėra aptarta ir vaikų gimtadienis bei Tėvo dienos sutapimo klausimas, 10 punkte yra nurodoma arčiausiai esanti diena bei nepaliekama galimybė apeliantui pasiūlyti jokių kitų alternatyvų, nurodytas privalomas užtikrinimas dalyvauti ugdymo užsiėmimuose, sporto treniruotėse, renginiuose, šventėse ar pan., tačiau yra visiškai neatsižvelgiama į vaiko norus, savijautą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra konkreti ir aiški. Aplinkybė, jog bendravimo su vaikais tvarkoje nėra išskirtas vaikų gimtadienio bei Tėvo dienos sutapimo klausimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šių aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė, jų neišskyrė teikdamas savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečias dienas, o ne paliko galimybes apeliantui siūlyti alternatyvas sukuria didesnį aiškumą tarp šalių ir daro bendravimo su vaikais tvarką konkretesnę ir aiškesnę visoms šalims.

33. Apeliantas nurodo, jog ieškovei atsisakius paisyti geriausių vaikų interesų dėl jų sveikatos, emocinės būsenos, norų ir fiziologinių poreikių, tai fiksuojama raštu arba audiovizualine medžiaga ir laikytina pagrindu tvarką keisti vienašališkai. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir nurodo, jog kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama abiejų šalių susitarimu, apeliantas vienašališkai jos keisti negali. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo daug argumentų, susijusių su vaikų išlaikymu, su tuo, jog ieškovei buvo paliktas visiškai įrengtas butas, paliktas šeimos automobilis ir pan. Šiuo atveju byloje nėra nagrinėjamas vaikų išlaikymo klausimas ar ieškovo ir atsakovo turto dalybų klausimas, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako.

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J6 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. 24 punktas). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo vaiką su vaikais rėmėsi nepilnamečių vaikų interesais ir vaikų poreikiu bendrauti su tėvu. Nustatyta tvarka yra konkreti, aiški ir išsami, nustatytas pereinamasis laikotarpis yra skirtas atsakovui, per kurį jis turi sukurti tinkamas sąlygas bendravimui su vaikais su nakvynėmis, vienerių metų pereinamojo laikotarpio terminas yra tinkamas ir nepažeidžiantis vaikų poreikio bendrauti su tėvu, bei atsakovo poreikio išspręsti klausimus dėl tinkamos gyvenamosios vietos turėjimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovės I. J. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė