Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1988-254/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
2S-1988-254/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1988-254/2017Proceso Nr. 2-28-3-02602-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1.; 3.3.2.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės vykdymo procese atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

2. A. A. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0140/02/00195 pagal Marijampolės apylinkės teismo 1996 m. gegužės 20 d. nutarimą 7670/96 dėl 3 765,06 Eur baudos (13 000 Lt) išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai (toliau ir VMI prie LR FM). 2018 m. birželio 22 d. antstolės kontoroje buvo gauta išieškotojo VMI prie LR FM pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais Nr.(17.24-40) RESP-7515. 2018 m. birželio 22 d. antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-3000 ir 2018 m. birželio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-2996, kurie 2018 m. birželio 25 d. skolininkui V. B. įteikti antstolės kontoroje.

3. Pareiškėjas antstolei pateikė skundą, kuriuo nesutiko su paskaičiuota 535,78 Eur vykdymo išlaidų suma. Nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai įvykdyti 2012 metais, nuo to laiko iš antstolės skolininkas negavo jokių raginimų susimokėti arba apskritai dokumentų apie skolą, susidariusią už vykdymo išlaidas. Iš patvarkymų nėra aišku už kokį laikotarpį skola susikaupė. Be to, pareiškėjui neaišku kodėl paskaičiuotas toks didelis atlygis antstolei – 451,81 Eur, kai būtinosios vykdymo išlaidos siekia 79,99 Eur. Pareiškėjas turi pagrįstų abejonių, kad antstolė neteisėtai paskaičiavo nurodytas sumas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad antstolė į pareiškėją dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo kreipėsi tik 2018 metais, nuo visiško prievolės įvykdymo praėjus 6 metams, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju taikytinas senaties terminas vykdymo išlaidoms išieškoti.

4. A. A. L. 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-3315 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0140/02/00195 persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Antstolė pažymėjo, jog vykdant Marijampolės apylinkės teismo 1996 m. gegužės 20 d. nutarimą 7670/96 dėl 3 765,06 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. B., išieškotojo VMI prie LR FM ministerijos naudai, 2018 m. birželio 22 d. gauta išieškotojo VMI prie LR FM pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais Nr.(17.24-40) RESP-7515. Todėl 2018 m. birželio 22 d. antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-3000 ir 2018 m. birželio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-2996, kurie 2018 m. birželio 25 d. skolininkui V. B. įteikti kontoroje. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas atsisakė pasirašyti, kad gavo 2018 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-3000 ir 2018 m. birželio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-2996. Antstolė nurodė, kad atlikdama vykdymo veiksmus vykdomoje byloje, apskaičiavo šias vykdymo išlaidas: 79,99 Eur (būtinosios vykdymo išlaidos), 1 vienetas – kopija/nuorašas – 1,20 Eur, 1 vienetas – patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo – 2,00 Eur, atlygis antstoliui – 451,81 Eur, 1 vienetas pašto išlaidų – 0,78 Eur, iš viso: 535,78 Eur. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, nustatytais dydžiais. Atlygis antstoliui apskaičiuotas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytus antstolio atlygio dydžius už vykdomojo dokumento įvykdymą (3 765,06 Eur x 12 procentų = 451,81 Eur). Todėl antstolė nematė pagrindo tenkinti skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar antstolė teisėtai iš skolininko reikalauja sumokėti 535,78 Eur paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Teismas nustatė, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos vykdomojoje byloje Nr. 0140/02/00195, kurioje iš skolininko išieškoma suma – 3 765,06 Eur. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, nustatytais dydžiais. Atlygis antstoliui apskaičiuotas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytus antstolio atlygio dydžius už vykdomojo dokumento įvykdymą (3 765,06 Eur x 12 procentų = 451,81 Eur). Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad antstolė laikėsi įstatymuose numatytų vykdymo išlaidų apskaičiavimo normų ir pagrįstai 2018 m. birželio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-3000 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą Nr. S-2996 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

7. Spręsdamas dėl senaties termino vykdymo išlaidų išieškojimui taikymo, teismas pastebėjo, kad pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad skolininkas V. B. išieškotojui skolą sumokėjo 2012 m. Todėl antstolė pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turėjo pareigą užbaigti vykdomąją bylą, skolininkui sumokėjus skolą. Nors antstolė to nepadarė 2012 m., teismas nustatė, kad iš esmės nuo 2012 metų antstolė vykdė tik vykdymo išlaidų išieškojimą. Todėl teismas, vadovaujantis CPK 611 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų, sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti senaties terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti paskaičiuotą vykdymo išlaidų sumą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, neįvertino, kad 3 765,06 Eur skolą skolininkas pats sumokėjo išieškotojui VMI prie LR FM tiesiogiai dalimis. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, antstolė neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų. Todėl atlygis antstolei neturėtų būti skaičiuojamas. Be to, antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo praėjus 6 metams nuo skolos sumokėjimo išieškotojui, todėl turėtų būti taikytas senaties terminas.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolė neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų ir nekontroliavo išieškojimo eigos. Tokie apelianto teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepateikiant jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, antstolė aktyviai vykdė baudos išieškojimą, įpareigojant skolininką mokėti tiesiogiai išieškotojui, pateikiant mokėjimo kvitus antstolei. Antstolė periodiškai užklausdavo ir atnaujindavo LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, siekiant nustatyti, ar skolininkas įsidarbino, užklausdavo bankus apie naujai skolininko vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas, atlikdavo telefoninius skambučius dėl skolos mokėjimo ir kt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0140/02/00195 duomenimis nustatyta, kad antstolei A. L. buvo pateiktas vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 1996 m. gegužės 20 d. nutarimas 7670/96 dėl 3 765,06 Eur baudos (13 000 Lt) išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. 2018 m. birželio 22 d. antstolės kontoroje buvo gauta išieškotojo VMI prie LR FM pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais Nr.(17.24-40) RESP-7515. 2018 m. birželio 22 d. antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-3000 ir 2018 m. birželio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-2996, kurie 2018 m. birželio 25 d. skolininkui V. B. įteikti antstolės kontoroje.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) skundu kvestionuoja antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas, teigiant, kad jos buvo paskaičiuotos nepagrįstai ir praleidus senaties terminą. Antstolei netenkinus pareikšto skundo ir jį kartu su vykdomosios bylos medžiaga perdavus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, skundžiama nutartimi teismas taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su priimta nutartimi, teigiant, kad teismas neteisingai vertino paskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumą, kadangi skolininkas skolą išieškotojui susimokėjo pats tiesiogiai, o antstolė neatliko jokių išieškojimo veiksmų, dėl ko neturėtų būti skaičiuojamas atlygis antstolei. Be to, antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų praėjus 6 metams nuo skolos sumokėjimo išieškotojui, todėl vykdymo išlaidų išieškojimui turėtų būti taikomas senaties terminas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir atlygis antstoliui. Vykdomųjų išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

17. Apeliantas pabrėžia, kad skolą sumokėjo tiesiogiai išieškotojai, todėl atlyginimas antstolei turėtų būti mažinamas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

18. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bauda pareiškėjui buvo paskirta 1996 m., kuri pareiškėjo teigimu mokėta dalimis laikotarpiais nuo 2003-09-18 iki 2007-09-27 (vykd. b. l. 10-40) ir nuo 2008-09-22 iki 2012-04-13 (vykd. b. l. 43-72) ir pilnai padengta tik 2012 metais, neduoda pagrindo konstatuoti, kad bauda sumokėta savanoriškai iki nutarimo perdavimo vykdyti antstolei priverstine tvarka. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma apie vykdomosios bylos Nr. 0140/02/00195 užvedimą ir pareigą sumokėti priteistą baudą, ką patvirtina ir jo vykdomojoje byloje pateikti mokėjimo kvitai. Tai, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus apeliantas sumokėjo skolą išieškotojui, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinių veiksmų, vykdant išieškojimą pagal išieškotojo pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą, ir, kad jam nepriklauso atlygis, kuris paskaičiuotas, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Būtent priverstinis vykdymas ir paskatino apeliantą grąžinti skolą kreditoriui, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis jokių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko.

19. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė nuo pat vykdomojo dokumento jai pateikimo vykdyti periodiškai užklausdavo ir atnaujindavo LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, siekiant nustatyti, ar skolininkas įsidarbino, užklausdavo bankus apie naujai skolininko vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas. Antstolė kontroliavo skolos mokėjimą išieškotojui, rinkdama iš skolininko piniginių lėšų sumokėjimo kvitus, kurie pateikti teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0140/02/00195. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus, todėl įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Atsižvelgiant į išieškojimo procese antstolio atliktus veiksmus, kuriuos detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, bei tai, kad antstolio paskaičiuotas atlyginimas (451,81 Eur) pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintus dydžius nėra ženkliai didesnis nei minimalus atlygis (414,16 Eur), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir sumažinti antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas.

21. Sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų dėl išieškojimo senaties termino, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad šiuo atveju antstolė turėjo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0140/02/00195 ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui dar 2012 metais, kuomet skolininkas pilnai sumokėjo išieškomą skolą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolei apie skolos visišką padengimą tapo žinoma tik 2018 m. iš išieškotojo gavus pažymą, patvirtinančią, kad skolininkas išieškotojui nebeskolingas (b. l. 84), darytina išvada, kad nuo 2012 m. iki 2018 m. vykdomoji byla buvo vykdoma tik dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Per šį laikotarpį antstolė patyrė tik išlaidas tik dėl ginčijamo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų parengimo – 2 Eur ir 0,78 Eur pašto išlaidas.

22. Pagal CPK 611 straipsnio 4 dalies nuostatas, vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Nustačius, kad nuo 2012 m. visiško skolos padengimo iki 2018 m. antstolės priimto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo praėjo šeši metai, nėra pagrindo konstatuoti, kad patvarkymo priėmimo dieną buvo suėjęs vykdomosios bylos dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dešimties metų terminas ir vykdomoji byla turėjo būti užbaigta ją nutraukiant (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl ir aptariamu aspektu apelianto argumentai yra nepagrįsti.

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė